Dvi Turkijos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šį sekmadienį šalyje vyksiančiame referendume nedidele balsų dauguma bus pritarta Turkijos prezidento galių išplėtimui. Apklausų duomeninis, 51–52 proc. turkų turėtų balsuoti už konstitucijos pakeitimus.
Nors dalis turkų į R.T.Erdogano galių sustiprinimą žiūri su baime, kai kurie teigia, kad Turkijos lyderis bet kokiu atveju jausis laimėjęs, nes net ir žlugus referendumui tik dar stipriau bandys valdžią laikyti savo rankose.
Jei turkai sekmadienį balsuos už prezidento galių išplėtimą, tai iš esmės tik įstatymu įtvirtins tai, ką jau dabar daro R.T.Erdoganas. O tie, kurie balsuos „prieš“, bus vadinami išdavikais.
Balsuodami „prieš“ turkai viliasi, kad šalyje įvyks kokių nors permainų, tačiau tikėtis to būtų gana naivu.
Turkijos prezidentas ne kartą įrodė, kad kova su juo gali baigtis blogai. Taip jau atsitiko ne vienai dešimčiai žurnalistų, atsidūrusių teisiamųjų suole už socialiniuose tinkluose viešintą kritišką nuomonę.
Dar blogesnis likimas ištiko norėjusius jį nuversti praėjusių metų liepą. Po nepavykusio pučo prasidėjo „valymai“ – masiniai suėmimai, atleidimai.
Priėmus konstitucijos pataisas, dėl kurių bus sprendžiama referendume, R.T.Erdoganas galės valdyti biudžetą, paskirti teisėjus, parinkti ministrus ir aukšto rango valdininkus, atnaujinti valdančiosios partijos AKP vadovus.
Maža to, jeigu turkai palaikys R.T.Erdogano užmojus, jis galės prezidentu būti net iki 2029 m.
Opozicija perspėja, kad tai sugriaus demokratijos likučius šalyje, sukurs totalitarinę valdžią.
Turkijos opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu dar praėjusį mėnesį kalbėjo, kad, šalyje žlugus demokratinėms struktūroms, susiformuos „vieno žmogaus režimas“, tai „rimtai pakenks“ ne tik Turkijai, bet ir demokratiškoms tautoms kitur.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Tačiau stovyklos „už“ šalininkai turi savo argumentų.
Šalies premjeras Binali Yildirimas, kuris dabar de facto yra vykdomosios valdžios vadovas, karštai agituoja už prezidento galių išplėtimą.
Pasak jo, suteikus plačių vykdomųjų galių prezidentui, bus daug paprasčiau spręsti šiuo metu sudėtingus šalyje ekonomikos ir saugumo klausimus.
R.T.Erdoganą palaikantiems žmonėms taip atrodo, kad turėdamas daugiau galių jis geriau susitvarkys su gresiančia finansine krize, apie kurią vis garsiau kalbama šalyje.
Įtampa didėja
Prezidentui simpatizuojantys turkai numoja ranka į tai, kad Vakarų šalys itin stipriai kritikuoja galimą jo teisių išplėtimą.
Dėl to R.T.Erdoganas jau spėjo susiginčyti su Nyderlandų ir Vokietijos valdžia.
Po to, kai šiose šalyse buvo atšaukti Turkijos ministrų agitaciniai renginiai, kuriuose buvo ketinama raginti balsuoti užsienyje gyvenančius turkus, prasidėjo diplomatinis konfliktas. Turkijos prezidentas ėmėsi griežtos retorikos ir netgi pavadino olandus „nacių palikuoniais“.
Ryšiai su ES yra vienas svarbiausių dalykų ilgame Turkijos kelyje į jai seniai žadamą narystę Bendrijoje, o R.T.Erdoganas piktai užsipuola Briuselį už menkiausią jo veiksmų kritiką.
Europa yra „pūvantis žemynas... Ji jau nėra demokratijos, žmogaus teisių bei laisvės centras. Tai represijų, smurto ir nacizmo centras“, sakė jis ketvirtadienį.
Kalbant apie Turkijos siekį tapti ES nare, po referendumo vėl bus grįžta prie šio klausimo, sakė R.T.Erdoganas praėjusį sekmadienį.
Analitikai sako, kad Turkijos prezidento aštri retorika skirta turkų nacionalistams – jų balsai bus labai svarbūs sekmadienį vyksiančiame referendume, kurio baigtį labai sunku prognozuoti.
