Nors Kremlius pavadino juos nupirktais ir netikrais protestuotojais, į gatves Rusijoje išėję moksleiviai sakė jau nebegalintys daugiau kentėti valdžios savivalės. Tiesa, kalbėti apie esminį lūžį šalyje dar per anksti.
Vienas labiausiai aptarinėjamų dalykų po praėjusį sekmadienį Rusijoje vykusių protestų – kodėl į juos atėjo tiek daug jaunų žmonių, moksleivių.
Kremlius ilgai nelaukdamas pateikė atsakymą: esą jiems už tai buvo sumokėta. Tačiau ekspertai ir jaunimas tai paaiškino visai kitaip.
„Sąžinė man nebūtų leidusi likti namie. Pirmą kartą protestuoti išėjau po Boriso Nemcovo nužudymo. Tuomet man buvo 14 metų. Ėjau viena, be šeimos ar draugų. Niekas manęs nesuprato.
Tačiau tarp protestuojančių pasijutau tarytum apsupta artimųjų. Tada suvokiau, kad mano gyvenimas nebebus toks, koks iki šiol“, – žiniasklaidai aiškino 16-metė maskvietė Katia.
Tyrimų grupės „Aktualaus folkloro monitoringas“ antropologai tvirtino, kad socialinė paauglių mobilizacija pastaraisiais metais vyksta itin sparčiai ir čia niekuo dėtas netgi mitingus organizavęs Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Bet Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala teigė, kad kol kas per anksti kalbėti apie naująją Rusijos kartą, kuri priešinsis prezidento Vladimiro Putino režimui. Nors teigiamų ženklų yra, būtų per drąsu manyti, kad įvyko esminis lūžis.
Nepatenkinti valdžios sistema
Į mitingą išėjusi maskvietė Katia teigė žinojusi, kad jos šalyje įsikerojusi korupcija, jau seniai nujautė, kad valdžios sistema veikia ne taip, kaip turėtų demokratinėje šalyje.
Tai kėlė jai nepasitenkinimą, tačiau didžiausias lūžis esą įvyko tada, kai ji pamatė Kremliaus kritiko A.Navalno Kovos su korupcija fondo tyrimą apie šalies premjero Dmitrijaus Medvedevo korupciniu būdu susikrautus turtus.
„Tada supratau, kad man prieš akis – akivaizdus įrodymas to, kaip korupcija yra apraizgiusi Rusiją. Įrodymas, kaip neteisingai veikia valdžios institucijos“, – Rusijos žiniasklaidai kalbėjo Katia.
Susiję straipsniai
Su ja sutinka ir Aleksejus Gorbačiovas, Maskvoje gyvenantis žurnalistas.
„Kodėl jaunimas patraukė į gatves? Nes pamatė A.Navalno filmą „Jis jums ne Dimonas“ ir išgirdo opozicionieriaus raginimus. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad šie jaunuoliai – užkietėję opozicionieriai, bet kai buvo sumušti mitinguose, jie tikrai gali tokie tapti“, – „Lietuvos rytui“ teigė A.Gorbačiovas.
Tačiau, pasak žurnalisto, jaunimo pritraukimas į protestus – ne vien A.Navalno nuopelnas.
„Kaip tikina ekspertai, į mitingus ateina vis daugiau jaunų žmonių, nes Kremlius nesugebėjo tinkamai dirbti su paaugliais. Be to, jaunimas neigiamai vertina valdžios pastangas vesti šalį į priekį“, – kalbėjo maskvietis.
Tiesa, jis pripažįsta, kad Rusijoje vis dar nemažai žmonių palaiko V.Putino režimą.
Paklaustas kodėl, A.Gorbačiovas paaiškino paprastai: „Juos veikia propaganda.“
Tiktai pirmieji žingsniai
Viena vertus, jaunimo išėjimas į gatves gali sudaryti įspūdį, kad Rusijoje atsirado naujoji karta, pasiryžusi kovoti su nedemokratiniu V.Putino režimu.
Bet Rytų Europos studijų centro direktorius L.Kojala svarsto, kad kol kas taip teigti būtų pernelyg optimistiška.
