Beveik penktadalis italų išgeria kasdien. Alkoholį pradeda vartoti jau būdami vienuolikos: antai prieš kelerius metus skelbta statistika rodė, kad daugiau nei pusė šio amžiaus italų per metus paragavo bent vieno alkoholinio gėrimo.
Tokie skaičiai iš pirmo žvilgsnio skamba baisiai, tačiau visas vaizdas – kiek kitoks. Italai geria bene mažiausiai Europoje. Pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, du su puse karto mažiau negu lietuviai.
2016 m. vidutinis lietuvis išgėrė 18,2 litro gryno alkoholio per metus, tai yra 3 litrais daugiau nei prieš dešimtmetį. Apie dvi su puse stiklinės vyno kasdien.
Italija, pagal tą pačią PSO statistiką, nuo Lietuvos atsilieka stipriai ir sąraše yra beveik paskutinė: vidutinis italas per metus suvartoja 7,6 litro gryno alkoholio. Ir vartojimas čia, atvirkščiai nei Lietuvoje, pastaraisiais metais, beveik trimis litrais sumažėjo, nors jokių draudimų neatsirado.
Fenomenas – kitaip sunku apibūdinti šį reiškinį, kai daugiausia vyno pasaulyje pagaminanti šalis, pagal vartojimo statistiką, yra tarp paskutinių Europoje.
Kokį stebuklingą receptą rado italai? Vynuogynų juk neiškirto ir spygliuotomis tvoromis neaptvėrė. Enotekų neuždarė, neiškrapštė alkoholio net iš degalinių.
Turi tvirtas ribas
Italai sugeba suderinti net sportą ir vyną. Štai gegužės pabaigoje Florencijoje organizuojamas bėgimas „Run & Wine“, po kurio bėgikai, savaime suprantama, degustuos itališką vyną.
Po praėjusių metų sėkmės šiemet jame tikimasi sulaukti daugiau nei tūkstančio vyną mėgstančių bėgikų. Beje, renginys atviras, nemokamas, laukiami net ir vaikai. Ir galima galvą guldyti – prisigėrusių čia nepamatysite.
Taip yra todėl, kad italų alkoholio vartojimo kultūroje egzistuoja keletas tvirtų „ne“.
Pirma, jie beveik negeria alkoholinių gėrimų be maisto, o pasitaikančios išimtys tik patvirtina taisyklę. Antra, stipriųjų alkoholinių gėrimų jie beveik nevartoja. Nebent taurelę po sotaus valgio, dažnai restorane pasiūlomą nemokamai.
Pietiečiai kitokie, jie turi kitą prieš amžius įgytą kultūrą, kitokį požiūrį į alkoholį, kurio lietuviai neturi.
Įrodymas – alkoholio prieinamumą griežtais draudimais pasišovę sumažinti Lietuvos valdantieji. Tačiau keistis įmanoma.
Antai Italijoje suvartojamo alkoholio kreivė jau kelerius metus stabiliai sminga žemyn, bet taip buvo ne visada.
Septintajame dešimtmetyje pagal išgeriamą kiekį italai lygiavosi su tomis Europos šalimis, kuriose alkoholio suvartojimas buvo vidutinis arba aukštesnis už vidutinį.
Ir tik pastaruosius keletą metų vyno šalies gyventojai tapo geriančiais bene mažiausiai iš visų europiečių. Tad kokią mįslę įminė vynuogynais nuo šiaurės iki pat pietų apsodintas Apeninų pusiasalis?
Visas dėmesys – švietimui
Atsakymas visai nesudėtingas: italai nutarė šviesti visuomenę.
Supratę, kad medis linksta, kol jaunas, pradėjo nuo jautriausio segmento – jaunimo. Įvertinę, kad jis alergiškas bet kokiems draudimams, pasirinko ilgesnį ir sudėtingesnį kelią – edukacijos.
Darbo ėmėsi valstybės finansuojamos organizacijos, atsirado įvairūs projektai.
