Susitikimo šeimininkei kanclerei Angelai Merkel šios dvi dienos nelengvos: ji ne tik atstovauja Vokietijos, laikomos Europos Sąjungos ekonominiu varikliu, pozicijai, bet ir turi duoti toną diskusijoms tarp vadovų, kurių nuomonės kai kuriais klausimais iš esmės skiriasi.
Kasmečiame G20 susitikime dominuoja į pernykštes panašios temos: pasaulio ekonomika, politika dėl klimato kaitos, gilinamasi į Afrikos žemyno ateitį, migracijos, pabėgėlių problemą. Dėl visų jų gatvėse nerimstantys protestuotojai kaltina pasaulio lyderius.
Vis dėlto bene daugiausia dėmesio krypsta į pirmąkart susitikime dalyvaujantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kurio sprendimai kėlė diskusijas visame pasaulyje.
Daugelį domino ir amerikiečio pirmoji akistata su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Neišsenkantis klausimų fondas
Vienas svarbiausių klausimų šiųmečiame susitikime – pasaulio ekonomikos augimas. Bendrasis G20 šalių vidaus produktas iki 2018-ųjų turėtų kasmet augti 2 procentais.
Rūpesčių vis dar kelia bankų sektorius, kurio reguliavimas lėtai juda į priekį. O šešėlinių bankų veiklos apimtis dabar didesnė nei prieš 2008 m. pasaulio finansų krizę.
G20 valstybių vadovai taip pat dalyvauja karštose diskusijose dėl politikos, susijusios su klimato kaita. Juk būtent JAV vadovo D.Trumpo sprendimas išstoti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo sukėlė sumaištį tarp likusių valstybių.
Pasitraukimą iš šio susitarimo D.Trumpas grindžia noru išsaugoti darbo vietas anglių pramonėje. Bet ji Jungtinėse Valstijose traukiasi jau ne vienus metus – ir be jokių klimato apsaugos sutarčių. Saulės energija Amerikoje padėjo sukurti daugiau darbo vietų nei anglys.
Dėmesys – Afrikai
Šįmet G20 viršūnių susitikime kalbama ir apie Afrikos ateitį. Šio žemyno gyventojų skaičius sparčiai auga, tuo pat metu daugelį regionų niokoja sausros, drebina neramumai ir etniniai konfliktai.
Stengdamasi užkirsti kelią naujoms krizėms ir karams, kurie lemia pabėgėlių antplūdžius, Europos Sąjunga ir G20 valstybės drauge su Jungtinėmis Tautomis siekia pagerinti Afrikos gyventojų gyvenimo kokybę.
Į projektą „Compact with Africa“ įtraukta daug priemonių: interneto diegimas mokyklose ir įmonėse, švietimo plėtra, investicijos į infrastruktūrą, palankūs nedideli kreditai pirmiausia moterims, techninė parama žemės ūkiui. Reikalaujama griežtesnių veiksmų prieš klestinčią korupciją.
Beje, didžioji dalis iš 66 milijonų pasaulio žmonių, kurie yra pabėgėliai, gyvena Afrikos žemyne. Remiantis naujais duomenimis, pabėgėlių skaičius pasaulyje padidės iki 200 milijonų. Dauguma jų nori gyventi Europoje. Dažniausiai – Vokietijoje.
ES drauge su Šiaurės Afrikos valstybėmis, kurios ribojasi su Viduržemio jūra ir Sacharos regiono šalimis, mėgina susitarti dėl pabėgėlių sugrąžinimo įkurdinant Afrikos žemėje pabėgėlių stovyklas, skiriant pinigų joms.
Tačiau ar šiais opiais klausimais G20 valstybių vadovai priartės prie bendrų sąlyčio taškų? Ar Hamburgo susitikimo šeimininkė, kanclerė A.Merkel atras bendrą kalbą su pasaulio viršūnėmis?
Sunki užduotis kanclerei
Pastarasis klausimas yra itin svarbus, nes Vokietijos vadovė laikoma įtakingiausia Europos ir viena įtakingiausių pasaulio valstybių lyderių. Ji – viena pagrindinių ES politikos dirigentų.
Kaip ir visi politikai, A.Merkel nestokoja ne tik gerų draugų, bet ir tų, kurie laikomi jos priešininkais. Tačiau ir vienus, ir kitus per šias 2 dienas ji bando priimti vienodai pagarbiai.
Prie Vokietijos kanclerės artimų bičiulių ir bendražygių priklauso Europos Tarybos pirmininkas lenkas Donaldas Tuskas. Su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau Vokietijos kanclerė turi panašią nuomonę pabėgėlių ir klimato apsaugos klausimais.
Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas remia „Mercron“ – vokiečių ir prancūzų draugystę, kuri turėtų tapti ES ir pasaulio varikliu.
Italijos ministras pirmininkas Paolo Gentiloni siekia kartu su A.Merkel ir E.Macronu stiprinti Europos Sąjungą.
Ir su kitais lyderiais ji turi bendrų interesų. Su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu kanclerė sutaria dėl laisvosios rinkos ir klimato apsaugos. Japonijos vyriausybės vadovas Shinzo Abe kaip ir A.Merkel yra už laisvosios prekybos sutartį su ES.
