Šį pareiškimą jis paskelbė Sicilijoje baigiantis Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimui, jo dalyviams nesugebėjus rasti bendros kalbos šiuo klausimu. JAV partneriai reiškė nusivylimą D.Trumpo nenoru laikytis Paryžiaus sutarties įsipareigojimų, turinčių padėti sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą.
„Savo galutinį sprendimą dėl Paryžiaus sutarties priimsiu kitą savaitę!“ – D.Trumpas parašė savo „Twitter“ žinutėje.
JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sekmadienį ketinamame parodyti interviu televizijai sakė, kad D.Trumpas, pagarsėjęs savo skeptišku požiūriu į pasaulinį atšilimą, dabar yra „labai atviras“ šiam klausimui.
JAV lyderis, baigęs pirmąją per savo kadenciją kelionę į užsienį, išvyko namo, nesurengęs tokiems viršūnių susitikimams įprastos baigiamosios spaudos konferencijos.
G-7 susitikimo baigiamoji deklaracija atspindi aklavietę, į kurią pateko JAV ir šešios kitos forumo dalyvės, tvirtai palaikančios Paryžiaus sutartį.
„Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo metu vertina savo politiką, susijusią su klimato kaita ir Paryžiaus sutartimi, todėl neturi galimybės prisidėti prie konsensuso šiais klausimais“, – sakoma dokumente.
„Suprasdami šį procesą, (kiti dalyviai) dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą sparčiai įgyvendinti Paryžiaus sutartį, – pridūrė G-7 lyderiai. – Šiuo kontekstu mes visi sutariame dėl paramos besivystančioms šalims svarbos.“
Tačiau J.Mattisas, kurio interviu bus parodytas sekmadienį televizijos CBS pokalbių laidoje, kalbėjo: „Beje, dalyvavau kai kuriose diskusijose Briuselyje, kur buvo iškeltas klausimas dėl klimato kaitos, ir prezidentas buvo atviras, jam buvo smalsu, kodėl kiti laikosi būtent tokios pozicijos – jo kolegos kitose šalyse.“
„Ir esu visiškai tikras, kad prezidentas yra labai atviras šiems klausimams, kai jis svarsto tos sutarties privalumus ir trūkumus“, – pridūrė Pentagono vadovas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau kritikavo „labai sudėtingas, galima sakyti – labai nepatenkinamas“ diskusijas su D.Trumpu šiuo klausimu.
„Dabartinė padėtis – šeši prieš vieną; tai reiškia, kad iki šiol nėra jokių ženklų, ar Jungtinės Valstijos laikysis Paryžiaus sutarties, ar ne“, – sakė ji.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentaras buvo šiek tiek pozityvesnis – jo nuomone, šios derybos buvo naudingos.
„Manau, buvo pasiekta pažanga, vyko reali diskusija ir apsikeitimas nuomonėmis“, – sakė E.Macronas ir išreiškė viltį, kad D.Trumpas apsispręs, jog Jungtinės Valstijos turi laikytis Paryžiaus susitarimo.
Kiti delegatai pritarė minčiai, kad vadovaujančių Šiaurės Amerikos, Europos ir Japonijos demokratijų klube susiklostė padėtis „šeši prieš vieną“.
D.Trumpas yra sakęs, kad klimato kaita yra Kinijos skleidžiamas „prasimanymas“ ir kad jis yra nusiteikęs paremti JAV anglių kasybos pramonę. Vašingtonas nepasidavė jo partnerių daromam smarkiam spaudimui įsipareigoti vykdyti 2015 metais pasirašytą tarptautinę sutartį, numatančią, kad turi būti sumažintas į atmosferą patenkančio anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Tačiau D.Trumpo ekonomikos patarėjas Gary Cohnas penktadienį sakė, kad prezidentas kitiems G-7 lyderiams pareiškė laikantis aplinkosaugos reikalus svarbiais.
„Jo požiūris vystosi – jis čia atvyko apsišviesti, – sakė G.Cohnas. – Jo sprendimas bus pagrįstas tuo, kas geriausia Jungtinėms Valstijoms.“
Jungtinės Valstijos pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį yra antros pasaulyje po Kinijos.
„Priimti teisingą sprendimą“
Sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus sutarties smarkiai pablogintų Jungtinių Valstijų reputaciją pasaulinėje arenoje, nes Europa, Kanada, Kinija ir Japonija yra tvirtos šio susitarimo šalininkės.
Be to, namuose tam smarkiai priešintųsi aplinkosaugos aktyvistai ir Amerikos verslo įmonės, daug investavusios į švaresnes technologijas.
Prancūzijos aplinkos ministras Nicolas Hulot interviu dienraščiui „Le Parisien“ sakė abejojantis, ar „Trumpas norėtų įstumti savo šalį į tokią aklavietę“.
„Jeigu Donaldas Trumpas nuspręs išvesti savo šalį iš Paryžiaus klimato sutarties, tai išprovokuotų daugelio Amerikos valstijų, miestų ir ekonomikos veikėjų, įsipareigojusių plėtoti atsinaujinančių šaltinių energetiką, stiprią reakciją, – sakė N.Hulot. – Būtų tragiškas ėjimas prieš istorijos srovę.“
Žaliųjų organizacija „Greenpeace“ pareiškė apgailestaujanti dėl šios viršūnių susitikimo baigties, bet tai pat reiškė viltį, kad D.Trumpas gali pakeisti nuomonę.
„Europa, Kanada ir Japonija šiandien tvirtai stovėjo ir gynė savo poziciją, dar kartą atskleisdamos, kaip Trumpas atitolęs nuo likusio pasaulio klimato kaitos klausimu“, – Sicilijoje sakė „Greanpeace“ tarptautinė vykdomoji direktorė Jennifer Morgan.
Bet kokiu atveju švariosios energetikos revoliucija jau „nebesustabdoma“, nes ją palaiko kitų šalių vyriausybės ir pramonė, pridūrė ji.
„Dabar lyderiai turi išsaugoti ryžtą... Prezidentas Trumpas dabar turėtų grįžti į Vašingtoną ir priimti teisingą sprendimą, rimtai vertinti klimato kaitą ir imtis veiksmų kartu su visu pasauliu“, – pabrėžė J.Morgan.
Aktyvistų tinklo „Avaaz“ kampanijų direktorius Iainas Keith sakė: „Šiandien G-6 lyderiai svarbiausia laikė mūsų planetą, rodydami, kad netgi JAV prezidentas negali sustabdyti neišvengiamos švariosios energetikos revoliucijos.“
„Trumpo mėginimai sužlugdyti veiksmus dėl pasaulinio klimato nepadarys Amerikos didžios – jie tik padarys Ameriką vėluojančią“, – pridūrė jis.
