1956-ųjų birželio 14 dieną tuometis Masačusetso senatorius sakė kalbą Harvardo universiteto absolventams. „Pirmieji didūs mūsų šalies politikai taip pat buvo pirmieji didūs rašytojai ir mąstytojai, – studentams kalbėjo J.F.Kennedy. – Jų įrankiai buvo knygos, o ne priešai.“
O daugiau nei 300 kilometrų į pietvakarius, Niujorke, savo dešimtąjį gimtadienį šventė berniukas, vardu Donaldas Trumpas.
J.F.Kennedy praėjusį pirmadienį būtų šventęs kur kas solidesnę sukaktį – 100 metų jubiliejų.
Atmintyje prezidentas išliko kaip amžinai jaunas ir išvaizdus lyderis, nes buvo nužudytas vos 46-erių, todėl netgi sunku įsivaizduoti, kaip jis būtų atrodęs šimtametis.
Nors J.F.Kennedy kadencija Baltuosiuose rūmuose truko tik 1036 dienas, šis politikas ypač prisimenamas dabar, kai jo poziciją užima daugeliu klausimų priešingą nuomonę turintis D.Trumpas.
Mažėja ir su prezidentu gyvai bendravusių žmonių. Iš aštuonių prezidento brolių ir seserų išliko tiktai 89-erių buvusi diplomatė Jean Kennedy-Smith.
Kai gyvųjų nedaug, prisiminimų tonas itin šviesus.
Prabangus gyvenimas, išsilavinimas ir puikūs retoriniai gebėjimai Johno F.Kennedy įvaizdį dabar įkūnija kur kas ryškiau nei jo užsienio politikos kluptelėjimai ar nesantuokiniai ryšiai.
Lygina su D.Trumpu
Dėl tokio įvaizdžio ir šią savaitę minimos sukakties amerikiečiams kaip niekada akis bado ryškūs skirtumai tarp 35-ojo ir 45-ojo JAV prezidentų.
70 metų respublikonas D.Trumpas, neturintis jokios politinės patirties, yra vyriausias prezidento rinkimų laimėtojas.
O 43-ejų demokratas J.F.Kennedy, dirbęs Atstovų Rūmuose ir Senate, buvo jauniausias JAV prezidentu tapęs politikas.
Šimtą dienų Ovaliajame kabinete praleidusį D.Trumpą teigiamai vertino 41 proc., J.F.Kennedy – 83 proc. amerikiečių.
Per Vietnamo karą D.Trumpas penkis kartus gavo atleidimą nuo karinės tarybos. Kalbama, kad ne be savo įtakingo tėvo pagalbos.
O J.F.Kennedy pelnė karinius apdovanojimus už tai, kad išgelbėjo savo įgulos narius, kai Japonijos karo laivas pamušė jų minininką. Tiesa, jam tada taip pat padėjo turtingas tėvas, tačiau visiškai priešingu būdu nei D.Trumpui.
Josephas Kennedy surado sūnui gydytoją ir jis leido itin prastos sveikatos jaunuoliui tarnauti kariniame jūrų laivyne.
Gimė tapti prezidentu
J.F.Kennedy mirties Dalase 1963 metų lapkritį aplinkybės pasauliui kur kas labiau žinomos nei jo gimimas.
Įtakingoje katalikiškoje Bostono šeimoje gimęs vaikas augo savo tėvo, turtingo verslininko, šešėlyje.
J.Kennedy buvo pasiruošęs dėl savo vaikų padaryti viską, nes jam pačiam daug durų buvo užverta dėl religijos, – į katalikus Amerikoje buvo žvelgiama kreivai, nė vienas jų iki tol nebuvo tapęs ir prezidentu.
Jeigu Masačusetse 1917 metų gegužės 29-ąją gimęs berniukas nuo vaikystės būtų svajojęs atsidurti Baltuosiuose rūmuose, jis nebūtų galėjęs pasirinkti geresnės šeimos.
Bet jaunystėje J.F.Kennedy norėjo ne to. Jis įsivaizdavo tapsiantis žurnalistu ir išties šioje srityje buvo gabus – vėliau sulaukė sėkmės dėl savo knygų.
Puikus plunksnos valdymas jam galų gale padėjo užimti ir svarbiausią postą šalyje.
Rinkimų kampanija, kurioje jis susigrūmė su respublikonu Richardu Nixonu, iki šiol yra laikoma perversmą politinėje komunikacijoje sukėlusia dvikova.
Mat prezidento rinkimų kandidatai pirmą kartą stojo akis į akį tiesiogiai transliuojamuose televizijos debatuose.
Gerai prieš kamerą jautęsis, puikiai komandos parengtas ir sklandžiai kalbantis J.F.Kennedy užbūrė ne tik amerikiečius, bet ir savo priešininką.
„Visiškai pritariu dvasiai, kurią senatorius J.F.Kennedy išreiškė šį vakarą“, – iš karto po pirmosios demokrato kalbos išsprūdo R.Nixonui.
