Dar labiau šias diskusijas paaštrino netikėtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas į šį eksklavą. Oficialiai buvo skelbta, kad šalies vadovas į šį regioną vyko norėdamas apžiūrėti Chrabrovo oro uosto rekonstrukciją ir kad į jo darbotvarkę įtraukti keli susitikimai, susiję su kelių infrastruktūros regione projektais.
Vis dėlto vėliau ėmė aiškėti kiek įdomesnės V.Putino vizito Kaliningrade aplinkybės.
Oficialiai skelbta, kad kelių ministrų ir gubernatorių lydimas V.Putinas iš Chrabrovo oro uosto vyko į vyriausybinę vilą ant Baltijos jūros kranto esančiame Pionerskyje ir netgi neužsuko į Kaliningradą, kur anksčiau ketino apžiūrėti pasaulio futbolo čempionatui statomą stadioną.
Prezidentas – lyg iš pasakos
Visi apie jį žino, tačiau niekas jo nematė ir dėl to nesuka galvos – taip būtų galima apibūdinti paprastų rusų santykį su šalies vadovu.
Apie V.Putino vizitus į šią sritį dažnas kaliningradietis sužino tik tada, kai prezidento ir pėdos jų žemėje būna ataušusios.
„Prezidentas atvyksta keletą kartų per metus, tačiau jeigu neminimos kokios nors ypatingos sukaktys, mes to lyg ir nepastebime, akivaizdu, kad čia jis ilgai niekuomet neužsibūna“, – šyptelėjo netoli Kaliningrado merijos pastato esančioje kavinėje kavą gurkšnojusi mergina ir pridūrė, kad apie šalies vadovo vizitus dažniausiai sužino iš valstybinių kanalų žinių.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad pašnekovė šiek tiek suklydo, mat pastarasis V. Putino vizitas Kaliningrade buvo 2015-ųjų liepą ir truko dvi dienas.
O štai kavinės padavėjas, paklaustas, ar tiesa, kad mieste lankosi V.Putinas, kreivai šyptelėjo: „Ne, apie tai nieko negirdėjau, nežinau.“
Savo nuomone apie šalies vadovo vizitą pasidalijo ir taksistu dirbantis dvidešimtmetis jaunuolis.
Važiuojant judriomis Kaliningrado miesto gatvėmis paklaustas, ar dėl prezidento vizito ir dėl to keičiamo eismo patiria kokių nors sunkumų, jaunuolis šiurkštokai atkirto: „O kodėl jūs tokia tikra, kad čia pats Putinas?
Gal tikrasis Putinas dabar kur nors Sibire prie upelio ramiai sau žvejoja ir gurkšnoja alų, o į šitą nuobodybę (tuo metu vyko dalykiniai susitikimai su vietos savivalda. – Red.) atvyko jo antrininkas, kuriam duoti nurodymai, kokius sprendimus priimti?“ – vis žvilgčiodamas į galinio vaizdo veidrodėlį pamąstymais dalijosi pašnekovas.
Vėliau jaunuolio tonas kiek sušvelnėjo ir jis paaiškino, kad vietiniai prezidento dėl eismo spūsčių nekeiksnoja.
„Pamenu, kai buvo atvykęs patriarchas Kirilas, tai visas miestas buvo uždarytas, žmonės laukė prie gatvių, kuriomis jis turėjo važiuoti, tada tai buvo įvykis, o jūs čia apie Putiną klausinėjate“, – stebėjosi vairuotojas.
Pasidomėjus, ar Kaliningrado gyventojams kada nors nusišypso sėkmė savo akimis pamatyti jų krašte besilankantį prezidentą, pašnekovas tik liūdnai šyptelėjo: „Labai abejoju.“
Parama gubernatoriui?
Vietiniai gyventojai turi savo versiją, kodėl prezidentui taip skubiai prisireikė apsilankyti Kaliningrade.
Pasak jų, toks vizitas – tai būdas išreikšti paramą dabartiniam vietos valdytojui Antonui Alichanovui prieš rudenį vyksiančius Rusijos regionų gubernatorių rinkimus.
Visiems žinoma tradicija, kad labiausiai į Vakarus nutolusio Rusijos regiono gubernatorius atrenkamas itin kruopščiai ir juo tampa tik V.Putinui ištikimas asmuo.
Likus mažiau negu mėnesiui iki šių rinkimų visa Kaliningrado sritis nukabinėta agitaciniais plakatais: vienuose jų – skatinimas piliečiams nelikti pasyviems ir balsuoti gubernatoriaus rinkimuose, o kituose – besišypsantis A.Alichanovo veidas.
Pajūryje griaudėjo sprogimai
Lankantis Baltijos pajūryje esančiame Jantarno mieste dėmesį patraukė kas keletą minučių pasigirstantys sprogimai, kurių sukelta vibracija juntama net sėdint ant suoliuko parke.
Šiame mieste yra didžiausias Kaliningrado srityje gintaro karjeras, gal sprogimai aidi jame? Išgirdę tokį klausimą vietiniai tik gudriai šypsosi: „Koks dar gintaras? Sprogimai aidi už 32 kilometrų esančiame Baltijsko mieste.“
Gintaro suvenyrais prekiaujančių pusamžių moterų klausimai apie sprogimus ir virš galvų nuolat ratus sukusius sraigtasparnius nejaudino.
