Keičiasi vėjas? Vladimiras Putinas pasiuntė naują signalą Baltarusijai

Šią savaitę Rusijos prezidentas paskyrė ryšiams su „SSRS palikimu“ stiprinti. Lyderis aplankė Kazachiją, Tadžikiją ir Kirgiziją, pakeliui pasiųsdamas signalą Baltarusijai: pakaks pyktis, laikas taikytis.

Rusijos prezidentas V.Putinas (kairėje) pastaruoju metu kivirčijasi su A.Lukašenka.<br>„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
Rusijos prezidentas V.Putinas (kairėje) pastaruoju metu kivirčijasi su A.Lukašenka.<br>„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Mar 5, 2017, 9:00 AM, atnaujinta Apr 8, 2017, 2:34 PM

Keliones Kremlius suplanavo minėdamas diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį.

Be to, Kazachija 2017–2018 metams išrinkta Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nenuolatine nare. Todėl su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu Vladimirui Putinui reikėjo suderinti poziciją dėl „karštųjų klausimų“.

Tadžikija ir Kirgizija – Rusijos karinių bazių dislokavimo vietos.

O dabar Kirgizija ruošiasi perrinkti prezidentą, ir dabartinis vadovas jau pareiškė, kad atsistatydina. Kas žino, kaip susiklostys santykiai su Almazbeko Atambajevo įpėdiniu?

Gal dėl to V.Putinas priminė, kad Rusija padeda Kirgizijos Respublikai, o parama siekia beveik milijardą dolerių (951 mln. eurų).

Tačiau tuo girdamasis V.Putinas pažymėjo, kad tai – „smulkmena“, palyginti su Rusijos pagalbos Baltarusijai apimtimi. Jis priminė, kad vien kreditų buvo suteikta 6 mlrd. dolerių (5,7 mlrd. eurų), nekalbant apie tai, kad žalią naftą Minskas gauna iš Rusijos be muito. O iš jos pagamintus naftos produktus Baltarusija parduoda užsienyje jau pridėjusi muitą ir jį įskaičiuodama į savo biudžetą.

Vis dėlto Rusijos prezidentas tuoj pat patikino, kad tai – ne išmesti pinigai, o ateities investicija. Ir pabrėžė, jog santykių sunkumai su Baltarusija bus įveikti.

Trintis jaučiama jau ne pirmą mėnesį. Maskva ir Minskas niekaip negali rasti bendros kalbos dėl naftos ir dujų tiekimo sąlygų.

2015-aisiais Rusijos tiekiamos naftos Baltarusijai apimtis siekė 22,6 mln. tonų, o 2016 m. sumažėjo iki 18,4 mln. tonų. Maskva tvirtina, kad tiekimo mastą sumažino dėl Minsko įsiskolinimo už dujas, kuris siekia 600 mln. dol. (570,6 mln. eurų). Bet Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka mano, kad jokios skolos nėra, nes dujų kainos susietos su naftos: kritus pastarosios kainoms, nukrito ir dujų.

Sausį tarp šalių virė prekybos karas. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ įvedė laikiną draudimą įvežti jautieną iš Baltarusijos ir teigė, kad šalis to nepaisė – gabeno produktus su suklastotais sertifikatais.

A.Lukašenka davė atsakymą – liepė iškelti baudžiamąją bylą „Rosselchoznadzor“ vadovui Sergejui Dankvertui dėl padarytos žalos valstybei ir jį dar apkaltino asmeninės naudos ieškojimu.

Vėliau A.Lukašenka nutarė nuskristi į Sočį: turbūt tikėjosi tiesiog slidinėjimo trasoje išspręsti konfliktą su V.Putinu, mat jis pastaruoju metu ten praleidžia daugiau laiko nei Maskvoje.

Bet Baltarusijos prezidentui buvo parodytos durys: V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, jog lyderio darbotvarkė – perpildyta.

Dabar, matyt, Kremliuje vėjo kryptis pasikeitė, ir Rusijos prezidentas vėl pasirengęs tartis su Baltarusijos vadovu.

Beje, neseniai Kremliui artimo Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro surengta apklausa parodė netikėtą rezultatą: rusai staiga stojo piestu prieš Baltarusiją. 78 proc. apklaustųjų palaiko vizų režimo įvedimą su kaimynais, prieš – 16 proc.

Prieš gamtinių dujų tiekimą žemesnėmis nei rinkos kainomis buvo 60 proc., o Minskui nurašyti skolos nenori net 69 proc.

O juk dar prieš tris mėnesius, Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro apklausos rezultatų duomenimis, 66 proc. respondentų Baltarusiją įvardijo kaip pagrindinę Rusijos partnerę Nepriklausomų valstybių sandraugoje.

Tiesa, nepriklausomi sociologai mano, kad rezultatai rodo valstybinės propagandos sėkmę kuriant „užsispyrusio kaimyno“ paveikslą, o ne realų rusų požiūrį į Baltarusiją.

„Įprastinė logika Rusijoje atvirkštinė: apklausų rezultatai reikalingi ne požiūriui į vieną ar kitą sprendimą išsiaiškinti, o jam pateisinti ir pagrįsti“, – sakė sociologas Grigorijus Judinas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.