1960 metais įkurtas unikalus nacionalinis vyno institutas „Enoteca Italiana“.
Ši valstybės finansuojama įstaiga gavo misiją – išmokyti apie itališką vyno kultūrą.
Dešimtmetį – nuo 2002 iki 2012 metų – institutas vykdė specialų projektą „Vynas ir jaunimas“ („Vino e giovani“).
Jam vadovavusi Silvana Lilli „Lietuvos rytui“ aiškino: „Vynas yra italų DNR ir niekada nebuvo demonizuojamas. Aš pati užaugau šeimoje, kuri gamino vyną, ir dar pradinėse klasėse jo gavau paragauti.
Vyno vartojimo kultūros reikia mokyti, ji turi būti perduodama iš kartos į kartą. Tik tuomet jaunimas galės rinktis saikingą vartojimą.“
Šiam projektui per dešimt metų išleista milijonai. Jį finansavo Italijos žemės ūkio ministerija ir regionai.
„Kai pradėjome projektą, daug kas sakė, kad skatiname gerti. Bet mes tai neigėme, aiškinome, kad ugdydami norime duoti galimybę rinktis.
Dirbome su universitetais, mokyklomis, aplankėme daugybę regionų.
Kartu su jaunaisiais vyno gamintojais organizavome degustacijas studentams ir vyresnių klasių moksleiviams. Jaunimas turi kalbėtis su jaunimu. Apie vyną jiems reikia kalbėti paprastai, o ne aukštomis frazėmis“, – sakė S.Lilli.
Italė abejoja, ar užsibrėžto rezultato būtų pasiekę draudimais.
„Galiu palyginti Italiją su Jungtine Karalyste, kur praleidau nemažai laiko.
Ten tikrai mačiau daug nusitašiusio jaunimo. Mūsų tikslas buvo išmokyti gerti mažai, bet kokybiškai. Nevartoti šlamšto“, – aiškino projekto vadovė.
Lietuvos pavyzdys nežavi
Jaunimo alkoholio vartojimo įpročius jau 25 metus analizuoja ir kita Romoje įsikūrusi organizacija, pavadinta Nuolatine jaunimo ir alkoholio observatorija („Osservatorio Permanente sui Giovani e l’Alcool“).
Jai vadovaujantis daktaras Michele Contelis puikiai prisimena Lietuvą ir velionį prezidentą Algirdą Brazauską, nes Baltijos šalyse lankėsi praėjus porai metų nuo nepriklausomybės atgavimo.
„Jūsų šalis, kaip ir kitos šiaurinės valstybės, turi kitą alkoholio vartojimo kultūrą nei pietiečiai. Jūsų problema – degtinė ir kiti stiprieji gėrimai.
Be to, jūsiškiai geria retai, bet stipriai padaugina. Italai išgeria dažnai, bet po mažai. Dėl to bendras suvartojamo alkoholio kiekis mažas, nors beveik trečdalis italų išgeria kasdien ir vartoti pradeda nuo vienuolikos metų. Tiksliau, jiems vos vos paragauti duoda tėvai, nes paragauti – nereiškia gerti“, – „Lietuvos rytui“ sakė M.Contelis.
Italas tvirtino, kad sukurti saikingo vartojimo balansą italams prireikė daugybės metų. Ir noriai vardijo kelias esmines sėkmingos alkoholizmo prevencijos taisykles.
„Labai svarbu mokyti. Pirmiausia, turite išmokti, kad alkoholis yra maisto dalis ir jokiu būdu ne svaiginimosi priemonė. Italai geria tik su maistu.
Antra, itin svarbu šeimos vaidmuo. Šeima turi būti pavyzdys. Jei vaikai matys savo tėvus alkoholį vartojančius tiktai saikingai, jie patys to išmoks“, – įsitikinęs M.Contelis.
Observatorijos vadovas pripažįsta, kad įsigyti alkoholio Italijoje tikrai galima ir nesulaukus 18-os – įstatymuose numatytos amžiaus ribos.