„Mes jau prie visko pripratome ir į šitą triukšmą nekreipiame dėmesio“, – ramino viena jų.
Klausimas, ar tai jau pasirengimas pratyboms „Zapad“, akivaizdžiai prajuokino užkandžių pardavėją.
„Kokios dar pratybos? Pas mus nesibaigiančios pratybos.
Gaila, nematėte, kas dėjosi, kai vakar čia lankėsi prezidentas. Va, tada tai bombardavo.
Labai juokingas buvo vaizdelis: kai viskas prasidėjo, paplūdimyje ilsėjęsi žmonės taip išsigando, kad greitai susirinko rankšluosčius ir skuto kiek įkabindami. Šiandien čia tik žiedeliai“, – šypsojosi jaunas vyras.
Pasigirdus dar vienam stipriam dunkstelėjimui, kuris smarkiai sudrebino užkandžių vitriną dengusį skėtį, pašnekovas mostelėjo ranka paplūdimio pusėn: „Pažiūrėkite, kartais būna matyti horizonte kariniai laivai, o šiuo metu jie arti kranto, tai iš jų ir šaudoma į sausumą.“
Kaliningrado lietuviai santūrūs
Kaliningrade gyvenantys lietuviai, vos išgirdę klausimą apie tai, kaip vertina lietuvių nerimą prieš didžiąsias „Zapad“ pratybas, suskubo aiškinti į jokias politines diskusijas nesiveliantys ir nenorintys viešai kalbėti tokiais jautriais klausimais.
„Su kaimynais reikia gyventi kaimyniškai“, – lyg kirviu nukirto viena Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos narių.
Jai pritarė ir šalia sėdėjusi garbaus amžiaus moteris: „Pati neseniai lankiausi Lietuvoje ir ne kartą išgirdau klausimų, kaip gyvena lietuviai Kaliningrade. Gyvename, kaip ir gyvenome, politika nesidomime, o svečius priimame atvira širdimi, supažindiname su šiuo kraštu, pavaišiname. Pati esu sukūrusi mišrią šeimą, namuose kalbame tiek rusiškai, tiek lietuviškai.“
Kaliningrade kalbinti tautiečiai sutartinai tvirtino, kad yra išlaikę tvirtus ryšius su Lietuva ir juos labai žeidžia viešojoje erdvėje dažnai pabrėžiama tam tikra priešprieša tarp tėvynėje gyvenančių lietuvių ir tų, kuriems likimas lėmė gyvenimą kurti kitoje šalyje.
Kartą per savaitę į lietuviškas mišias susirenka kelios dešimtys lietuvių. Bendruomenės nariai tikino, kad dažniausiai maldose prašo santarvės.
Galimas scenarijus – karas su NATO
Karinės pratybos „Zapad 2017“ rengiamos rugsėjo 14–20 d. Lietuvos pareigūnai teigia, kad puolamojo pobūdžio pratybose gali dalyvauti apie 100 tūkst. karių, nors Rusija ir Baltarusija nurodo kur kas mažesnius skaičius. Oficialiai teigiama, kad šių mokymų teritorinis mastas labai didelis: pradedant Kolos pusiasalio kryptimi arktinėje zonoje, baigiant Baltarusija.
Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.
Viešai skelbta, kad vien Baltarusijos teritorijoje per bendras strategines pratybas dalyvaus apie 3 tūkst. Rusijos Federacijos karių ir apie 280 technikos vienetų. Be antžeminių pajėgų, manevruose Baltarusijoje dalyvaus iki 25 Rusijos orlaivių. Aktyvūs pratybų veiksmai vyks septyniuose Baltarusijos poligonuose. Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas yra nurodęs, kad šių mokymų tikslas – patikrinti regioninės karių grupės parengtį vykdyti Rusijos ir Baltarusijos „sąjunginės valstybės“ gynybos užduotis.
Spėjama, kad pratybų metu gali būti išbandomi ne tik raketų kompleksai „Iskander“, bet ir „Bujan-M“ tipo laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr-NK“, strateginiai bombonešiai Tu-95 ir Tu-160. Dalis šios karinės technikos priemonių gali būti ginkluotos tiek konvencinėmis, tiek ir branduolinėmis raketomis. Tikėtina, kad per mokymus bus išbandyta Rusijos ir Baltarusijos bendra gynybinė oro sistema.
Neatmestina, kad manevrų metu galimos karinės operacijos kibernetinėje erdvėje. Per „Zapad 2013“ buvo vykdoma kova su „teroristinėmis grupuotėmis iš Baltijos šalių“. Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu buvo imituojama „puolamoji operacija prieš Lenkiją ir Baltijos šalis“. Spėjama, kad „Zapad 2017“ galimi kibernetiniai išpuoliai, oro erdvės pažeidimai ir pan.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) yra gavusi Baltarusijos gynybos ministerijos kvietimą dalyvauti bendrų Baltarusijos ir Rusijos strateginių pratybų „Zapad 2017“ stebėjimo programoje. Lietuvos gynybos atašė, reziduojantys Rusijoje ir Baltarusijoje, jau yra stebėję pratybas „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“.
