Antradienio vakarą svetainėje „WikiLeaks“ paviešinti tariamai iš JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) nutekinti dokumentai leido suprasti, kaip agentūra gali įsiskverbti į paprastų vartotojų elektronikos prietaisus.
Didžiausiu istorijoje paskelbtas nutekinimas sukėlė daug nerimo tarp tų, kurie jau prieš kelerius metus buvo išgąsdinti Edwardo Snowdeno paviešinto JAV žvalgybos agentūrų gebėjimo šnipinėti.
„WikiLeaks“ įvykdytas didžiulis nutekinimas Vašingtono bendruomenės laikomas tik dar vienu kovos tarp JAV ir Rusijos žvalgybos agentūrų įrankių. Mat slaptus dokumentus viešinanti svetainė jau įrodė, kad dažnai siekia šokti pagal Maskvos dūdelę.
Daugiau nei 9 tūkst. dokumentų paketas „Vault 7“ paviešintas per patį viešo JAV žvalgybos agentūrų ir Amerikos prezidento ginčo įkarštį.
Institucijos yra paskelbusios, kad Rusijos žvalgyba kišosi į JAV prezidento rinkimus siekdama pagelbėti Donaldui Trumpui.
Pastarasis žvalgybos agentus spėjo palyginti su nacistine Vokietija ir griežtai neigia bet kokius ryšius su Rusija – nors jo aplinkos žmonės vienas po kito pastaruoju metu priverčiami pripažinti, kad per kampaniją buvo susitikę su Rusijos ambasadoriumi, bet tai nutylėjo.
„WikiLeaks“ paviešinti dokumentai gali šliūkštelėti dar alyvos į ugnį.
Mat kai kurie D.Trumpo rėmėjai jau anksčiau teigė, kad Rusijos programišių atakos gali būti įvykdytos pačių amerikiečių, norinčių pakenkti prezidentui.
Kai kurie „Vault 7“ dokumentai gali paremti šią teoriją – juose kalbama apie CŽV programą „Umbrage“ („Šešėlis“), kuri esą galėjo atkartoti užsienio žvalgybos agentūrų įsilaužimo pėdsakus.
„Šiomis operacijomis CŽV gali vykdyti labai įvairaus pobūdžio atakas ir suversti kaltę palikdami svetimus pėdsakus“, – teigė dokumentus paviešinusi „WikiLeaks“.
Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro viceprezidentas Jamesas Lewisas teigė, kad nutekinimo motyvas galėjo būti noras pagelbėti D.Trumpo stovyklai: „Tai gali būti vienas dokumentų paviešinimo paaiškinimų. Šia informacija gali būti pasinaudota neva įrodyti, kad Rusijos kišimasis į rinkimus ir ryšiai su Baltųjų rūmų pareigūnais yra sąmokslas, kurį esą atskleidė „WikiLeaks“.
Pasak J.Lewiso, D.Trumpas ne tiktai aršiai neigė žvalgybos informaciją, kad Rusijos programišiai galėjo prikišti nagus prie JAV prezidento rinkimų, bet dabar dar ir nutarė atitraukti dėmesį pateikdamas nepagrįstų kaltinimų, kad jo pirmtakas Barackas Obama jį šnipinėjo.
2010-aisiais viso pasaulio dėmesį atkreipusi Juliano Assange’o įkurta svetainė „WikiLeaks“ iš pradžių sulaukė daug pagyrų dėl didesnio valdžios atvirumo siekio ir paviešintų Afganistano ir Irako karo žiaurumus atskleidžiančių dokumentų.
Tačiau vėliau „WikiLeaks“ pradėta vertinti skeptiškiau. O prieš pat pernykščius JAV prezidento rinkimus paviešinti dokumentai paskatino įtarimus, jog anksčiau už skaidrumą kovojęs judėjimas tapo patogiu įrankiu, kuriuo kartais naudojasi ir Maskva.
Sausį CŽV, Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) ir Federalinis tyrimų biuras pranešė esantys įsitikinę, kad Rusijos karinė žvalgyba dirbo su programišiais „Gucifer 2.0“ ir „DCLeaks.com“, kurie pavogė aukštus postus užimančių demokratų elektroninius laiškus.
„Maskva tikriausiai pasirinko „WikiLeaks“ dėl jos tariamos reputacijos viešinant tikrus duomenis. Paviešintuose dokumentuose jokių akivaizdžių klastočių nerasta“, – pranešė saugumo agentūros.
„WikiLeaks“ beveik nėra paviešinusi jokios informacijos, susijusios su Rusija, nors J.Assange’as tikino, kad todėl, jog svetainė daugiausia informacijos gauna anglų kalba.
„Yra daug įrodymų, kurie byloja apie J.Assange’o ir Rusijos ryšius.
Tai ne sutapimas, kad Rusijos karinė žvalgyba pasirinko „WikiLeaks“ JAV demokratų partijos elektroniniams laiškams paviešinti“, – teigė buvusi NSA teisininkė Susan Hennessey.
