Rusijos jaunoji karta metė pirštinę valdžiai: ar laukti tikro perversmo?

Jėgos absoliučiai nelygios. Vienoje pusėje – prezidentas Vladimiras Putinas, jo valdininkai, kontroliuojantys visą šalį, partija „Vieningoji Rusija“, kuriai paklūsta visas parlamentas.

Prie viso to dar reikia pridurti teismų sistemą, paklusnią saugumo pareigūnų armiją ir kitas institucijas.

O kitoje pusėje – opozicionierius Aleksejus Navalnas, neturintis nei realios politinės partijos, nei rimtos organizacinės struktūros, nei pinigų ir netgi asmeninės laisvės, nes yra nubaustas 30 parų administraciniu areštu už nesankcionuotų mitingų rengimą.

Be to, A.Navalnas du kartus yra nuteistas lygtinai – 3,5 ir 5 metams pagal baudžiamuosius straipsnius.

Beje, abiejų bausmių galiojimo laikas dar nepasibaigė ir jos bet kuriuo metu už bet kokį nusižengimą gali pavirsti realiomis.

Tačiau pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis turi stiprų ginklą. Tai – jo įkurtas „Kovos su korupcija fondas“, kuris išgarsėjo visoje Rusijoje daugelio aukštas pareigas einančių valdininkų, tarp jų ir premjero Dmitrijaus Medvedevo, demaskavimu.

Į internetą įkeltą filmą „Jis jums ne Dimonas“, skirtą vyriausybės vadovo turtų analizei, peržiūrėjo jau daugiau nei 26 mln. rusų.

Be to, pernai gruodžio mėnesį A.Navalnas pranešė apie ketinimą dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, kurie įvyks 2018-ųjų kovo mėnesį. Nepaisydamas aktyvaus valdžios priešinimosi, jis jau kuria rinkimų štabus visoje šalyje.

Kremlius ilgą laiką apsimetė, kad nepastebi varžovo. Nors per 2013 metais vykusius Maskvos mero rinkimus, dar neturėdamas savo dabartinės šlovės, opozicionierius gavo 27 proc. rinkėjų balsų, nusileisdamas tiktai dabartiniam miesto vadovui Sergejui Sobianinui.

O dabar 41 metų A.Navalno šalininkų gretos auga kone geometrine progresija. Beje, ne tiek Maskvoje, kiek Rusijos regionuose, kur V.Putino valdžia buvo įsišaknijusi giliausiai.

Kovą opozicionieriaus paskelbta protesto akcija aprėpė 97 miestus ir surinko daugiau negu 80 tūkst. dalyvių.

O birželio 12-ąją Rusijos opozicijos lyderiui paraginus, į mitingus ir demonstracijas, nukreiptas prieš valstybinės valdžios organų korupciją, susirinko daugiau nei 300 tūkst. žmonių iš 180 Rusijos miestų.

Jų galėjo būti dar daugiau, jeigu A.Navalno informacinė tarnyba būtų dirbusi geriau: Levados centro tyrimas parodė, kad apie akciją iš anksto žinojo tik 15 proc. apklaustųjų.

Bet Rusijos opozicijos lyderis teisingai įvertino šalies gyventojų nuotaikas: 58 proc. respondentų sociologams atsakė, kad teigiamai vertina mitingus, nukreiptus prieš korupciją.

Vis dėlto kodėl šie žmonės pasipylė į gatves? Išreikšdami palaikymą A.Navalnui ar protestuodami prieš korupciją? Šį klausimą savo klausytojams pateikę radijo stoties „Echo Moskvy“ žurnalistai gavo štai tokį atsakymą: palaikyti A.Navalno atėjo 9 proc., pareikšti nepasitenkinimo korupcija – 89 proc., o vos 2 proc. nežino, kodėl dalyvavo.

Į minėtą klausimą atsakė 5600 žmonių – keturis kartus daugiau nei reikia reprezentatyviai sociologinei apklausai surengti.

Bet, kaip sako autoritetingas ekonomistas ir politologas Sergejus Aleksašenka, jeigu 180 miestų žmonės atsiliepia į A.Navalno raginimą ir dalyvauja mitinge, ši aplinkybė ir daro jį lyderiu.

Tiesa, dauguma suprato, kad stoja į grumtynes su dabartine valdžia ir jiems tai gali blogai pasibaigti. O dabar jau galima sakyti, kad šie būgštavimai nebuvo iš piršto laužti.

Dėl birželio 12-ąją vykusios antikorupcinės akcijos Maskvoje buvo sulaikyti 866, Sankt Peterburge – 658, visoje Rusijoje – mažiausiai 1,7 tūkst. žmonių.

Kol kas neaišku, kuo žmonėms baigsis visi šie sulaikymai: po kovo 26-ąją įvykusios akcijos bausmės – dažniausiai ne tik baudos, bet ir suėmimai – buvo paskirtos apie 700 demonstrantų.

