Kataro gyventojai jau tris savaites kenčia nuo arabų šalių įvestos ekonominės blokados. Kaimynams nutraukus susisiekimą oru, jūra ir žeme, mažytėje Persų įlankos šalyje į paniką puolę žmonės ėmė pirkti maistą, stojo į eiles bankuose.
Nors atrodytų, kad konfliktas Persijos įlankoje driokstelėjo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, iš tiesų įtampa šiame regione augo jau seniai. Priešprieša buvo ypač juntama tarp Kataro ir stipriausios regiono šalies – Saudo Arabijos.
Pastaroji, taip pat Bahreinas, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Jemenas, Libija, Maldyvai nusprendė nutraukti santykius su Kataru, apkaltinusios pastarąjį teroristų rėmimu Sirijoje ir Libijoje. Jų pavyzdžiu vėliau pasekė Mauritanija, Senegalas, Eritrėja ir Komorai.
Ryšius nutraukusios šalys taip pat davė dvi savaites iš savo teritorijų išvykti visiems Kataro piliečiams ir uždraudė savo gyventojams lankytis šioje „nedraugiška“ tapusioje valstybėje.
Oficialiai paaiškinta, esą diplomatiniai santykiai nutraukiami dėl Kataro teikiamos paramos islamistų grupuotėms.
Tačiau tai toli gražu ne vienintelė priežastis, dėl kurios Persijos įlankos šalys nusprendė nutraukti oro, jūros ir sausumos susisiekimą su Kataru.
Mat pirmiausia Saudo Arabijai jau kurį laiką nerimą kėlė pastarojo suartėjimas su Iranu – didžiausiu ar Rijado konkurentu dėl įtakos regione.
Šis iš pirmo žvilgsnio lokalus konfliktas gali paveikti daugelį pasaulio šalių, jei nebus kuo skubiau išspręstas.
Apsisvaidė grasinimais
Konfliktas tarp Kataro ir artimiausių kaimynių brendo jau kurį laiką. Saudo Arabija ir JAE kaltino Dohą remiant teroristų grupuotes regione.
Tiesa, tiek pastarosios, tiek ir kitos prie Kataro blokados prisidėjusios šalys pačios nėra šventos. Dauguma šio regiono šeichų patys tyliai krauna pinigus į „Al Nusra“ fronto, „Hamas“, „Al Qaeda“, Talibano ir Musulmonų brolijos kišenes.
Žinoma, daugiausia kaltinimų vis tiek žeriama Katarui. JAE užsienio reikalų ministras Anwaras Gargashas apkaltino Katarą esant „pagrindiniu ekstremizmo ir terorizmo regione rėmėju“.
Tiesa, jis taip pat sakė, jog priemonėmis, kurių prieš Katarą ėmėsi Saudo Arabija, JAE ir kitos arabų šalys, nesiekiama, kad Dohoje pasikeistų valdžia.
O Doha neslėpė pasipiktinimo dėl jai pritaikytų sankcijų, kurias pavadino neteisingomis ir neteisėtomis, tačiau aiškino norinti rasti konflikto sprendimą.
„Kataras nori susėsti ir derėtis dėl visko, kas susiję su Persų įlankos saugumu“, – tvirtino šios šalies užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al-Thani.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al-Jubeiras taip pat bandė švelninti toną ir pareiškė, kad Persijos įlankos regiono šalys vis tiek vertina Katarą kaip „brolišką valstybę“.
Tačiau čia pat pridūrė: „Reikia sugebėti pasakyti savo draugui ar broliui, kada jis elgiasi gerai ir kada – blogai.“
Išsiuntė net kupranugarius
Kol politikai svaidosi pareiškimais, kenčia paprasti žmonės.
Pasak Kataro nacionalinio žmogaus teisių komiteto, daugiau negu 13 tūkst. žmonių buvo paveikti blokados, o labiausiai nukentėjo 6,5 tūkst. mišrių šeimų.
Antai vienas Saudo Arabijos pilietis negalėjo parsigabenti savo tėvo palaikų, nes jis mirė praėjus dviem dienoms nuo blokados pradžios.
„Nurodymas palikti šalį sukėlė daug skausmo tūkstančiams žmonių, kurie nežino, ar nebus atskirti nuo savo artimųjų“, – teigė organizacijos „Amnesty International“ tarptautinės programos vadovo pavaduotojas Jamesas Lynchas.
Juolab kad sekmadienį musulmonai kartu su šeimomis turėtų iškilmingai švęsti Id al Fitro šventę, kuria baigiasi šventasis ramadano mėnuo.
Blokada paveikė ir gyvūnus – net 15 tūkstančių katariečiams priklausančių kupranugarių ir 10 tūkst. avių buvo išvarytos iš Saudo Arabijos ganyklų atgal per sieną.
Tiesa, finansiškai Kataras dar toli gražu nėra palaužtas.