Viliamasi, kad iš tiesų R.T.Erdoganas yra pragmatiškas žmogus ir kad nurimus aistroms jis ras bendrą kalbą su ES. Tačiau šiuo metu reikalai iš tiesų yra prasti.
„Sudeginti tiltai“
„ES ir Turkijos santykiai niekada nesiklostė itin sklandžiai, tačiau pastarieji pareiškimai liudija, kad pasiektos naujos
žemumos“, – sakė Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) profesorius Jeanas Marcou.
„Netgi negalime būti tikri, kad šie santykiai artimiausiais mėnesiais apskritai nenutrūks“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Itin ryškiu nukrypimu nuo ankstesnio kurso tapo kandūs palyginimai su naciais, kuriuos Ankara ėmė žerti Europai po to, kai kelios ES valstybės artėjant referendumui uždraudė rengti R.T.Erdoganui palaikyti skirtus mitingus.
„Tai buvo pernelyg šokiruojama, nes žaizdos atvėrimas yra pats blogiausias dalykas, kurį galima padaryti Europoje“, – sakė buvęs ES ambasadorius Ankaroje Marcas Pierini.
„Kalbant apie asmeninius santykius, jie iš tiesų sudegino tiltus“, – sakė M.Pierini, šiuo metu dirbantis analitiku
Briuselyje įsikūrusiame užsienio politikos studijų centre “Carnegie Europe“.
Kita vertus, analitikai pažymi, kad ES ir geografiniu požiūriu strategiškai svarbioje vietoje esanti Turkija tebeturi daug bendrų interesų kaip prekybos ir investicijų partnerės.
Duris Maskvai atvėrusi Ankara vis dar yra svarbi NATO sąjungininkė, ES lyderiams ieškant būdų, kaip reaguoti į vis
agresyvesnį Rusijos elgesį ir prisitaikyti prie būsimo gyvenimo be Jungtinės Karalystės, kuri kariniu požiūriu yra galingiausia Bendrijos valstybė narė.
Turkija taip pat yra suteikusi prieglobstį beveik 3 mln. sirų pabėgėlių, o pernai kovą pasirašytas svarbus susitarimas padėjo pažaboti didžiulį migrantų antplūdį į ES.
Nors Turkija grasina nutraukti susitarimą ir vėl atverti kelius migrantams plūsti į Europą, „ji turi savų interesų išsaugoti šią sutartį“, sakė J. Marcou, turėdamas galvoje 3 mlrd. eurų, kuriuos kasmet turėtų gauti Ankara, jei vykdys susitarimą.
M.Pierini atkreipė dėmesį į platesnius ekonominius ryšius, siejančius Turkiją ir ES.
„Ekonominis santykių komponentas yra itin svarbus“, – pabrėžė jis.
Santykių nutraukimas?
Esant tokiai situacijai sunku pervertinti būsimo referendumo svarbą abiem pusėms, sako analitikai.
Jei R.T.Erdoganas laimės, santykių nutraukimas, regis, bus neišvengiamas.
„Tai būtų vieno asmens sistema, menkai besilaikanti teisinės valstybės principų ir neturinti jokių galios atsvaros centrų“, – sakė M.Pierini.
„Tai būtų autoritarinė sistema, kuri akivaizdžiai kirstųsi su Europos politinėmis normomis“, – pridūrė jis.
Referendume rinkėjų ištartas „Ne“, o gal net ir R.T.Erdogano pergalė minimaliu balsų skirtumu galėtų suteikti
šiek tiek vilties dėl ateities santykių.
„Pagal optimistinį scenarijų, rinkėjų „Ne“ referendume ar netgi „Taip“ stovyklos pergalė nedideliu balsų skirtumu
turėtų paskatinti Turkijos prezidentą peržiūrėti savo kovingą poziciją Europos atžvilgiu ir pamėginti pataisyti santykius“, – sakė Asli Aydintasbas iš Europos užsienio santykių tarybos Briuselyje.
„Tam reikėtų šiokios tokios pažangos taisant apgailėtiną padėtį žmogaus teisių srityje, tačiau R.T.Erdoganas ir anksčiau yra ne kartą pademonstravęs netikėtai didelį pragmatizmą, kai to buvo mažiausiai tikimasi“, – pabrėžė ji.