Prieš atvykdamas į savo privatų kurortą „Mar-a-Lago“ –
jau ketvirtą kartą per penkias savaites – D.Trumpas apkaltino savo
politinius priešininkus vykdant „visišką raganų medžioklę“
dėl ryšių su Maskva, kuriuos jis neigia.
Naujausią prezidento pykčio pliūpsnį išprovokavo šios
savaitės įvykiai, kai naujasis generalinis prokuroras Jeffas
Sessionsas, artimas D.Trumpo patikėtinis ir
vyriausiasis JAV teisėsaugos pareigūnas, buvo priverstas
nusišalinti nuo bet kokių su Rusija susijusių tyrimų.
Nors prisaikdintas J.Sessionsas sakė senatoriams nepalaikęs
jokių ryšių su Rusija, žurnalistai nustatė, kad per kelis
mėnesius iki darbo naujose pareigose pradžios jis iš tikrųjų buvo
dukart susitikęs su Rusijos ambasadoriumi.
Tie susitikimai kelia nerimą demokratams, tad jie paragino
J.Sessionsą atsistatydinti ir sutikti, kad būtų atliktas tyrimas
dėl galimo priesaikos sulaužymo.
D.Trumpas savo ruožtu pareiškė „visiškai“ pasitikintis
J.Sessionsu, nors pripažino, kad generalinis prokuroras „galėjo
savo atsakymą suformuluoti aiškiau“. Vis dėlto, prezidento
nuomone, šis pareigūnas „nepasakė nieko bloga“.
Dėl pastarojo incidento valstybės vadovas griežtai užsipuolė
Senato demokratų lyderį Chucką Schumerą.
D.Trumpas vienoje „Twitter“ žinutėje paskelbė seną
nuotrauką, kurioje senatorius matomas su Rusijos prezidentu Vladimiru
Putinu.
„Turėtume nedelsiant pradėti tyrimą dėl @SenSchumer ir jo
ryšių su Rusija bei Putinu. Visiškas veidmainis!“ – parašė
jis.
Vėliau prezidentas pareikalavo „antro tyrimo“ dėl Atstovų
Rūmų demokratės Nancy Pelosi.
Kai JAV žvalgyba praeitais metais paskelbė precedento neturintį
viešą kaltinimą Rusijai mėginus paveikti lapkritį vykusius
prezidento rinkimus D.Trumpo naudai, nuolat iškildavo klausimų dėl
kai kurių D.Trumpo kampanijos veikėjų ryšių su Maskva.
D.Trumpas ne kartą neigė turintis kokių nors asmeninių ryšių
su Kremliumi, o jo padėjėjai irgi tvirtino, kad neturėjo kontaktų
su Rusijos pareigūnais arba kad tie kontaktai buvę visiškai
nereikšmingi.
Vis dėlto dabar jau aišku, kad ne tik J.Sessionsas, bet ir keli
kiti prezidento padėjėjai, įskaitant jau pašalintą iš pareigų
nacionalinio saugumo patarėją Michaelą Flynną,
buvo susitikęs su Maskvos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi
Kisliaku, kai D.Trumpas dar nebuvo pradėjęs savo kadencijos.
Virtinė tyrimų
JAV žiniasklaida pranešė, kad su S.Kisliaku buvo susitikę
patarėjai J.D.Gordonas ir Carteris Page'as. Be to, pernai gruodį M.Flynnas ir D.Trumpo žentas Jaredas
Kushneris, paskirtas aukšto rango Baltųjų
rūmų patarėju, irgi buvo atskirai susitikę su rusų ambasadoriumi
D.Trumpo dangoraižyje „Trump Tower“ Niujorke.
J.Sessionso susitikimai su šiuo diplomatu įvyko daug anksčiau
– liepą ir rugsėjį. Kaip tik tuo metu pradėjo garsėti
kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į rinkimų procesą, rašo
dienraštis „The Washington Post“.
Pasak pareigūnų, JAV žvalgybos agentūros ir Federalinis
tyrimų biuras (FTB) toliau tiria, koks buvo Maskvos kišimosi į JAV
politiką pobūdis ir mastas.
Keturi Kongreso komitetai pradėjo tyrimus dėl šių klausimų,
bet demokratai baiminasi, kad respublikonai siekia užgesinti šiuos
procesus, kad apsaugotų D.Trumpo administraciją.
Baltieji rūmai dėjo pastangas įtikinti FTB, taip pat galbūt
Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV) ir du komitetams vadovaujančius
respublikonus paneigti žiniasklaidos pranešimus apie numanomus
administracijos ryšius su Rusija.
Neramus laikotarpis
Naujausi skandalai D.Trumpo Baltuosius rūmus supurtė itin
įtemptu metu.
Anksčiau šią savaitę prezidentas pirmąkart sakė kalbą per
abejų Kongreso rūmų posėdį. Jo kreipimasis buvo gerai įvertintas
ir suteikė galimybę užbaigti labai neramias pirmąsias 40
kadencijos dienų.
Daugelis gyrė D.Trumpą, kad jo kalbos tonas buvo daug
santūresnis ir kad buvo nugludinti jo nacionalistinės retorikos
aštriausi kampai.
Ši sėkmė suteikė vilties, kad D.Trumpo populiarumas atsigaus.
Kaip rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“
apklausa, dabar prezidentą palankiai vertina apie 43 proc.
respondentų. Šis reitingas yra istoriškai prastas tokiu ankstyvu
prezidento kadencijos metu.
D.Trumpui rūpesčių kėlė ne vien kaltinimai dėl jo komandos
ryšių su Rusija, bet ir didžiulis nepasitenkinimas, kilęs dėl
anksčiau paskelbto draudimo atvykti į Jungtines Valstijas asmenims
iš septynių musulmoniškų šalių.
Prezidento pirmąjį įsaką šioje srityje blokavo federaliniais
teismai, o žadėto antrojo įsako paskelbimas buvo keliskart
atidėtas.
Prognozuota, kad šis dokumentas gali būti paskelbtas
trečiadienį, bet tą dieną jo nebuvo sulaukta.
„Kada prezidentas bus priėmęs kokį nors sprendimą, kurį jis
bus pasiruošęs mums paskelbti – mes apie jį pranešime, bet kol
kas jo dar nėra“, – ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų
atstovas Seanas Spiceris.