Saudo Arabijos karalius Salmanas priskiriamas prie kanclerės A.Merkel bičiulių. Vokietija tiekia karalystei ginklus, bet kritikuoja žmogaus teisių padėtį ir naujausią ginčą su Kataru.
Brazilija – svarbiausia Vokietijos prekybos partnerė Lotynų Amerikoje, bet paskui šios šalies prezidentą Michelį Temerį velkasi kaltinimų korupcija šleifas. Iš neseniai su A.Merkel įvykusio susitikimo Argentinos prezidentas Mauricio Macri tikisi investicijų pliūpsnio iš Vokietijos.
Australijos premjeras Malcolmas Turnbullas, priešingai nei jo pirmtakas, pasisako už klimato apsaugą, bet laikosi griežtos linijos pabėgėlių klausimu.
Indonezijos prezidentas Joko Jokowi Widodo mato A.Merkel kaip laisvosios prekybos sutarties su ES sąjungininkę. O laisvosios prekybos ir klimato apsaugos klausimais Indijos premjeras Narendra Modi – stiprus A.Merkel užnugaris.
Svarbiausias partneris Afrikoje – Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma. Net jei tėvynėje jį persekioja tamsus korupcijos šešėlis.
O dėl pastaruoju metu suaktyvėjusių Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo bandymų jos artimiausios kaimynės Pietų Korėjos vadovas Moon Jae-inas ir Vokietijos kanclerė laikosi tos pačios pozicijos – reikia ieškoti diplomatinių sprendimų.
Bet tarp A.Merkel ir kai kurių įtakingųjų yra ir trinties.
JAV prezidentas D.Trumpas įpykęs tviteryje rašė: „Mes turime didžiulį prekybos su Vokietija deficitą. Be to, jie skiria gerokai mažiau lėšų, nei turėtų, NATO ir kariuomenei. Tai labai blogai JAV. Tai pasikeis.“ Savo ruožtu A.Merkel abejoja jo patikimumu.
Susitikusi su Meksikos prezidentu Enrique Pena Nieto kanclerė išsakė kritišką požiūrį į D.Trumpo planus statyti mūrinę sieną šios šalies ir Amerikos pasienyje.
Sutartis dėl pabėgėlių, vokiečių žurnalisto suėmimas: su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Vokietijos kanclerė turi daug konfliktinių taškų.
Gegužės pradžioje įvykęs A.Merkel susitikimas su Rusijos prezidentu V.Putinu dvelkė šalčiu. Pirmiausia – dėl krizės Ukrainoje.
Santykius su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Theresa May apsunkina „Brexit“.
Miestas virto tvirtove
Šie visi į Hamburgą atvykę valstybių vadovai pateko į tvirtove virtusį miestą su užtvertomis zonomis ir kone 20 tūkst. policininkų iš visos Vokietijos – jie raiti, su šunimis, dirba snaiperiai ir specialūs daliniai.
Pasaulio įtakingiausių valstybių apsaugai pasitelktas ir Vokietijos federalinės policijos antiteroristinis dalinys GSG9. Hamburgo uosto teritoriją saugo jūrų laivynas.
Hamburgas – vartai į pasaulį, tokį įvaizdį puoselėja antrasis pagal dydį Europos uostas, bet susidūrė su problema – reikėjo, kad miestas vienu metu galėtų priimti pasaulio įtakingiausiuosius.
Dieną prieš viršūnių susitikimą Hamburgo Helmuto Schmidto oro uoste nutūpė iki 80 vyriausybinių lėktuvų, tarp jų didžiuliai reaktyviniai kaip JAV prezidento D.Trumpo „Air Force One“.
Dar iki susitikimo iš viso pasaulio čia skrido krovininiai orlaiviai, atgabeno tai, ko reikia G20 susitikimo dalyvių delegacijoms.
Amerikiečiai atskraidino savo automobilių parką ir degalus, nes JAV karo lėktuvai naudoja „JP-5“, o Hamburge galima pasipildyti tik reaktyvinių „Jet A1“ degalų.
Vienas šeichas netgi atsivežė savo eskalatorių, kad galėtų patogiau artintis prie Hamburgo žemės.
Į miestą atvyko 20 dalyvių delegacijos, be to, kitų valstybių atstovai, kaip antai Ispanijos ir Singapūro.
Vien su JAV prezidentu D.Trumpu atskrido daugiau nei 600 palydovų, bendradarbių, apsaugininkų.
JAV vadovui D.Trumpui važiuojant per Hamburgą savo limuzinu miesto gatvės turėjo būti laisvos.
Tačiau juodojo „Cadillac“, kuris vadinamas „žvėrimi“, apsauga didelė: stiklai neperšaunami, durys tokios pat sunkios kaip „Boeing 757“, degalų bakas turi apsaugą ir aprūpintas specialiomis putomis, apsaugančiomis nuo užsidegimo.
Prezidentui nekelia grėsmės ir nuodingųjų dujų ataka, nes automobilis turi nuosavą deguonies aprūpinimo sistemą.
