Ką tik grįžote iš kelionės po puikiąją Italiją, o jūsų lagamine saugiai įsitaisęs „Pagaminta Italijoje“ simbolis – „Gucci“, „Prada“ ar kitų mados namų rankinukas? O gal pirkote savo išsvajotą iš Italijos atvežtą rankinę Lietuvoje?
Jums buvo prisiekta: „Taip, taip, čia originalas.“ Arba atvirai rėžta: „Čia kopija, tačiau kam mokėti keliskart brangiau, jei originalas atrodo taip pat?“
Susimąstykite: ką tik pamaitinote pavojingą slibiną – klastočių verslą. Tokį, kuris išnaudoja žmones, vagia idėjas, vengia mokesčių. Tokį, kuris naikina legalias darbo vietas ir kuria vergovę, dėl kurio kaltės Italijos ir viso pasaulio ekonomika praranda milijardus.
Tokį verslo slibiną, kuriam galvą bandoma nukirsti jau daugybę metų, tačiau ji vis atauga – ir ne viena, o kelios.
Atostogautojai – taikinys
Italija laikoma didžiausia padirbinių vartotoja visoje Europoje. Ir tai akivaizdu – klastotes pardavinėjantys žmonės zuja pagrindinėse miestų aikštėse, vasarą okupuoja nuostabiuosius paplūdimius, paklodes su padirbtomis rankinėmis be baimės išsitiesia net po policijos langais.
Nusipirkti klastotę mados karalystėje paprasčiau nei paprasta. Net jei perkate iš pažiūros solidžioje parduotuvėje, tikėdamiesi originalo, būkite atsargūs, nes kokybiškai padarytos klastotės patenka net į jų lentynas.
Toskanos paplūdimiai kaip prekyvietės – per dieną čia praeina dešimtys krūvomis rankinių nešinų vyrų: „Ei, gražuole, gal reikia rankinės? Labai pigu.“
Tikrai pigu – nuo kelių dešimčių eurų. Bet ne visada. Klastotė nelygu klastotei, gerai padaryta ji gali kainuoti beveik kaip originalas – 500 eurų ir daugiau.
Sertifikatas yra, tiesa, įtartinas, nes numeris ant jo – tiesiog eilės tvarka surašyti skaičiai.
Jei nerandi patinkančios rankinės, gali užsisakyti kokios tik nori firmos ir kokį tik nori modelį: „Tau patinka ta garsioji „Birkin“? Jokių problemų, galiu užsakyti. Bet tai bus ne originalas, o labai gerai padaryta mados namų „Hermes“ modelio kopija. Užtat kainuoja 1,2 tūkst. vietoj 10 tūkst. eurų.“
Paplūdimys tampa turgumi
Tokie pardavėjai bet kam savo prekių nesiūlo, jų klientai nuolatiniai. Prekeiviai sukasi ten, kur ilsisi turtingi italai ir turistai.
„Tai – atskira rinka. Tokios rankinės daromos specialiai prabangių kurortų klientams. Jų nerasite bet kur, – „Lietuvos rytui“ sakė Toskanos viešbučių asociacijos prezidentas Paolo Corchia. – Nežinau, ar tai Italijos mafijos darbas, ar jos kokiu nors būdu nuteka iš originalių ženklų fabrikų – tuo abejočiau, – bet jos padarytos taip, kad skirtumą nuo originalo gali pamatyti tik labai įgudusi akis.
Be abejo, mums pikta, kad klastočių pardavėjai drumsčia poilsiautojų ramybę. Bet kaip su tuo kovoti?“
Italijos paplūdimiai vasarą virsta tikru padirbinių rojumi, todėl, pavyzdžiui, Toskanoje į kovą su klastotėmis šįmet pirmąsyk kartu stojo trys Tirėnų jūros pašonėje įsikūrusios savivaldybės: Viaredžas, Forte dei Marmis ir Pjetrasanta.
Pjetrasantos meras Massimo Mallegni įsitikinęs – bausti reikia tuos, kurie perka: „Mūsų kampanija skirta tiems, kurie perka, kurie maitina šią juodąją rinką, tai yra ir turistams, ir vietiniams, kad jie nesusigundytų pirkti klastočių.
Pagaminome plakatus su aiškia žinute: „Jei perki, esi atsakingas ir tu“. Juos iškabinome turistinėse vietose, viešbučiuose, paplūdimiuose, parduotuvėse. Stipriai sugriežtinome kontrolę, bet tai labai sudėtinga problema, susijusi ir su nelegalia imigracija.“
Pagal Italijos įstatymus, nusipirkęs suklastotą daiktą gali sulaukti baudos nuo 200 eurų, o klastotė bus iškart konfiskuota. Beje, išsireikalauti baudą iš pirkėjo daug lengviau nei iš pardavėjo.
