Anksčiau realios sienos tarp šalių nebuvimas nekėlė jokių problemų, kol abi šalys turėjo panašią vizų ir migracijos politiką, tačiau dabar Maksva užsibrėžė sienas atstatyti, rašo Artiomas Šraibmanas iš leidinio Tut.by.
Rusija pastaraisiais metais vis labiau izoliuojasi ir stengiasi sustiprinti savo sienas, tuo metu Baltarusija kiek atsiveria kitoms pasaulio valstybėms per daug neklausdama, ką apie tai mano didžioji jos kaimynė.
Šių metų pradžioje Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsakymą dėl bevizio režimo 80 šalių gyventojams. Jiems leidžiama į Baltarusiją per Minsko oro uostą atvykti penkioms dienoms.
Tai nepatiko Rusijai, per kurios sienas su Baltarusija leidžiama laisvai judėti. Todėl jau vasario 1 dieną Rusija išplatino Federalinės saugumo tarnybos pranešimą apie sienos su Baltarusija kontrolės atnaujinimą.
Šių metų gegužę Baltarusijos reisai į Rusiją arba iš jos perkelti iš vidaus į tarptautinius terminalus.
Jei pirmasis Maskvos sprendimas suteikė galimybę rusų pasieniečiams atsitiktine tvarka tikrinti įvažiuojančiųjų pasus, tai antroji priemonė kur kas labiau apsunkino baltarusių patekimą į Rusijos teritoriją.
Oficialiai Maskva aiškina, kad Minskui paskelbus bevizį režimą, Rusijai kilo terorizmo grėsmė. Esą beviziu režimu Minsko oro uoste gali pasinaudoti ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai.
Tačiau Baltarusija tokius argumentus vadina silpnais. Visų pirma, jei galimas teroristas turi Europos šalyje išduotą pasą, patekti į Rusiją jam ne ką sunkiau nei iki bevizio režimo.
Rusija ir Baltarusija jau dvejus metus turi bendrą sistemą, kurioje įrašomi visi į šalis negalintys patekti asmenys. Iš viso ten - maždaug 7 mln. pavardžių. Tad jei užsienietis yra tame sąraše, jis nepateks į Baltarusiją ir dabar.
Jei asmens sąraše nėra, jis tiek anksčiau, tiek ir dabar laisvai gali patekti į Baltarusijos teritoriją, net jei tai ir galimas teroristas. Viskas, kas pasikeitė po bevizio režimo įvedimo – asmuo sutaupo kokias 20 minučių Minsko oro uoste.
Terorizmo argumentas atrodo keistas ir dėl to, kad Rusijos įsakymas dėl sienos tarp šalių kontrolės atnaujinimo atsirado dar 2016 m. gruodį, o tik viešai paskelbtas buvo šių metų vasarį. Taigi jis jau veikė iki Minskui nusprendus dėl bevizio režimo suteikimo.
Todėl Baltarusija tikina, kad bevizis režimas Maskvai tapo tik pretekstu atnaujinti pasienio kontrolę.
Auga nerimas
Tikrųjų „užsidarymo“ nuo Baltarusijos priežasčių Maskva atskleisti nenori, tačiau neabejojama, kad taip atsitiko visų pirma dėl augančio jos nerimo.
Rusija jaučiasi apsupta priešų, todėl imasi visų priemonių, kad tik apsisaugotų, užkištų net tas skyles, kurios realiai neegzistuoja.
Be to, neramiais nūdienos laikais Rusija nėra pasiryžusi patikėti savo saugumą Baltarusijos pasieniečiams. O tai įžeidžia Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, kuris negaili liaupsių savo šalies pareigūnams.
Maskvos veiksmai liudija, kad Rusijos saugumo struktūros Baltarusijos nevertina kaip patikimo partnerio saugumo srityje.
Manoma, kad pastarieji Maskvos veiksmai Minsko atžvilgiu - ne kas kita kaip didesnio pasipiktinimo dėl Baltarusijos bandymų bent kiek pagerinti santykius su Vakarais atspindys.
Minskas taip pat nesnaudžia ir išnaudoja šiuos vaidus su Maskva norėdamas parodyti save kaip labiau nuspėjamą, civilizuotą Vakarų akyse. Be to, Baltarusija užsidirba iš sankcijų, kuriomis save apsupo Rusija, pavyzdžiui, leisdama lenkiškų obuolių ar keleivių iš Ukrainos tranzitą.
Maskva turi savo receptą, kaip išspręsti šią problemą – dar 2015 m. ji užsiminė apie savotišką Šengeno zoną tarp Rusijos ir Baltarusijos. Tačiau Minskui toks pasiūlymas netinka, nes dabar šalys turi skirtingas sąlygas patekti į šalies teritoriją trečiųjų šalių piliečiams.
Nusileisti tektų Baltarusijai, kuri, skirtingai nei Maskva, šiuo metu kaip tik atvėrė savo sienas 80 šalių gyventojams. Nenuostabu tad, jog Minskui užsidarymo scenarijus netinka, juk šalis, be kita ko, siekia ir užsidirbti iš atvykstančių turistų.
Ginčas įsiplieskęs tarp Minsko ir Maskvos tik dar kartą įrodo, kad Rusijai žengiant užsidarymo nuo „priešų“ keliu, Baltarusija siekia tai išnaudoti, kad gautų ne tik pelno, bet ir pagerintų savo įvaizdį Vakarų akyse.
Ne vienintelis konfliktas
Ginčas dėl sienų kontrolės ir bevizio režimo – toli gražu ne vienintelis tarp Rusijos ir Baltarusijos. Praėjusiais metais, kai Baltarusija atsisakė mokėti pagal Rusijos užsiprašytą kainą už gamtines dujas ir įsiskolino 550mln. dolerių, Maskva smogė Minskui į labiausiai pažeidžiamą vietą, staigiai apribojusi naftos tiekimą.
Šis ginčas tik didėjo: A.Lukašenka atšaukė Baltarusijos atstovus iš Rusijos dominuojamo ekonominio aljanso –Muitų sąjungos – ir vėliau ignoravo vykusį jos viršūnių susitikimą.
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybai „Rosselchoznadzor“ uždraudus kai kurių baltarusiškų maisto produktų importą, A.Lukašenka nurodė savo vidaus reikalų ministrui pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl „Rosselchoznadzor“ vadovo veiksmų.
Maskva sustabdė kai kurių žemės ūkio produktų importą iš Baltarusijos, kaltindama Minską, kad jis leidžia kontrabanda gabenti į Rusiją Vakarų šalyse pagamintus maisto produktus, uždraustus įvežti atsakant į ES ir JAV sankcijas, paskelbtas Rusijai už jos vaidmenį Ukrainos konflikte.
Kremlius aiškino, kad „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas tik atlieka savo darbą, taip pat pabrėžė, kad 2011–2015 metais pigiai pardavinėdama Baltarusijai naftą Rusija patyrė daugiau 22 mlrd. JAV dolerių nuostolių negautų pajamų pavidalu.
