Gibraltaras tapo Londono ir Briuselio skyrybų įkaitu. Kam atiteks Uolos globa?

Pastarosiomis dienomis tarp Jungtinės Karalystės ir Ispanijos vyriausybių įsiplieskė žodžių karas.

Dėl to kalta Pirėnų pusiasalio pietuose esanti britų kolonija Gibraltaras – 30 tūkstančių gyventojų turintis fiskalinis rojus, į kurį kiekvieną dieną dirbti važiuoja dešimtys tūkstančių kaimynystėje gyvenančių ispanų, rašo „Lietuvos rytas“.

Atrodo, kad ši Uola vadinama teritorija gali tapti atpirkimo ožiu – Europos Sąjunga (ES) naudos jį kaip kozirį žaidžiant prieš Jungtinę Karalystę derybose dėl „Brexit“ sąlygų.

„Reikalui esant galėtume elgtis taip, kaip Margareth Thatcher pasielgė per konfliktą dėl Folklando salų“, – neseniai tokią užuominą apie karinių pajėgų įvedimą metė buvęs torių lyderis Michaelas Howardas.

„Londonas pradeda prarasti savitvardą. Mums keistas toks agresyvus tonas, sklindantis iš santūrumu pasižyminčių britų“, – atšovė Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonsas Dastisas.

Ispanijos akimis, jau daugiau kaip tris amžius Jungtinė Karalystė yra atėmusi iš ispanų Gibraltarą – nuo tada, kai 1713 metais po Ispanijos įpėdinystės karo pagal Utrechto sutartį Uola atiteko britams.

Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES sužadino jau seniai puoselėjamas Ispanijos viltis susigrąžinti Gibraltarą.

ES savo ruožtu nusprendė palaikyti Ispanijos poziciją ir pažadėjo, kad derybose dėl Gibraltaro Ispanija turės veto teisę.

„Kai tiktai Jungtinė Karalystė paliks Bendriją, joks susitarimas tarp ES ir britų negalios Gibraltaro teritorijoje, jeigu dėl to iš anksto nebus susitarta tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės“, – rašoma deryboms rengiamame dokumente.

Toks sprendimas papiktino Jungtinės Karalystės politikus ir Gibraltaro ministrą pirmininką Fabianą Picardo.

„Mes nenorime būti „Brexit“ auka ir nenorime dėl to prisiimti kaltės. Mes balsavome už likimą ES, todėl aukoti Gibraltarą dėl „Brexit“ reiškia leisti Ispanijai elgtis kaip suteneriui“, – piktinosi ES sprendimu F.Picardo.

Uolos gyventojai apie Ispaniją nenori net girdėti: gibraltariečiai jau du kartus balsavo referendume, pasisakydami už tolesnį priklausymą Jungtinei Karalystei.

Nuolat atsinaujinantis konfliktas tarp Ispanijos ir Londono dėl vadinamosios Uolos primena ginčą dėl vaikų globos po tėvų skyrybų: visi pamiršta, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į nepilnamečio, šiuo atveju Gibraltaro, norus.

Gibraltaro lyderis negailėjo aršios kritikos ir Europos Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui.

„Ponas Tuskas, naudodamas skyrybų pavyzdį, elgiasi kaip raguotas sutuoktinis, mėginantis iš motinos atimti vaikus“, – rėžė F.Picardo.

Gibraltaro interesus žada ginti Jungtinės Karalystės vyriausybė.

Užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas garantavo, kad „Gibraltaro statusas nesikeis be jo gyventojų ir britų sutikimo“.

O šalies ministrė pirmininkė Theresa May taip pat pabrėžė, kad „vyriausybė dirbs Gibraltaro ekonomikos ir žmonių naudai“.

„Atrodo, Briuselis yra pasiryžęs nubausti Jungtinę Karalystę, kad kitos ES narės nedrįstų išstoti ar prašyti išskirtinio statuso.

Todėl gali būti, kad jie naudosis Gibraltaru kaip pagaliu, kuriuo muš britus“, – „Lietuvos rytui“ sakė „The Guardian“ korespondentas Barselonoje Stephenas Burgenas.

Uola šiomis dienomis išgyvena smarkius vidinius prieštaravimus – ji nori priklausyti britams, tačiau trokšta likti Bendrijoje.

Praėjusių metų birželį prieš pat „Brexit“ vykusiame referendume net 96 procentai Gibraltaro gyventojų balsavo už pasilikimą ES.

