Kelionė į frontą Ukrainoje: sustingęs laikas ir degtinė už 60 centų

„Moterims kare ne vieta“, - kartojo man ne vienas, išgirdęs apie mano planus krautis daiktus ir traukti į Rytų Ukrainą. Vienas kolega tiesiai šviesiai uždavė klausimą, kuris, išvertus į cenzūrinę leksiką, reikštų, ar visai išprotėjau. Bet tik tyliai linksėjau galva ir žvalgiausi patogesnės kuprinės, į kurią sutilptų kelias dienas fronte būtini dalykai. 

 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
 Mariupolio miestas atrodo it sustingęs laike. <br> A.Daukševič nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Ana Daukševič, specialiai lrytas.lt, Ukraina

Aug 24, 2017, 11:05 PM, atnaujinta Aug 25, 2017, 9:43 AM

Kai pirmą kartą išgirdau -  „viskas, važiuojame“, nežinojau ar labiau džiaugiuosi, ar labiau kinkos dreba. Juk prieš tai didžiausias ekstremalumas tebuvo gauti akmenuku Vilniaus tabore, o čia pamatysiu kulkosvaidį! Kulkosvaidį, Karlai!

Matydamas mano susijaudinimą kitas kolega klausė, ar tikrai suvokiu, kur važiuoju. Suvokiau, bet blakstienų tušą dėl visa ko įsimečiau. 

Tiesa, buvo tokių, kurie aiškino, kad karas nebevyksta, viskas ramu ir nieko aš ten nepamatysiu. Esą paliaubos, Minsko susitarimas, įšaldytas konfliktas. Šalčio ten nepastebėjau, ne tik dėl daugiau nei trisdešimties laipsnių karščio, bet ir naktimis krentančių minų.

Kelionė į fontą trunka nei daug, nei mažai – apie 20 valandų. Pakankamai laiko sutikti pirmuosius personažus, kuriems apibūdinti sugalvotas tas žodis iš „v“ raidės. 

Tą žodį mūsų pakeleivė atitiko šimtu procentu, nepalikdama jokių abejonių. Iš tiesų manau, jei mūsų pakeleivė būtų skulptūra, būtų Mikelandželo „Dovydas“ - toks tobulai nulietas kūrinys, tik „vatnikė“. 

„Dėl visko kalta Amerika, banderovcai ir supuvę Vakarai. Mes tik situacijos įkaitai“, - žodžius bėrė į Donecką traukianti dama. 

Kijeve ji buvo pasiimti pensijos (o gal kitos išmokos) ir apsipirkti. „Čia pigiau“, - paaiškino. Kainų skirtumas turėtų būti ženklus, jei pakeleivė ryžosi per visą Ukrainą tempti kelias didžiules pilnai prigrūstas tašes.

Ką gi, „nepriklausomame“ Donecke ne taip ir gera gyventi, pagalvojau. 

Kaip tikino pakeleivė, nuo karo Rytų Ukrainoje kenčia paprasti žmonės, o užsidirba iš jo Amerika.

Jei dėl pirmojo teiginio būtų galima sutikti, antrąjį palikau be komentaro. Veltis į didesnę diskusiją su Donecko dama nemačiau prasmės.

Artėjant vidurnakčiui aš ir mano vakarietiškas supuvimas susirangėme tvankaus vagono viršutiniame gulte. Užmigti taip greit nepavyko, todėl dar stebėjau vyrus, šlitinėjančius po vagoną su alaus bambaliais. Prisipažinsiu, prieš tai vyno trūktelėjau ir aš.

Ženklas „vartoti alkoholį draudžiama“, čia, kaip teko įsitikinti, yra tik šiaip. Interjero detalė. 

Pasiekus Mariupolį susidarė įspūdis, kad keliavome ne parą, o kokius 25 metus. Laiku atgal. Lyg į 1992-uosius ne pačiame geriausiame Vilniaus mikrorajone. Švelniai tariant. 

Nudriskę užkandžių kioskeliai su beliašais, gatvėmis vis dar važinėjantys „žiguliukai“ ir iškabos, raginančios nebrangiai išgerti šalto alaus – sveikas atvykęs į Mariupolį! 