„Mes manome, kad kontrolė turi būti griežtesnė, nes tikrai Italijoje galima praslysti. Picerijoje, jaunimui užsisakant alaus, dokumentų dažniausiai neprašoma.
Tačiau nemanome, kad reikėtų padidinti amžiaus ribą.
Lietuva, pakėlusi kartelę iki 20 metų, rizikuoja susidurti su problemomis, kurias patiria JAV.
Tai reiškia, kad bomba sprogs vėliau ir su didesne jėga – leidimo gerti sulaukę jaunuoliai tampa nevaldomi ir prisiliuobia be saiko.
Gal bendra statistika sumažės, bet bus tokių, kurie gers daugiau ir pasekmės sveikatai bus liūdnesnės“, – aiškino M.Contelis.
Italas kritikavo ir Lietuvos valdančiųjų siūlymus išginti alkoholį iš lauko kavinių: „Tai tikrai turės neigiamą efektą, nes bus geriama užsidarius namuose. O paslėptas alkoholio, kuris gali būti ir prastos kokybės, vartojimas sukelia daug daugiau socialinių problemų.“
Pasak italo, prevencija, paremta tik draudimais, neveikia arba veikia blogai.
„Reikia gerai organizuotos socialinės ir medicininės pagalbos, reikia investuoti į žmonių užimtumą.
Žinoma, kiekviena šalis turi rasti savo kelią. Ar galima išmokti Viduržemio jūros regionui būdingos alkoholio vartojimo kultūros? Bus nelengva, tačiau šis kelias, nors ir ilgesnis, teisingesnis“, – lietuviams patarė romietis.
Mąžta vyno suvartojimas
Chiappini šeima iš Toskanos vyną gamina Livorno provincijoje. Ten, kur gamtinės sąlygos ypač palankios pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjusiam Bolgerio (Bolgheri) vynui.
Tai tipiškas šeimos valdomas vynininkystės ūkis, kokių Italijoje daugybė, kur vynas gaminamas iš kartos į kartą. Kur galima pamatyti, kaip auga ir noksta vynuogės ir kaip jos virsta vynu.
„Vynas Italijoje – kasdienis produktas, jo visada buvo ant stalo.
Bet, mūsų liūdesiui, vyno išgeriama vis mažiau, – „Lietuvos rytui“ pasakojo šeimos ūkyje dirbanti Martina Chiappini. – Tačiau džiaugiamės, kad jaunimas renkasi kokybiškesnį vyną, nors geria mažiau. Labai populiarėja someljė kursai, įvairios degustacijos. Ir tai gerai. Juk labai svarbu, kad žmonės gertų ne dėl to, jog prisigertų, o kad pažintų.“
Pasak vyndarių šeimos atstovės, kai įsivyraus toks supratimas, net ir tos šalys, kurios neturi tradicinės vyno vartojimo kultūros, pasikeis. Nes žmonės norės ne prisigerti, o paragauti, pažinti vienos ar kitos rūšies vyną.
„Draudimais nieko nepeši – istorija tai įrodė.
Juk ir šuo prie grandinės pririštas piktesnis, taip ir žmogus“, – svarstė M.Chiappini.
Išgirdusi, kad Lietuvoje būta pasiūlymų vyną skirstyti pagal laipsnius ir į muges neįleisti stipresnio nei 13 laipsnių, italė akivaizdžiai nustemba: „Tas, kuris tai pasiūlė, tikrai nieko neišmano apie vyną. Juk laipsniai nieko nepasako apie vyno kenksmingumą. Atvirkščiai – kuo vynas silpnesnis, tuo jis labiau kenkia, nes į jį pilama metanolio, jis cheminis.
Dėl to Italijoje buvo kilęs didžiulis skandalas ir daug žmonių atsidūrė ligoninėje. Dabar vyno kokybė griežtai kontroliuojama.
