Šalčininkuose apsilankę Suomijos žurnalistai: „Rusija čia galėtų sukelti chaosą"

Lenkų tautinė mažuma, gyvenanti Pietryčių Lietuvoje, dievina Vladimirą Putiną, rašo vienas didžiausių Suomijos leidinys „Ilta-Sanomat“. 

 Neseniai pasibaigusios karinės pratybos „Zapad“ sukėlė nemažai nerimo Vakarams. <br> Sputnik/Scanpix nuotr.
 Neseniai pasibaigusios karinės pratybos „Zapad“ sukėlė nemažai nerimo Vakarams. <br> Sputnik/Scanpix nuotr.
 Rusijos propagandos taikiniu tapo Šalčininkų kraštas. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Rusijos propagandos taikiniu tapo Šalčininkų kraštas. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Rusijos propagandos taikiniu tapo Šalčininkų kraštas. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Rusijos propagandos taikiniu tapo Šalčininkų kraštas. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2017-09-25 14:01, atnaujinta 2017-09-25 14:52

Jo žurnalistė Arja Paananen apsilankė Šalčininkų rajone ir palygino šį kraštą su Suomijos rytinio pakraščio teritorijomis iki Žiemos karo, kai šalis galiausiai jas prarado. 

„Nereikia būti dideliu karo strategu, kad suprastum, jog jei kada nors tarp Lietuvos ir Rusijos prasidės karinis konfliktas, vienu iš kritinių taškų taps Šalčininkų rajonas“, – rašo A.Paanenen. 

„Jeigu kils karinis konfliktas, maždaug 80 proc. rajono gyventojų stos į Rusijos pusę. Tai probleminis regionas dėl to, kad ten gyvenantys žmonės žiūri rusiškus televizijos kanalus ir tai daro didelę įtaką jų požiūriui“, – leidinys cituoja Lietuvos kariuomenės Informacinių operacijų skyriaus viršininką majorą Liną Idzelį. 

„Ilta-Sanomat“ žurnalistai patys išsiruošė į Šalčininkus, apsilankė ir šalia esančiuose kaimuose būtent tuo metu, kai vyko Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. 

Kaip tikino suomiai, nors gyvenimas pasienyje iš pirmo žvilgsnio plaukia ramiai, ne viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti. O prorusiškas pažiūras pademonstravo jau pirmasis praeivis, kurį jiems pavyko pakalbinti. 

Lietuvos lenkė Lilija Neverkevič iš pradžių žurnalistams skundėsi tuo kaip blogai gyvena ir kad pensijos niekam neužtenka. 

„Kai Lietuvoje dar buvo litai, pensijos bent kažkam užtekdavo. O po euro įvedimo už 200 eurų nieko nenusipirksi“, – leidinys cituoja L.Neverkevič. 

Paklausta, ar jos negąsdino pratybos „Zapad“, moteris tikino jų tikrai nesibaiminanti. Norėdama sužinoti, kas vyksta pasaulyje, ji žiūri rusiškus televizijos kanalus, nes rusų kalbą supranta geriau nei lietuvių. 

„Geriau ateitų Rusija ir pasiimtų mus sau! Žiūrėk, ir gyvenimas pagerėtų“, – suomiams pareiškė L.Neverkevič. 

Kaip tikino Suomijos žurnalistai, Lietuvoje jie pastebėjo, kad Kremliaus propaganda čia nukreipta į lenkų tautinę bendriją. Nors Lenkija atvirai demonstruoja savo nepasitikėjimą Rusija, Lietuvos lenkų tai neveikia. 

„Panašu, kad daugelis Šalčininkų krašto gyventojų ilgisi Sovietų sąjungos ir Vladimiras Putinas tapo jų naujuoju numylėtiniu“, – rašo A.Paanenen. 

„Sovietų Sąjungos laikais mes gyvenome gerai. Buvo fabrikai, kuriuose dirbo žmonės. O dabar jaunimas emigruoja, kad tik susirastų darbą“, – cituojamos Šalčininkų turgavietėje sutiktos moterys. 

Tiesa, žurnalistė tvirtino, kad daugelis kalbintų žmonių atsisakė pasakyti savo vardus. 

Politologė Margarita Šešelgytė leidiniui teigė, kad V.Putinas galėtų sukelti chaosą Pietryčių Lietuvoje ir dėl to gali žvalgytis į šį kraštą. 

„Lietuvos valdžia suvokia, kad kurią nors akimirką Rusija Šalčininkų teritorijoje gali imtis įgyvendinti „liaudies respublikos“ planą, taip kaip tai padarė Ukrainoje – Donecke ir Luhanske“, – tikino A.Paanenen. 

Dabar socialiniuose tinkluose galima rasti kelis puslapius, kurie palaiko „liaudies respublikos“ įkūrimo Pietryčių Lietuvoje idėją. 

„Socialiniuose tinkluose galima rasti puslapį „Vilniaus liaudies respublika“ ir panašių. Veiksmų schema primena tą, kuri buvo pritaikyta Rytų Ukrainoje“, – Suomijos leidiniui teigė L.Idzelis. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.