Tai, kad V.Putinas siekia atkurti imperiją arba bent jau siekia sudaryti tokį įspūdį, žinoma jau seniai. Tačiau net ir modernizuodamas ir stiprindamas savo kariuomenę, kol kas jis neturi pakankamai finansinių galimybių padaryti savo šalies karines pajėgas moderniausiomis.
Kita vertus Maskva nevengia naudoti provokacijų, kurios sukelia branduolinio ginklo panaudojimo aliuziją.
„Akivaizdu, kad tai kelia grėsmę, ne tik Lenkijai. Todėl privalome apie tai garsiai kalbėti NATO kontekste.
Neperdedant, pirmiausia grėsmė kyla Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir Estijai. V.Putinas neturi stabdžių, toliau ginkluojasi.
Kažkada atrodė, kad Rusijos agresija prieš Gruziją yra neįmanoma. Tačiau tai įvyko ir nueita netgi toliau – į Ukrainą.
Kažkada prezidentas Lechas Kaczynskis sakė, kad Lenkija turi būti pasiruošusi viskam. Net tokiems scenarijams, kuriuos daugelis ekspertų vadina nerealiais. Gyvenimas rodo, kad realybė yra kitokia“, – kalbėjo R.Polko.
Rusija jau kurį laiką stiprina savo pajėgumus Šiaurėje, kur permeta tolimojo nuotolio raketų sistemas. Tai, pasak R.Polko, be kita ko reiškia, kad V.Putinas kovoja už išteklius ir už tai, kas juos kontroliuos.
Barenco jūroje esančioje Rusijai priklausančioje saloje Maksva turi karinę bazę, kur be dabar esančių naikintuvų MiG-31, planuojama dislokuoti bombonešius Su-34, galinčius gabenti net branduolinį ginklą.
„Tai visų pirmą V.Putino bandymas šantažuoti Vakarus. Jo bandymas pasakyti, kad Vakarai užsimerktų į tai, kas vyksta Ukrainoje, atšauktų sankcijas. Kitaip esą parodys, kad yra dar labiau nenuspėjamas.
Be abejo, Rusija yra nenuspėjama ir yra grėsmė, kad ji gali sukelti karą, kuris naikins ne tik Vakarų šalis, bet ir ją pačią.
Dar prieš kurį laiką manėme, kad Šaltojo karo laiku retorika yra praeitis. Tačiau šiandien pavojingiausias arsenalas vėl traukiamas iš „rūsių“. Maža to, V.Putinas ne tik demonstruoja karinius raumenis, jis dar ir ugdo naujus karo generolus, kuriems tokie veiksmai nėra tik žaidimas, bet greičiau standartinis veiksmas“, – kalbėjo R.Polko.
Pasak Lenkijos generolo, Vakarų Europa demonstruoja, kad yra pasirengusi daryti nuolaidas V.Putinui, kad tik turėtų kurį laiką ramybę.
„Tačiau tai trumparegiška ir gali turėti liūdnas pasekmes. Apie buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Scroderį, nuo 2005 m. susijusį su Rusijos „Gazpromu“, sunku iš viso ką nors sakyti. Tai didžiulė gėda visai Vokietijai.
Tai pavyzdys, keliantis klausimą, ar kas nors kitas nebus linkęs toleruoti agresyvius V.Putino veiksmus tik tam, kad realizuotų savo asmeninius interesus.
Tuo metu Europos Sąjunga sprendžia daugybę kitų klausimų, tačiau pernelyg mažai dėmesio kreipia į realias grėsmes, ateinančias iš Rytų“, – įsitikinęs Lenkijos generolas.
Pasak jo, Vakarai negali daryti nuolaidų Kremliui, nes šis kelias veda į pražūtį. 2016 m. NATO viršūnių susitikimas buvo daug žadantis, tačiau kai kurios šalis neilgai trukus ėmė švelninti toną Maskvos atžvilgiu.
„ES šiuo metu sprendžia „Brexit“ problemą, papildomų susirūpinimo kelia ir Katalonija, o V.Putinas tik ir laukia Eusopos silpnybių ir nepraleis progos jomis pasinaudoti.
Kai mato, kad NATO, ES sprendžia savo vidines problemas bei negeba rasti kompromiso, Maskva išnaudoja šią situaciją.
Realybė tokia – iš vienos pusės tarsi uždedamos sankcijos, o iš kitos atveriamos landos, padedančios apeiti ribojimus.
Susiję straipsniai
Generolas įsitikinęs, kad šiandien neretai tiek ES, tiek ir NATO šalys daugiausia rūpinasi savo reikalais, o ne bendru interesu.
„Kaip pavyzdį paimkime kad ir savo kiemą – kai Rusija mums užsuko dujų kranelį, tuometis prezidentas L.Kaczynskis išnaudojo tai, kaip galimybę kalbėti NATO apie energetinį saugumą, kuris yra svarbus visoms šalims.
Tuo metu šiandien mes turime „Nord Stream 1“, „Nord Stream 2“ - veiksmus, prieštaraujančius ES bendriems interesams. Kalbama apie bendras vertybes, bet realybėje vykdomas biznis“, – tvirtino R.Polko.