Antai Maskvoje įsikūręs tyrimų centras „Levada“ paskelbė, kad net 66 proc. apklaustųjų norėtų, kad V.Putinas 2018 m. būtų perrinktas šalies prezidentu dar vienai kadencijai. Tik 18 proc. pareiškė norintys šioje kėdeje matyti kitą asmenį.
Maža to, daugiau kaip pusė apklaustųjų – 56 proc. – norėtų, kad nesikeistų ir Rusijos užsienio politika. 19 proc. jų netgi pareiškė, kad Maskva turėtų „dar labiau konfrontuoti su Vakarais“.
Tokie rusų atsakymai galėtų nustebinti nebent tuos, kurie nė karto nevartė šios šalies spaudos, nematė televizijos laidų ir apskritai gyvena rožiniame burbule.
Tam, kad suprastum aukščiau pateiktus skaičius, laiko reikia visai nedaug – lygiai 15 sekundžių. Tiek užtrunka suvokti, kaip puikiai veikia Rusijos propaganda.
Antai neseniai turėjau „džiaugsmą“ pamatyti 15 sekundžių vienos rusiškos pokalbių laidos. Nė neatkreipiau dėmesio į jos pavadinimą, tačiau ji buvo transliuojama per valstybinę Rusijos televiziją.
Vaizdas vertas plojimų, šauksmų ir galingo treptelėjimo kojele.
Matytos 15 sekundžių prasidėjo šauksmais ir Ukrainos paminėjimu. Būtent tai ir patraukė mano dėmesį.
Laidos vedėjas (jo pavardės nežinau, o veidas man juolab nieko nesakė) priėjęs prie pašnekovo, kuris vos prieš sekundę bandė aiškinti esą Rusijai nevertėtų kištis į Ukrainos konfliktą, ėmė ant jo šaukti. Visa gerkle. Matyt stengėsi taip labai, kad girdėtų ne tik Kremlius, bet ir Kijevas.
Pasilenkęs prie laidos svečio jis laidė gerklę aiškindamas, kad Rusija nedelsiant turi įversi savo pajėgas su sunkiąją karine technika į Donecką ir Luhanską. Nedelsiant!
O tuomet plėšydamas gerklę dar priminė, kad jokių Rusijos pajėgų Rytų Ukrainoje nėra ir nebuvo. Visa tai darė pasilenkęs prie studijos svečio taip arti, kad atrodė, jog baigdamas kalbą jam dar ir krimstels.
Publika tokio laidos vedėjo benefiso buvo sužavėta. Ovacijos liejosi laisvai.
Laidos svečias pusiau susigūžė kėdėje, kai, norėdamas užtvirtinti savo poziciją, vedėjas pareiškė, kad kvestionuojantys tokią poziciją turėtų būtų vadinami dezertyrais ir vejami iš motinos Rusijos.
Tuomet ovacijos dar labiau sustiprėjo ir, maniau, salė pakils padaryti „bangą“. Keista, nepadarė.
Tačiau tą akimirką išstojo dar vienas pašnekovas, kuris trumpai ir aiškiai rėžė: „Ukrainiečiai kaip „harekrišnos“ kartoja mantrą „hareeuropa“, bet nesupranta, kad Europa ne sekta, tad įstoti į ją nepavyks.“
Mano antakiai pakilo, žandikaulis atvipo, o delnai ėmė prakaituoti.
Štai ji, puikioji Rusijos propaganda, kurią ne tik ryte ryja rusai, bet ir popietę gali stebėti Lietuvos gyventojai.
Ir vėlgi, sunku pasiginčyti. Šio turinio prisivartoję žmonės iš tiesų tiki, kad dėl ekonominio nuosmukio Rusijoje kalti „supuvę Vakarai“, užsipuolę jų tėvynę dėl veiksmų Ukrainoje. O juk jokių veiksmų ten nėra – taip sakė laidos vedėjas, taip užsispyrusiai kartoja ir V.Putinas.
Maža to, pastarasis per neseniai vykusią „tiesioginę liniją“ juk užtikrino – ekonomika auga. Na taip, paprasti gyventojai to nejaučia, bet juk „proveržis jau čia pat, tik dar truputį palaukite“.
„Žinai, kuo skiriasi musų režimas nuo kitų totalitarinių režimų? Jis labiau ciniškas, akiplėšiškas, bet vaizduoja esąs lankstus“, – kartą gurkšnojant kavą man sakė opoziciniame televizijos kanale „Dožd“ dirbantis rusų žurnalistas Konstantinas Eggertas.
Pasak jo, ypač pastaraisiais metais Kremlius bando legitimizuoti savo valdžią piliečių akyse teigdamas, kad „jie ir yra tikrieji Vakarai“.
„Jie tikina, kad tie Vakarai, kurie save taip vadina iš tiesų paskendo korupcijoje, gėjuose ar Irako kare, bet kur. Kremliaus režimas bando puikuotis tiek prieš savo piliečius, tiek ir prieš užsienio gyventojus neva yra ne tik teisingas, bet ir atliepia paprastų žmonių poreikius. Jų žinutė paprasta – mes esame geri, mus puola, bet vieną dieną mes įrodysime, kad jie visi klydo “, – tikino K.Eggertas.
Būtent tą žinutę transliuoja Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės.
„Žinai, kas juokingiausia? Rusijoje, jei bandai sakyti tiesą, iš karto esi vadinamas opozicija. Tave bando smaugti, virš tavo galvos nuolat kabo kardas, tad ir auditorijos plačios negausi“, – sakė žurnalistas.
Rusijoje prieš kiekvienus rinkimus bandoma paaiškinti, kad tie patys žmonės privalo likti tose pačiose vietose.
„Kaip jiems tai pavyksta? Aiškinant, kad grėsmė kyla iš išorės. Tik baksnojant pirštu į kitus, nes jei pažvelgtume į situaciją viduje, nėra jokio argumento, kodėl tie patys žmonės ir toliau turėtų trinti tas pačias kėdes“, – tvirtino K.Eggertas.
Akivaizdu, kad didžiąją dalimi tai veikia. Taip, į protestus Rusijoje ateina vis daugiau žmonių, tarp jų matyti ir vis jaunesni veidai.
Tačiau tai dar ne esminis proveržis.
„Tikiu, kad vieną dieną jis įvyks, bet, matyt, dar teks palaukti“, – baigdamas savo kavos puodelį atsiduso K.Eggertas.