Stipresnis, sodresnio skonio vynas yra netgi sveikesnis, nes jo laipsniai natūralūs.“
Dėmesį skiria kokybei
Toskanoje gaminamas ir bene labiausiai pasaulyje vertinamas garsiausias itališkas vynas „Sassicaia“. Jo butelius graibsto kolekcininkai ir tikri gurmanai.
Labai vertinamą vyną gaminančio vyno ūkio „Tenuta San Guido“ vadovas Carlo Paoli „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad Italijoje alkoholio vartojimas per pastaruosius penkis dešimtmečius gerokai sumažėjo. Ir tai nutiko, kai pasikeitė visuomenės supratimas ir žmonės pradėjo rinktis kokybę.
„Ne visada draudimais galima pasiekti norimą rezultatą. Reikia informuoti, pradėti nuo jaunimo. Tai daryti pamažu. Pasakoti, kas yra vynas, kad buvo pradėtas gaminti prieš tūkstančius metų, dar etruskų laikais.
Vyno taurėje juk slepiasi ne tik alkoholis, ne tik laipsniai, bet ir istorija, geografija, jį gaminančios šalies tradicijos, kultūra. Reikia apie tai pasakoti.
Mes tikrai nenorime, kad žmonės prisigertų. Mums daug svarbiau, kad jie degustuotų, pažintų skonines savybes, kad vynas pasakotų istoriją.
Su Lietuva iki šiol puikiai bendradarbiavome, nes mums nėra daugiau ar mažiau svarbios rinkos. Tikimės ir toliau bendradarbiauti, jeigu įstatymai nevaržys.
Taip, įstatymų reikia laikytis, bet jie turi būti protingi“, – tikino C.Paoli.
Italas sako, kad vynas iš esmės naudingas sveikatai, jeigu jo vartojama saikingai: „Sveikata yra svarbiausia, bet reikia skirti vartojimą nuo piktnaudžiavimo. Vynas, jei vartojamas protingai, turi daug sveikatai naudingų savybių. Tai įrodyta moksliškai.
Svarbu jį derinti su maistu ir nepadauginti. Degustacija turi likti degustacija.“
Vyno ūkio vadovas įsitikinęs: jei atsiras daugybė draudimų, tie, kurie norės prisigerti, suras kur tai padaryti. Galbūt išaugs juodoji rinka, bus geriami nekontroliuojamos, prastesnės kokybės gėrimai. O tai kur kas labiau kenkia sveikatai.
Italų gyvenimas – sveikiausias
Italai yra sveikiausia pasaulio tauta. Tokius duomenis neseniai paskelbė viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų „Bloomberg“. Pagal sudarytą pasaulinį sveikatos indeksą Italija yra pirma tarp 163 vertintų šalių.
Ji surinko 93,11 taško iš 100 galimų. Kiekviena šalis buvo vertinama pagal vidutinę gyvenimo trukmę, mirties priežastis, galimą riziką sveikatai, švaraus vandens ir kokybiško maisto prieinamumą.
Apskaičiuota, kad vidutinė italų gyvenimo trukmė – 80 metų. Ilgaamžiškumu ypač garsėja Sardinijos salos gyventojai. Joje gimusi ir šiuo metu seniausio Italijos žmogaus titulą turinti Giuseppina Projetto jau sulaukė 114 metų.
Nepaisant ilgus metus trunkančios ekonomikos krizės ir didžiulio nedarbo, italai rečiau nei kitos tautos susiduria su kraujospūdžio ir cholesterolio problemomis, geresnė ir jų psichikos sveikatos būklė.
Kaip Italijos pranašumas įvardyta medikų gausa ir ypač – mityba. Daugelio liaupsinamoje Viduržemio jūros mityboje gausu šviežių daržovių, vaisių, žuvies ir antioksidantų kupino alyvuogių aliejaus. Pabrėžiama, kad sveikiausios pasaulio tautos titulas italams atitenka būtent dėl taisyklingos ir subalansuotos mitybos.