„Baudas tikrai taikome. Ir pardavėjus baudžiame, bet jie neturi iš ko sumokėti. Dažnai sulaikome ir atimame klastotes, kiekvieną mėnesį jas naikiname sudegindami“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo M.Mallegni.
Taikosi į grupuotes
Kovą su klastotėmis demonstruoja ir Florencija, pačiame miesto centre, Sinjorijos aikštėje, surengusi kelių valandų akciją ir į didžiulę krūvą sukrovusi įvairias padirbtas prekes, atimtas iš nelegalių prekeivių.
Esą vien per pirmąjį šių metų pusmetį Florencijoje konfiskuota kone 80 tūkst. padirbinių, tai yra 40 proc. daugiau nei pernai.
Akcija buvo skirta turistams ir vietiniams paprotinti, kad jų nepirktų. Tačiau realybė tokia, kad už netolimo kampo tuo pat metu klastotės ir vėl įkyriai brukamos praeiviams.
„Mes taikomės ne tik į tuos vargšelius, stovinčius vidury gatvės, bet ir į aukštesnius kriminalinius sluoksnius, kurie slepiasi už jų, konfiskuojame ištisas parduotuves, sandėlius, kur yra viso to ašis.
Reikia griežtesnių sankcijų, kitų ginklų neturime. Dabar numatytos administracinės baudos, bet tam kartojantis reikia sodinti į kalėjimą. Imigrantai, netgi jei jie legalūs, turi būti išsiųsti iš šalies, jei už klastočių pardavimą sulaikomi ne vieną kartą“, – teigė Florencijos meras Dario Nardella.
Opozicinei partijai priklausantis Pjetrasantos miesto meras M.Malegni atkerta: „Tegu Florencijos meras tai pasako savo partijai, kuri sudaro vyriausybę. Dabar šalies įstatymai pernelyg švelnūs ir jų išsiųsti iš šalies neįmanoma.
Tam reikia turėti gimtosios šalies sutikimą, kad juos priims atgal. Šis purvinas verslas yra valdomas italų ir užsieniečių, jis kenkia vartotojams, ekonomikai, atima darbo vietas, didina nusikalstamumą ir skatina išnaudoti nepilnamečius.“
Kuriasi kinų fabrikai
Italijoje įkurta daugybė organizacijų ir institucijų, skirtų kovoti su klastotėmis ir saugančių originalų prekės ženklą, tačiau kova, atrodo, bevaisė. Pramoninis Toskanos miestas Pratas kadaise buvo kokybę garantuojančio „Made in Italy“ („Pagaminta Italijoje“) simbolis.
Dabar čia vienas po kito dygsta kinų fabrikai.
„Situacija darosi nenormali ne tik Italijos, bet ir tarptautiniu lygiu. Pratas buvo žinomas visame pasaulyje kaip tekstilininkų miestas, kur dienos šviesą išvysta kokybiškiausi itališki gaminiai.
Dabar italų fabrikai uždaromi, o kinų atidaromi. Jie gamina ne tik klastotes – viską.
Kinų įmonių šioje teritorijoje oficialiai jau užregistruota daugiau 4 tūkst. 90 proc. jų darbuotojų dirba nelegaliai. Pratas tapo nelegalaus darbo sostine, tai absurdiška“, – piktinosi miesto tarybos narys Aldo Milone.
Kažin kodėl kinai plečiasi, kai kiti bankrutuoja? Savivaldybės narys žino atsakymą – jie nemoka mokesčių.
„Jų fabrikai veikia tiktai po porą metų, kol prasideda patikrinimai, po to išgaruoja ir atidaromi jau kitu pavadinimu kaip nauji“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Milone.
Šis fenomenas diskredituoja itališkus gaminius visame pasaulyje.
Kinai – vienintelė čia auganti bendruomenė. Dabar jų oficialiai yra jau beveik 20 tūkst., skaičiuojama, kad tiek pat yra nelegaliai. Miestui, kur kiek daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, šis skaičius labai didelis.“
Šie žmonės, pasak Prato tarybos nario, dirba baisiomis, kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, gyvena po keliasdešimt viename standartiniame bute.
„Manau, kad tokiais tempais po 10 metų čia bus 50 proc. italų ir 50 proc. kinų. Beje, problema – ne tik čia, kinai okupuoja ir kitus miestus“, – tvirtino politikas.
Teisėsauga nesusitvarko
Garsi advokatė Daniela Mainini – ji vadovauja prieš padirbinius kovojančio studijų centrui Milane – anksčiau kovojusi su klastotėmis valstybiniu lygiu, „Lietuvos rytui“ aiškino, kad ši problema, anksčiau lietusi tik liukso klasei priklausančius prekės ženklus, vis didėja ir iki šiol per mažai sureikšminta.