Įspūdžiui sustiprinti su kolega nusprendėme papietauti priešais geležinkelio stotį esančioje kavinėje. 

Gruziniška kavinukė pasitiko visai ne svetingumu, o būriu vietinių gruzinų, vidurdienį keliančių nebe pirmą taurę. Šalia jų ir kavinės savininkas, greit susizgribęs priimti mūsų užsakymą ir netrukus vėl prisijungę prie kompanijos. 

Mariupolyje praleidome geras kelias valandas. Sulaukėme mus paimti atvykusio kariškio ir ukrainiečio fotografo, su kuriuo turėjome praleisti kelias artimiausias dienas. 

Tiesa, prieš pasukdami į pilkąją zoną dar turėjome apsilankyti autoservise. Fronte naudojami automobiliai ne nauji, o pamačius kelius, supranti, kodėl jie byra greičiau nei susidėvi kojinės. 

„Turėsime čia pabūti valandą, gal kiek ilgiau“, - pasakė mums karys, pravarde Čmel. 

Stovėti vienoje vietoje nepanorome, patraukėme ieškoti kavinės. Kiek paklaidžioję ir paklausinėję vietinių, radome. Prieš mūsų akis išdygo kavinė-baras „Bocmanas“. 

„Mariupolio autentika“, - linksmai šūktelėjo mano kolega.

Tiesa, tokių išvyksti galima ir Lietuvoje, kokiame nors gūdesniame kaime: jose visuomet kamputyje sėdi koks nors jau kiek pavargęs klientas, žvelgiantis į bokalo ar stiklinės dugną, šalia pardavėjos trinasi jos draugas (taip pat su tauriuoju gėrimu rankoje) ir būtinai kas nors mėgina sukelti konfliktą. 

„Tuoj aš jam į snukį vošiu“, - piktinosi pardavėjos draugas. 

Kuo jam neįtiko lauke sėdintis vyriškis, neaišku. Na taip, klientas jau išgėręs, bet „Bocmane“ visi jie tokie buvo. Nenustebčiau, jei ir padavėja trūkteli nusisukusi. 

Slinko penktadienio popietė, gurkšnojome šaltą vandenį kavinėje-bare akivaizdžiai iškrentantys iš konteksto. Koks kvailys „Bocmane“ gers vandenį, jei jis ne ką pigesnis už 100 gramų ukrainietiškos skaidriosios? 

60 euro centų kainuojanti degtinė galbūt būtų pravertusi prieš pat išvykstant į frontą. Dėl drąsos. Bet nusprendžiau susilaikyti. 

Fone burbėjo televizorius. Burbėjo, aišku, ne ukrainietiškai. Mariupolyje mažai kas burba ukrainietiškai. Prigrūstame mikroautobuse žmonės pykstasi švaria rusų kalba. 

„Taikos metu negalime pasidalinti suoliuko“, - vėliau girdėjau šiame laikui nepavaldžiame mieste. 

„Taikos?!“ - pagalvojau.

„Automobilis atvyko, sėdam!“ - šūktelėjo mums fotografas ir greitai stvėrę savo kuprines su kolega patraukėme jo link. Tik vėliau užmatėme, kad automobilio durelės buvo apšaudytos ir žioji skylės. 

Į frontą važiuojama greitai. „Šiaip esu atsargus vairuotojas, bet čia turiu spausti“, - paaiškino Čmel. 

Iš Mariupolio į Čermalyką Donecko srityje veda gana platus kelias, bet kuo arčiau fronto linijos, tuo jame atsiverdavo vis daugiau skylių. Kai kurios akivaizdžiai atsiradusios ne dėl kelio dangos susidėvėjimo. 

„Kur važiuojate?“ - paklausė mūsų kariškis trečiame ir paskutiniame „blokposte“. 


„Į karą“, - atsakė mūsų vairuotojas. O nuvažiuodamas tyliai burbtelėjo: „O kur gi čia b**t dar galima važiuoti...“ 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.