Vis dėlto, kaip sako A.Navalno rinkimų štabo vadovas Leonidas Volkovas, akcijos parodė, kad valstybės bauginimai žmonių nebeveikia.

Priešingai nei 2011–2012 metais, naujasis judėjimas ne kreipiasi į šią valdžią, o turi savo lyderį, aiškiai formuluoja ateities viziją.

Kalbėdamas apie naująjį judėjimą L.Volkovas omenyje turi posovietinį jaunimą – pirmąją „nemuštą“ rusų kartą.

Kaip pažymi leidinys „Komersant“, tokio 16–30 metų rusų aktyvumo gatvėse šalis nematė nuo devintojo dešimtmečio pabaigos.

Juos kaip tik galima vadinti Putino karta, nes jie išaugo – o daugelis ir gimė – valdžioje esant dabartiniam Rusijos prezidentui.

Tačiau būtent A.Navalnas yra vienintelis, kuris su Putino karta bendrauja jų kalba, ir jiems sako: „Vaikinai, aš jus girdžiu, suprantu, esu toks kaip ir jūs, galiu jus suburti. Ir, jei reikia, kartu su jumis galiu važiuoti į policijos nuovadą ta pačia policijos mašina.“

Būtent jis suvokė dabartinio jaunimo protesto esmę: jie reikalauja ne gražios ateities, o atsikratyti siaubingos dabarties.

Šiuo požiūriu Putino karta mažai kuo skiriasi nuo vėlyvojo sąstingio ir ankstyvosios „perestroikos“ laikų jaunimo su jų pagrindiniu šūkiu „Mes laukiame permainų“.

Tačiau devintojo dešimtmečio pabaigoje šalis iš praeities žengė pirmyn, aklinai uždaryta visuomenė pamažėle virto atvira. Ir niekam nekilo abejonių dėl permainų būtinumo, išskyrus visiškai beviltiškus Leonido Brežnevo laikų senius.

Tačiau dabar Rusija vėl pasikeitė. Čia aukštosios mokyklos dėstytojas gali pareikšti studentams, kad JAV Centrinė žvalgybos valdyba sugalvojo socialinius tinklus Rusijai sužlugdyti, o iš televizoriaus ekrano skelbiama, kad šalis apsupta priešų.

Iš to tampa aišku, jog naujoji geležinė uždanga anksčiau ar vėliau vėl nusileis.

Netgi artimiausiam D.Medvedevo bendražygiui priklausantis laikraštis „Komersant“ su nerimu konstatuoja: „Galima ginčytis, kas su kuo kovoja, su kuo ir kokį žaidimą žaidžia A.Navalnas. Bet į miestų gatves išėjo netradicinis jaunosios Rusijos avangardas, kuriam „tėvai“ gali pasiūlyti tik viena: pasilikti savo senatvės sergėtojais ir įkaitais.“

Regis, vieninteliu lyderiu, siūlančiu alternatyvą tokiai ateičiai, tampa A.Navalnas. Iki šiol jis buvo demaskuotojas ir kovotojas su vagiančia valdininkija.

Tačiau paskelbęs apie savo kandidatūros iškėlimą per 2018 metais įvyksiančius prezidento rinkimus paviešino ir savo rinkimų programą.

„Aš ketinu atkurti Rusijos valstybės institucijų veikimą. Noriu, kad teismai būtų nepriklausomi, Konstitucinis teismas gintų konstituciją, o ne teisintų konstitucijai prieštaraujančius valdžios veiksmus, kad per rinkimus į Valstybės Dūmą nešalintų kandidatų registracijos metu, kad būtų leidžiama kurti politinius blokus, kad būtų uždrausti balsų klastojimai, o tie, kurie leidžia tam įvykti, sėstų į kalėjimą“, – skelbė opozicionierius.

Tiesa, jam į rinkimus eiti bus sunku. Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova sąžiningai įspėjo: A.Navalnas dėl teistumo negali būti įregistruotas kandidatu per prezidento rinkimus.

„Aš suprantu ir jis supranta, kad neturi galimybių būti įregistruotas. Tai atitinka Rusijos įstatymus“, – sako E.Pamfilova.

Tačiau Rusijos opozicijos lyderio štabo planai kitokie. Prisimenama, kad 2013 metais A.Navalnui leista dalyvauti Maskvos mero rinkimuose, nors galėjo būti užkirstas kelias bet kokia dingstimi.

Dėl to 15 tūkstančių maskviečių susirinko Maniežo aikštėje į didžiausią mitingą nuo 1991 metų. Tada Kremlius suprato, kad Rusijos sostinės mero rinkimai, jei nedalyvaus A.Navalnas, taps neteisėti.

„Šią žiemą, kai bus priimamas sprendimas dėl kandidatų į prezidentus sąrašo sudarymo, jie įvertins riziką. Aišku, kad nemalonu leisti A.Navalnui dalyvauti rinkimuose, – svarstė L.Volkovas. – O kas įvyks, jei jam neleis dalyvauti? Kiek žmonių pasipils į gatves?“