Tobulo vyro įvaizdis
Laimėjęs prezidento rinkimus J.F.Kennedy toliau stebino savo kalbomis.
Jau per inauguraciją jis pažadėjo neužsidaryti nuo viso pasaulio, paragino amerikiečius ieškoti sąjungininkų ir optimistiškai žvelgti į ateitį.
„Mūsų kojos tiesiog stingo“, – pasakojo tą šaltą sausio dieną Vašingtone studentų minioje stovėjęs Thomas Henriksenas.
Tuomet jis išgirdo žymiuosius prezidento žodžius: „Neklausk, ką tavo šalis gali padaryti dėl tavęs, klausk, ką tu gali padaryti dėl savo šalies.“
„Mes visi sutikome, kad tai puikūs žodžiai. Jis dūrė kaip pirštu į akį. Jautėmės itin pakylėti“, – prisiminė dabar 77 metų Hooverio instituto Kalifornijoje tyrėjas emeritas.
Th.Henriksenas taip pat pabrėžė, kokį įspūdį amerikiečiams darė prezidento šeima.
„Kennedy buvo itin žavūs – jaunas vyras, jo daili žmona ir du maži vaikai. Jie alsavo ateities dvasia ir vertė mane didžiuotis Amerika“, – teigė mokslininkas.
Vis dėlto išvaizdus vyras garsėjo ir kaip mergišius. Apie jo ryšius su sekso simboliu Marilyn Monroe ir kitomis moterimis – aktore Marlene Dietrich, tapytoja Mary Pinchot Meyer, Baltųjų rūmų darbuotojomis Mimi Alford ir Pamela Turnure – gandai sklido nuolat.
Ryškiausiai į istoriją įsirėžė Marilyn Monroe, per 1962 m. trankiai švenčiamą J.F.Kennedy gimtadienį jam geidulingai sudainavusi „Su gimimo diena“.
Sveikata trukdė valdyti
Tiesa, moterų numylėtinio įvaizdis slėpė jo silpnybes. Paliegęs, liesas J.F.Kennedy nuo vaikystės sirgo astma, vėliau kentė nuo lėtinio žarnų uždegimo, Adisono ligos, o chroniški nugaros skausmai jį dažnai priversdavo griebtis ramentų.
Ligoninėje jis kartais buvo priverstas praleisti ištisas savaites, o vienu metu, paskutiniais metais prieš mirtį, nuo jo nesitraukdavo net keli gydytojai.
Vėliau buvo svarstoma, kad nuolatinis stiprių vaistų vartojimas galėjo pakenkti ir jo valdymui.
Antai 1961-aisiais, kai Vienoje jį į miltus sumalė jo silpnumu patikėjęs Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas, jis vienu metu vartojo hormonų, gyvūninių ląstelių, steroidų, vitaminų, fermentų ir amfetaminų kokteilį.
O vėliau jam gėdos pridarė nepavykusi invazija į Kiaulių įlanką, kai 1,3 tūkst. Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) remiamų kubiečių išeivių nesėkmingai bandė nuversti Fidelio Castro režimą.
Tačiau ryškiausias jo palikimas tikriausiai yra Kubos krizė. Ji iki šiol istorijos vadovėliuose vadinama arčiausiai branduolinio karo privedusia akimirka.
Tada JAV užfiksavo Kuboje sovietų dislokuotas vidutinio nuotolio balistines raketas. Buvo svarstoma, ar nevertėtų jų sunaikinti.
Galų gale J.F.Kennedy pavyko susitarti su N.Chruščiovu, kad Sovietų Sąjunga patrauktų ginklus iš Kubos.
Respublikonas Johnas McCainas, per Kubos krizę tarnavęs netoli salos dislokuotame branduoliniame lėktuvnešyje, laiko J.F.Kennedy pirmuoju savo kartos prezidentu.
„Jis buvo už mane vyresnis, o savo išvaizda priminė jaunuolį“, – svarstė dabar 80-metis senatorius.
Galėjo nuveikti daugiau
Rimčiau į prezidento kadenciją žvelgiantys istorikai nesutaria, kokia kryptimi būtų pasisukusi jo kova už pilietines teises ir sprendimai per Vietnamo karą, jeigu jo pirma laiko nebūtų pakeitęs Lyndonas Johnsonas.
Juolab kad jis tokio amžiaus galėjo sulaukti, mat jo motina Rose Kennedy išgyveno iki 104-erių.
Prezidento kalbų kūrėjas ir artimas patarėjas Theodore’as Sorensenas vėliau rašė, kad Vietnamo karas, kurį amerikiečiai po ilgų kančių pralaimėjo, buvo vienintelė užsienio politikos problema, kurią J.F.Kennedy perdavė savo įpėdiniui blogesnės būklės, nei gavo pats.
„Norėčiau tikėti, kad jis būtų radęs būdą patraukti visus amerikiečius iš Vietnamo anksčiau.