„Emociškai Gibraltaras yra lojalus Jungtinei Karalystei, ekonomiškai – ES ir dabar ši teritorija yra atsidūrusi ant bedugnės krašto.

Gibraltaro situacija tik dar labiau pabrėžia tiesą, kad Vestminsteryje niekas gerai neapgalvojo „Brexit“ plano prieš referendumą ir kad tai yra vidinės torių kovos pasekmė“, – tvirtino S.Burgenas.

Dienraščio „The Guardian“ korespondentas mano, kad ES gali Gibraltarui pasiūlyti ypatingas komercines sąlygas: „Juk daugelis gibraltariečių jau gyvena arba turi antruosius namus Ispanijoje.“

Pasak jau seniai Ispanijoje gyvenančio britų žurnalisto, Gibraltaro klausimui abiejų šalių spauda skiria daug dėmesio, tačiau žmonėms jis visiškai neaktualus.

„Tai tik pretekstas nukreipti žmonių dėmesį nuo rimtų problemų. Manau, Gibraltaras nerūpi nei Ispanijos vyriausybei, nei jos gyventojams, – tvirtino S.Burgenas. – Asmeniškai nepažįstu nė vieno Jungtinės Karalystės ar Ispanijos piliečio, kuriam rūpėtų Gibraltaras.

Uolos tema tėra pretekstas geltonajai britų spaudai prabilti apie nacionalizmą, ksenofobiją ir nostalgiškai prisiminti imperijos laikus.“

Po „Brexit“ rezultatų paskelbimo pernai birželį tuometinis Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Garcia Margallo paskelbė, kad Uoloje Ispanijos vėliava „plevėsuos greičiau, nei to norėtų britai“. Tokie žodžiai vėl sulaukė britų ir Gibraltaro politikų pasipiktinimo. Bet aišku viena – Ispanija dabar naudosis proga sugundyti išlepintą ES vaiką grįžti pas mamą.

„Išstojimas iš ES jiems bus tikra tragedija. Manau, dėl pragmatinių sumetimų Gibraltaras kraštutiniu atveju gali sutikti su Ispanijos sąlygomis“, – sako S.Burgenas.

Gibraltaro vyriausiasis ministras F.Picardo mano kitaip. Jam aišku viena – Uola niekada nepriklausys Ispanijai.

„Visi tie, kurie užsimena, kad Gibraltarui norint likti ES mums reikės priimti Ispanijos pilietybę, veltui aušina burną.

Visi ketinimai atimti iš Uolos suverenumą pasmerkti žlugti“, – sakė F.Picardo.

Gibraltariečiai bijo net prisiminti Francisco Franco diktatūros laikus, kai siena tarp Gibraltaro ir Ispanijos buvo užverta.

„Būtų gėda, jeigu vėl uždarytų sieną. Mes jau ir taip ilgą laiką buvome izoliuoti“, – sakė Gibraltare gyvenantis 37 metų advokatas Tomas Hillmondas.

Atskirtas nuo ES Gibraltaras prarastų daugybę fiskalinių lengvatų. Dėl jų Gibraltaro ekonomika klesti, čia įsikūrusios pagrindinės pasaulio lošimo bendrovės, o nedarbo rodiklis beveik nulinis.

Gibraltariečiai nemoka pridėtinės vertės mokesčio, tad pagrindinė Gibraltaro gatvė panaši į oro uostą: aplink vien neapmuitintų prekių parduotuvės, kuriose atvykėliai iš Ispanijos graibsto pigų alkoholį ir tabaką.

Labiausiai dėl Gibraltaro išstojimo iš ES jaudinasi jo kaimynai – už sienos esantys La Linėjos gyventojai.

Kasdien sieną tarp Gibraltaro ir Ispanijos kerta apie 10 tūkstančių žmonių. Į Gibraltarą jie kiekvieną dieną važiuoja dirbti „antrarūšių“ darbų, apie kuriuos turtuoliai gibraltariečiai net girdėti nenori.

Ne veltui Gibraltaras laikomas antruoju pagal dydį Andalūzijos regiono fabriku. Todėl ispaniškiesiems kyšulio kaimynams Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES reiškia tikrą katastrofą. Gibraltarui išstojus iš ES jie nebegalėtų laisvai kirsti sienos, netektų darbo ir pajamų.