„Pagrindo taip manyti lyg ir yra, nes žmonių protestuose buvo tikrai daug, tarp jų nemažai jaunimo. Matyt, tai nulėmė kelios aplinkybės. Pirmiausia – pats faktas, kad A.Navalnas siekia mobilizuoti būtent jaunų rinkėjų auditoriją per internetines žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus, „YouTube“ platformą.
Visi jie nesunkiai prieinami jaunajai kartai ir informaciją juose jaunimas puikiai pasisavina. Priešingai nei iš televizijos, kuri, kaip žinome, Rusijoje yra apribota ir daugeliu atvejų kontroliuojama valstybės. Ji pasiekia daug žmonių, bet jaunimui internetas yra priimtinesnis būdas, – paaiškino L.Kojala. – Kita vertus, nereikėtų manyti, kad iš tikrųjų tai lūžis, nauja banga. Nepamirškime, kad V.Putinas skiria daug dėmesio jaunimui, jo organizacijoms.
Pastarosios siekia jaunus žmones įtikinti, kad protestai ir kitokio pobūdžio demonstracijos neturėtų būti siekiamybė.“
Anot politologo, itin svarbu tai, kad paaugliai, studentai Rusijoje puikiai mato, kas vyksta kitose šalyse, kaip atrodo tikrosios demokratijos ir tai juos skatina netylėti.
„Tai yra karta, kuri jau sujungta su pasauliu, nors ir kontroliuojama. Ji mato, kas vyksta Europoje, JAV rinkimų metu, kur yra reali konkurencija. Piliečiai turi galimybę pasirinkti.
Tuo metu Rusijoje per visą savo gyvenimą žmonės nėra to matę, tik galbūt turi idėjų, kaip jų šalis turėtų keistis, kuria kryptimi žengti“, – kalbėjo politologas.
Kaip tikino L.Kojala, šių įvykių pasekmės gali būti dvejopos: jaunimas, pamatęs, kaip su juo buvo elgiamasi protestų metu, gali išsigąsti ir atsitraukti.
Kita vertus, patirtas smurtas jaunuolius gali tik dar labiau supykdyti ir kitą kartą Rusijos gatvėse jų bus tik dar daugiau.
„Ne tik suėmimai, bet ir pati retorika, kad jaunimas išėjo į gatves, nes jiems buvo sumokėta, rodo ne visai sveiką atmosferą. Vieni gal išsigąs ir dėl ateities, karjeros perspektyvų, kurioms gali pakenkti dalyvavimas mitinguose.
Bet tai gali turėti ir priešingą efektą, kai žmonės, regėdami pavyzdžius kitose valstybėse, vis dėlto suvoks, kad jie turi teisę reikšti savo nuomonę. Ypač kai tai daroma ne agresyviu būdu, o taikiais piketais.
Jeigu jie jaus, kad yra varžomi, net tokiomis primityviomis priemonėmis, tai gali skatinti jaunimą dar aktyviau išeiti į gatves“, – įsitikinęs politologas.
Tiesa, kol kas iš vienintelio atvejo daryti toliaregiškas išvadas yra sunku.
Valdžia šovė sau į koją
Maskvietis A.Gorbačiovas įsitikinęs – nurodymas panaudoti jėgą prieš taikius protestuotojus buvo Kremliaus klaida ir įrodymas, kad valdžia nebuvo pasiruošusi.
„Kremlius buvo sutrikęs. Tai tik patvirtino prezidento V.Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo komentarai valstybinėms televizijoms.
Pirmiausia jis protesto akcijas pavadino pavojingomis jų dalyviams, tarp kurių buvo gausu paauglių.
Jis netgi pareiškė, kad kas nors gali pasinaudoti jaunais aktyviais ir pilietiškais žmonėmis siekdamas asmeninių tikslų.
Esą būtent todėl jaunimas galėjo būti raginamas ateiti į mitingus. Pastaruosius jis, beje, pavadino nelegaliais ir nesuderintais“, – teigė A.Gorbačiovas.
Nepasiruošusi tokiems įvykiams buvo ir Kremliui palanki Rusijos žiniasklaida.
Daugelis valstybinių televizijos kanalų, laikraščių, interneto portalų apie vykstančius mitingus neužsiminė nė puse žodžio.