Bet net ir aš negaliu būti tikras, nes nemanau, kad paskutinėmis savo gyvenimo savaitėmis jis žinojo, ką ketina daryti“, – 2008 metais rašė Th.Sorensenas.
Tačiau labiausiai prie J.F.Kennedy įamžinimo prisidėjo jo žmona Jacqueline Kennedy.
Po vyro mirties Jacqueline dėjo visas pastangas, kad užgniaužtų bet kokį neigiamą jo kadencijos vertinimą ir neleistų skleistis jokiai kritikai.
J.Kennedy dėka prigijo ir įprotis jos vyro laikus Baltuosiuose rūmuose vadinti Kamelotu – legendinio karaliaus Artūro ir Apskritojo stalo riterių pilies vardu.
Našlė įtikino šalį: vakarėliais, koncertais ir išvykomis jachta papuoštas J.F.Kennedy valdymas labiau priminė karališkosios dinastijos laikus, o ne įprastą prezidento administraciją.
„Didžių prezidentų dar bus, bet antro Kameloto – niekada. Šie laikai nebesugrįš“, – amerikiečių nostalgiją greitai po jo mirties interviu kurstė J.Kennedy.
Istorinis susitikimas su Amerikos lietuviais
J.F.Kennedy bendravo ir su Amerikos lietuviais, kurie aktyviai siekė jo dėmesio, ir pritarė JAV pozicijai, kad 1940-ųjų Lietuvos okupacija buvo neteisėta. 1960 metais pas jį apsilankiusiems lietuvių bendruomenių lyderiams tuometis senatorius žadėjo nenusigręžti nuo už geležinės uždangos atsidūrusių šalių: „Mes paskubinsime dieną, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės kartu su kitomis laisvę mylinčiomis Baltijos regiono tautomis galės vėl būti nepriklausomi.“
J.F.Kennedy tapus prezidentu JAV lietuviai gavo progą apsilankyti ir Baltuosiuose rūmuose. Tačiau tam paprašyta sudaryti vieną delegaciją iš dviejų organizacijų – Amerikos lietuvių tarybos (ALT) ir Lietuvių bendruomenės (LB). Tai pasirodė esąs sudėtingas uždavinys, nes abu junginiai įtarinėjo vienas kitą siekiu dominuoti, išbraukinėjo iš delegacijos sąrašo narius, negalėjo susitarti dėl memorandumo, kurį ruoštasi perskaityti prezidentui, ir to, kas vadovaus grupei.
Galų gale 20 narių delegacija, kuriai vadovavo ALT pirmininkas Leonardas Šimutis, sutartu metu buvo priimta Ovaliajame kabinete. LB centro valdybos vicepirmininkas ir būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus turėjo progą J.F.Kennedy paaiškinti, kuo lietuviams ypatinga Vasario 16-oji.
Kaip prisiminė susitikimo dalyviai, JAV prezidentas tikino, kad Lietuvos problema jam yra žinoma. Negalėdamas pažadėti kokių nors konkrečių įsipareigojimų, jis pareiškė visuomet pasisakysiantis už visų tautų laisvės principą.
Galėjo nužudyti dėl dienoraščio?
Šią savaitę, birželio 1-ąją, savo 91-ąjį gimtadienį būtų šventusi ir aktorė Marilyn Monroe, kuri, kaip kalbama, suviliojo ne tik prezidentą J.F.Kennedy, bet ir jo brolį Robertą.
1962 metais, sulaukusi 36-erių, ji buvo rasta negyva savo Los Andželo vilos miegamajame. Nors oficiali kino žvaigždės mirties priežastis – savižudybė perdozavus vaistų, sklando įtarimai, kad Marilyn Monroe buvo nužudyta ir į kapus nusinešė geidulingų fantazijų apsvaigintų įtakingų Amerikos vyrų atskleistas paslaptis.
Kalbama, kad 1954 metais ji nusipirko storą, raudona oda įrištą sąsiuvinį, kuriame ryžosi užrašyti visas savo intymaus gyvenimo paslaptis. Tarp jų – ir tas, kurias aktorei papasakodavo aukštus postus užimantys, didžiulę įtaką visose JAV įgiję vyrai. Akivaizdu, kad Marilyn Monroe dienoraštis tapo kliuviniu daugybei asmenų.
Viena tokių paslapčių sukosi apie Fidelį Castro, kurį norėta nunuodyti lėtai, bet efektyviai veikiančiais nuodais, įmaišytais į maistą. Atrodo, kad toks slaptas ir gudrus planas, atsiradęs aukštą padėtį užimančių vyrų galvose, taip pat atsidūrė šiame paslaptingame raudoname sąsiuvinyje.
Marilyn Monroe ėmėsi šantažo. Ji grasė per žiniasklaidą paskelbsianti dienoraštyje surašytas smulkmenas, jei tik R.Kennedy jos neves. Kai Marilyn Monroe palaikai atsidūrė lavoninėje, tas sąsiuvinis paslaptingai dingo, kartu nusinešdamas ir intymias garsiausios XX a. kino žvaigždės paslaptis.