Iš viso 42 viršūnių susitikimo dalyviai ir jų palydovai – JAV prezidentas D.Trumpas su žmona, Rusijos vadovas V.Putinas, Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas ir šeimininkė A.Merkel turi aukščiausio laipsnio apsaugą.
Sudėtingas apgyvendinimas
Mieste demonstrantų – dešimtys tūkstančių. Iš visos Europos į Hamburgą plūstelėjo globalizacijos priešininkai – tiek taikiai, tiek karingai nusiteikę.
Kai kurie G20 viršūnių susitikimui pasiruošė taip pat kruopščiai kaip policija.
Tad ne mažiau svarbus nei pasaulio įtakingiausiųjų apsauga – jų apgyvendinimas. Daugiausia rūpesčių susitikimo šeimininkams keliantis JAV prezidentas D.Trumpas įkurdintas Hamburgo senato svečių namuose. Čia įkurdinami tik aukščiausio rango asmenys.
Prancūzijos prezidentas E.Macronas gyvena santykinai kukliame 4 žvaigždučių viešbutyje „Movenpick“. Tačiau niekas neįsikūrė taip arti susitikimo vietos kaip jis – viso labo penkios minutės pėsčiomis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas apsistojęs viename geriausių Hamburgo viešbučių „Grand Elysee“. 5 žvaigždučių, 511 kambarių, iš jų – 17 apartamentų, SPA, kepsnių restoranas.
5 žvaigždučių 159 kambarių viešbutį „Vier Jahreszeiten“ užsisakė labai didelė Saudo Arabijos delegacija.
O veikiausiai garsiausiame Vokietijos 5 žvaigždučių viešbutyje „Atlantic Kempinski“ įsikūrė kanclerė A.Merkel ir jos delegacija.
Turkijos vadovas R.T.Erdoganas ir jo palyda gyvena alergiškiems žmonėms palankiuose, nuo garsų izoliuotuose šiuolaikinio 5 žvaigždučių viešbučio „Sofitel“ kambariuose.
Rusijos prezidentas V.Putinas ir Kanados ministras pirmininkas J.Trudeau, kurie apsigyveno 5 žvaigždučių „Park Hyatt“ viešbutyje, gali plaukioti 20 metrų ilgio baseine. Žinoma, jeigu tam turi laiko.
Šį savaitgalį Hamburgui tenka laikyti sunkų egzaminą. Jei G20 susitikimas vyks pagal planą, jų dalyvių apsilankymo Elbės filharmonijoje – naujajame miesto simbolyje – vaizdai bus matomi visur.
Ir tai – puiki galimybė miestui dar labiau padailinti savo įvaizdį. („Der Spiegel“, „Focus“, AP, LR)
Svarbi prezidento D.Trumpo kalba Lenkijoje
Prieš atvykdamas į G20 susitikimą Hamburge D.Trumpas lankėsi Varšuvoje – šis JAV lyderio vizitas buvo svarbus visam Rytų Europos regionui, nerimaujančiam dėl NATO aljanso įsipareigojimų ir naujojo Amerikos lyderio aplinkos sąsajų su Rusija.
Lenkija ir jos kaimynės niekada nebus paliktos vienos. Tokius žodžius, kuriuos vylėsi išgirsti JAV transatlantinės partnerės, užvakar Varšuvoje ištarė prezidentas D.Trumpas, kuris gyrė lenkų dvasią ir drąsą.
D.Trumpas taip pat pasinaudojo tribūna Varšuvoje, kad perspėtų dėl Vakarų ateities, kuri gali būti ne tokia šviesi, jei partnerės bus susiskaldžiusios.
„Kaip lenkų patirtis mums primena, Vakarų gynyba priklauso ne tik nuo turimų priemonių, bet ir nuo žmonių troškimo išlikti, – kalbėjo JAV prezidentas. – Pagrindinis mūsų laikų klausimas išlieka tas pats – ar Vakarai turės ryžto išlikti?“
Varšuvoje D.Trumpas pavartojo bene griežčiausius žodžius Rusijos atžvilgiu. Jis paragino Maskvą „nustoti vykdyti destabilizuojančius veiksmus“ ir nutraukti paramą „priešiškiems režimams“, įskaitant Iraną bei Siriją.
Lyderių akistata
Vakar Hamburge įvyko ir ilgai lauktas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimas. Pirmąkart dvišalių derybų gyvai susėdę valstybių vadovai sutarė dėl paliaubų įvedimo Pietvakarių Sirijoje nuo sekmadienio.
Per daugiau nei dvi valandas trukusį susitikimą politikai aptarė ir kitų opių klausimų, pradedant Šiaurės Korėjos krize, konfliktu Ukrainoje, baigiant JAV ir Rusijos ginkluotės mažinimo sutartimis bei pasauline prekyba.
Ekspertams susirūpinimą sukėlė tai, kad per susitikimą kambaryje leista būti tik šešiems žmonėms, – valstybių lyderiams, JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir vertėjams. D.Trumpas nelaikomas patyrusiu tarptautinių derybų žinovu, bet jokių profesionalių patarėjų į pokalbį nepasiėmė.