Saudo Arabija vis tiek importuoja suskystintąsias dujas iš šalies, kuriai skelbia blokadą, nes kitaip paprasčiausiai nepragyventų.
Be to, Doha rado kitų prekybos partnerių – į pagalbą suskubęs Iranas pažadėjo kasdien atsiųsti 100 tonų šviežių vaisių ir daržovių, o prekybos centrų šaldytuvus užpildė Turkijos pieno produktai.
„Kai pirminė sumaištis nurimo ir valdžia sureagavo, šalis pasiruošė ištverti ir ilgesnę apsiaustį, jeigu to reikės“, – teigė „Brookings Center“ Dohoje tyrėjas Adelis Abdelis Ghafaras.
Baimė dėl gamtos turtų
Kataras gali pasigirti gamtinių išteklių atsargomis, bet tai – ne visų regiono šalių privilegija. Pastaruosius šešerius metus egzistavo tarsi du skirtingi arabų pasauliai – vienas jų klestintis, kitas – alinamas konfliktų ir karų.
Tuo metu, kai Sirija, Irakas, Libija susidūrė su milžiniškomis problemomis dėl teroristinių organizacijų, karinių konfliktų, Kataras, JAE ir Bahreinas klestėjo, statėsi milžiniškus, prabanga tviskančius pastatus, įsitvirtino kaip laisvalaikio ir verslo centrai.
Atrodė, kad visai šalia vyraujantis smurtas jų pasiekti negali, tačiau, regis, menama siena, skirianti šias šalis, ėmė byrėti.
Kitos pasaulio šalys kiek ramiau žvelgė į konfliktus Sirijoje bei Libijoje, nes jų vaidmuo globalioje ekonomikoje nėra didelis, o dabar kilusi įtampa Persijos įlankoje gali suduoti kur kas skaudesnį smūgį.
Kataras yra didžiausias pasaulyje suskystintųjų dujų eksportuotojas.
JAE miestai Dubajus ir Abu Dabis taip pat yra itin svarbūs pasaulinei ekonomikai.
Ne ką mažesnis vaidmuo tenka ir Saudo Arabijai – šio regiono didžiausiai ir galingiausiai valstybei. Mat ji yra daugiausia naftos išgaunanti šalis pasaulyje.
Tad nieko nuostabaus, kad Kataro krizė priverčia nerimastingai krūpčioti tiek galingiausių pasaulio valstybių lyderius, tiek ir verslo magnatus.
Tačiau kodėl ši įtampa prasiveržė būtent dabar? Regis, šieno kupetą padegusi kibirkštis – Kataro naujienų agentūros tinklalapyje paskelbta melaginga žinia, kurioje Kataro emyras išreiškė paramą Iranui, Izraeliui, teroristinėms grupuotėms „Hamas“ ir „Hezbollah“.
Nors vėliau Doha gynėsi, kad tokių žodžių šalies vadovas niekada nesakė, o JAV žvalgybos agentūros nustatė, jog melagystę paskleidė programišiai iš Rusijos, ar Rijadas spėjo sureaguoti.
Priešų sutaikyti nesiseka
Suvokdamos dabartinės padėties rimtumą konfliktą Persijos įlankoje jau ėmėsi gesinti ir kitos valstybės.
Jungtinė Karalystė ir Rusija paragino šalis ieškoti diplomatinio konflikto sprendimo.
O JAV vadovas Donaldas Trumpas iš pradžių parėmė Saudo Arabiją, bet kitą dieną telefonu Kataro emyrui šeichui Tamimu bin Hamadu al-Thani pasiūlė pradėti taikytis.
JAV pozicija šiuo atveju yra gana sudėtinga. Viena vertus, Katare įsikūrusi didžiausia JAV karinė oro bazė, būtina kovai su „Islamo valstybės“ džihadistais. Būtent ją Doha pateikė kaip įrodymą, kad teroristų Kataras tikrai neremia, priešingai – prisideda prie kovos su jais.
Persijos įlankos šalių konflikto sprendimo paieškoms dabar tarpininkauja Kuveitas. Jo emyras šeichas Sabahas al-Ahmadas al-Sabahas lankėsi tiek Dohoje, tiek Dubajuje, kur susitiko su jo valdytoju šeichu Mohammedu bin Rashidu al Maktoumu ir kitais JAE aukšto rango pareigūnais, tiek ir Saudo Arabijoje.
Tačiau konflikto sprendimo kol kas nėra. Maža to, kai kurios šalys vienareikšmiškai palaiko Katarą. Tarp jų – Turkija, kuri žada toliau plėtoti ryšius su Doha.
Ekspertai neabejoja dėl vieno – ši diplomatinė krizė yra didžiausia regione nuo 1990 m. Irako invazijos į Kuveitą bei vėlesnio Persijos įlankos karo.