Kol jaunuoliai protestavo gatvėse, vienas Kremliui palankių interneto portalų kaip pagrindinę naujieną paskelbė straipsnį apie prastus orus Maskvoje.
„Ekspertai sutaria, kad tokiems įvykiams buvo nepasiruošusi nei valdžia, nei jai palanki žiniasklaida. Ji buvo užklupta: valdžia netgi nespėjo duoti jiems nurodymų, kaip reaguoti.
Tik pasibaigus protestams kitą dieną D.Peskovas sugalvojo savo įvykių versiją, kurią ėmė transliuoti televizijos kanalai“, – pasakojo A.Gorbačiovas.
Iš tiesų, pasibaigus mitingams D.Peskovas sumanė pareikšti, kad jaunimas į gatves ėjo ne vedamas pykčio arba noro prieštarauti valdžiai, o už pinigus.
Tačiau aktyvų Rusijos jaunimą, nepritariantį V.Putino režimui, tai gali tik dar labiau supykdyti.
Be to, kaip tikino A.Gorbačiovas, jaunuoliai, dalyvavę protestuose, taip lengvai nepamirš ir smūgių, kuriuos jiems mitinguose sudavė teisėsaugos pareigūnai.
Ką jau kalbėti apie keliasdešimt nepilnamečių, kurie jėga buvo įsodinti į policijos automobilius ir išvežti į areštines. Tokių vien tiktai Maskvoje buvo kelios dešimtys.
„Labai svarbu tai, kad šių jaunuolių akyse valdžia dabar atrodo mažų mažiausiai negeranoriška, jei net ne priešiška. Vargu ar kas nors iš jų pamirš, kad buvo sumuštas vien už tai, jog ramiai ėjo gatve“, – tvirtino maskvietis.
Jo žodžius patvirtina ir protestuose dalyvavusi Katia: „Kai mane už rankų ir kojų stvėrė OMON pareigūnai, bandžiau klausti, už ką mane tempia į automobilį.
Tačiau jie nieko neatsakė – tik piktai nusikeikė ir suplėšė plakatą, kurį turėjau rankose.
Neslėpsiu, bijau, bet žinau, kad elgiausi teisingai. Į protestą eičiau dar kartą, nors ir baiminuosi. Tiesiog tikiuosi, kad niekas iš mūsų, protestuotojų, staiga nedings.“
Ankstesni protestai padėties nepakeitė
Nors masiniai protestai Rusijoje nėra dažnas reiškinys, tai ne pirmas kartais, kai į gatves išeina tūkstančiai žmonių.
Vieni didžiausių mitingų buvo rengiami 2011 m. pabaigoje–2012 m. pradžioje. Tuomet į gatves patraukė rusai, nepatenkinti parlamento rinkimų, kuriuos jau kurį kartą laimėjo Vladimiro Putino „Vieningoji Rusija“, užsitikrinusi 53 proc. vietų Valstybės Dūmoje, rezultatais.
Nors tai buvo mažiau nei per ankstesnius rinkimus, kai „Vieningoji Rusija“ gavo 70 proc. vietų, tiek opozicija, tiek eiliniai šalies gyventojai tikino, kad valdantieji tokį rezultatą pasiekė pažeisdami įstatymus.
Skaičiuota, kad tuomet iš viso į gatves patraukė iki 100 tūkst. žmonių. Bolotnajos aikštėje susirinkę protestuotojai tikino, kad jų mitingai tikrai sudrebins 12 metų trunkantį V.Putino politinį dominavimą.
Pirmą kartą per du dešimtmečius surengę tūkstantinius protestus rusai tikėjo, kad jie prisideda prie istorijos perrašymo. Revoliucingai nusiteikusiems rusams sutramdyti Maskvoje buvo pasiųsta net 50 tūkst. pareigūnų. Suimta šimtai asmenų.
Tačiau rusų laukti pokyčiai neįvyko, V.Putinas ir jo ratas toliau dominuoja. Tiesa, pasikeitė tai, kad anksčiau opozicija nerengdavo protestų negavusi oficialių leidimų, o dabar A.Navalnas mitingą organizavo ir be Maskvos palaiminimo.