„Iki šiol manoma, kad tai liečia tik mados pasaulį ar liukso klasės aksesuarus. Bet iš tiesų klastojimas yra kaip virusas, įsiskverbiantis į kiekvieną sektorių: nuo elektronikos iki mechanikos, nuo žaislų iki kosmetikos, nuo dizaino iki maisto produktų, – vardijo D.Mainini. – Vartotojai, kurie įsigyja suklastotus dirbinius, neįvertina, kad tai reiškia paramą kriminalinėms organizacijoms, suprantančioms, jog klastojimas – labai pelningas ir mažiau pavojingas biznis nei kiti organizuoti nusikaltimai.“
Pasak jos, klastojimas yra taip toleruojamas ir išplitęs, kad įvairių teisėsaugos struktūrų pastangų tiesiog nepakanka.
„Italijoje finansinių nusikaltimų tarnyba, muitinė, kitos organizacijos kompetentingos, tačiau akivaizdu, kad miestai negali būti militarizuoti.
Kriminalinės organizacijos tam pasitelkia ištisas populiacijas imigrantų, gyvenančių labai vargingomis sąlygomis ir dėl to lengvai pavergiamų tokiam darbui“, – teigė D.Mainini.
Anot teisininkės, nelegalūs pardavėjai – tiktai šio verslo viršūnė, po kuria slypi ištisos struktūros: „Reikia visapusiškų sankcijų, bet labiausiai – strateginio šio fenomeno sprendimo.
Beje, paskutinis valdžios kovos su padirbiniais planas patvirtintas 2012 m., kai vadovavau nacionalinei kovos su klastotėmis tarnybai. Pakaktų jame numatytas priemones realiai pritaikyti.
Visos akcijos, skatinančios nepirkti klastočių, sveikintinos, tačiau jos labai toli nuo tų taip reikalingų strateginių sprendimų. Juk klastočių pardavimo kanalų daugybė, o interneto galimybės leidžia jas pardavinėti 24 valandas per parą.
Tik pagalvokite, kad vienas iš trijų internetu parduodamų produktų yra padirbtas.
Italijoje šimtai tūkstančių darbo vietų prarasta vien dėl klastojimo. Jeigu būtų parduoti tikri, o ne suklastoti gaminiai, skaičiuojama, jog įmonių apyvarta būtų beveik 14 mlrd. eurų didesnė ir atitinkamai pelnas didesnis 5,5 mlrd. eurų.“
Dėl augančių klastočių skaičiaus sunerimęs ir Briuselis, neseniai paskelbęs, kad neįveikiamas padirbinių verslas Senajam žemynui kainuoja apie 800 tūkst. darbo vietų per metus ir maždaug 14 mlrd. eurų mokesčių.
Europos ekonominis ir socialinių reikalų komitetas ragina ES šalis nebeignoruoti šios problemos ir pradėti skubiai veikti. Pirmiausia šviesti visuomenę.
Rasta įspūdingos rankinės klastotė
Italijos finansinių nusikaltimų tyrėjams neseniai įkliuvo ir itin stambus laimikis – padirbta rankinė, juodojoje rinkoje kainavusi kosminę 18 tūkst. eurų sumą (nuotr.).
Tai buvo vienos brangiausių rankinių pasaulyje – mados namų „Hermes“ modelio „Birkin Himalayan“ – imitacija. Jos originalas „Christie’s“ aukcione buvo įvertintas beveik 400 tūkst. dolerių (341,3 tūkst. eurų), nes ši rankinė gaminama iš išskirtinės Nilo krokodilų odos.
Šią rankinę Toskanos regiono Viaredžo miesto pareigūnai birželį konfiskavo kartu su kitomis padirbtomis rankinėmis, kurių buvo 150 tūkst.
Buvo sulaikyti 7 asmenys iš Florencijos provincijos, tai yra anksčiau bausti italai, valdę itin kokybiškų kopijų tinklą. 5 žvaigždutėmis vertinamos rankinių klastotės buvo gaminamos 4 fabrikuose.
Tinklas veikė Toskanoje ir Milane. Pačiame mados sostinės centre, prestižiniame pastate, originalių butikų pašonėje, padirbtos rankinės buvo sandėliuojamos ir pardavinėjamos.
Išsiaiškinti šį tinklą pareigūnai sugebėjo, kai pričiupo nelegalius pardavėjus paplūdimiuose. Tačiau tokiomis rankinėmis po skėčiais pliaže nebuvo prekiaujama, jos pardavinėtos kitais kanalais.
