Per pirmuosius šešis 2017 metų mėnesius į Sankt Perterburgą atvyko 13 tūkst. imigrantų iš Neriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių – 66 proc. daugiau nei per tą patį periodą pernai.
Kaip pranešė Sankt Peterburgo ir Leningrado srities statistikos žinyba „Petrostat“, iš pietinių respublikų atvykusių imigrantų skaičius išaugo iki 114 tūkst. žmonių.
Labiausiai auga atvykėlių srautas iš Kirgizijos. Ši šalis yra Rusijos įkurtos Eurazijos sąjungos dalis, todėl jos piliečiams nereikia įforminti leidimo dirbti.
Be to, per septynis 2017 m. mėnesius Sankt Peterburge išduota 132 tūkst. leidimų dirbti imigrantams, kuriems šis dokumentas būtinas. Daugiausia prašymų pateikė uzbekai ir tadžikai.
Atvyksta ir nusikaltėlių
Kartu su padidėjusiu atvykėlių skaičiumi, kaip rodo policijos duomenys, auga Sankt Peterburge užsienio piliečių įvykdytų nusikaltimų skaičius. Per pastaruosius metus – net 34 proc.
„Kas šeštą išprievartavimą ir kas penktą žmogžudystę įvykdo minėtą statusą turintys imigrantai. Beveik pusę visų nusikaltimų ir teisės pažeidimų viešosiose vietose įvykdė Sankt Peterburgo „svečiai“ iš buvusios SSRS“, – sakoma policijos pranešimuose.
Socialinis nusikaltėlio portretas: 20–30 metų vyras, turintis pradinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą, atvykęs į Rusiją be įformintos darbo sutarties.
48 proc. imigrantų nusikaltimų įvykdė Uzbekistano, 16 proc. – Tadžikistano, o 9 proc. – Azerbaidžano piliečiai.
Problemų kelia teroras
Manoma, kad darbinė imigracija naudinga Rusijai, nes aprūpina pigia darbo jėga, bet „svečių“ nusikalstamumas šią naudą paverčia nuline.
Policijos analitikai sako, jog mėginimas suskaičiuoti visus atvykėlius atsieina nemažas lėšas iš valstybės biudžeto.
Brangiai kainuoja ir nusikaltėlių, turinčių užsienio pasą, pasodinimas už grotų.
Atsižvelgiant į nusikaltimų, kuriuos įvykdė atvykėliai iš NVS šalių vien Maskvoje (iki 15 tūkst. per metus), skaičių ir į tai, kad tardymo izoliatoriuose kiekvienas nusikaltėlis praleido daugiau nei savaitę, o kai kuriais atvejais ir keletą mėnesių, susidaro gana solidi nuostolių, kuriuos patiria miestas, suma.
Bet pastaruoju metu kur kas rimtesnė terorizmo grėsmė. Neseniai Tiumenės srities šiaurėje, naftininkų mieste Surgute, 19-metis atvykėlis iš Dagestano Arturas Gadžijevas, persirengęs tamsiais drabužiais ir ant galvos užsidėjęs balaklavą (silidininko kaukę), įėjo į prekybos centrą ir mėgino jį padegti.
Vėliau išėjęs į gatvę su peiliu rankose jis ėmė puldinėti atsitiktinius praeivius. Nukentėjo septyni žmonės – laimė, kad visi liko gyvi.
Netrukus internete paplito vaizdo įrašas, kuriame už A.Gadžijevo ataką atsakomybę prisiėmė teroristinė organizacija „Islamo valstybė“.
Kaltina Maskvą dviveidiškumu
Komentuodama šį incidentą žinoma rusų žurnalistė Julija Latynina radijo „Echo Moskvy“ laidoje tikino, kad, remiantis Carnegie centro tyrimais, 1990–2015 m. Uralo federalinėje apygardoje išeivių iš Vidurinės Azijos padaugėjo 70 proc., dėl to čia musulmonų gyventojų dalis padidėjo kone 100 tūkst. žmonių.
Pavyzdžiui, Tiumenėje musulmonų gyventojų dalis jau sudaro 10 proc., Chantų-mansių autonominėje apygardoje – beveik 16 procentų.
„O Surgute apie dešimtadalį, 45 tūkst. žmonių, taip pat musulmonai. Tarp jų yra ir tokių, kurie buvo išvykę kariauti į Siriją ir grįžo. Mes juokiamės iš Angelos Merkel ir imigrantų, užtvindžiusių Vokietiją, – kalbėjo žurnalistė. – Tačiau gal galima sužinoti, kodėl toks imigrantų srautas plūsta ir į Rusiją? Kodėl per 17 Vladimiro Putino valdymo metų tarp imigrantų taip padaugėjo islamistų? Tai – absoliučiai neatsakingos politikos rezultatas.“
J.Latyninos nuomone, šiuo atveju pavojingiausias yra jau Valstybės Dūmai pateiktas įstatymo projektas, kuris įtvirtintų teisę suteikti pilietybę žmonėms, gimusiems Rusijos teritorijoje, nesvarbu, kokia jų rasinė, tautinė ar kalbinė priklausomybė.
„Tai – nacionalinių Rusijos interesų išdavystė.
Juo labiau gėdinga, jog Rusijos valdžia trimituoja, kad A.Merkel atvėrė duris ir beatodairiškai įsileido migrantus, tačiau pati elgiasi taip pat.
