Apie pokyčius byloja naujos Rusijos Levados centro apklausos rezultatai. Tokios nuotaikos, sociologų nuomone, rodo, jog rusus išvargino užsienio politikos darbotvarkė ir jie nenori, kad būtų išlaidaujama išlaikant separatistų teritorijas biudžeto taupymo laikais.
Dabar 41 proc. apklaustų rusų vis dar mano, kad per Rytų Ukrainos konfliktą Rusija turi palaikyti Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, 37 proc. siūlo nepalaikyti nė vienos pusės, dar 6 proc. – palaikyti Ukrainą.
Prieš trejus metus 12 proc. apklaustų rusų palaikė Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę, o dabar tokių jau 37 proc. Be to, padaugėjo manančių, kad šios teritorijos turi būti išsaugotos Ukrainos sudėtyje: nuo 17 proc. prieš 3 metus iki 21 proc. dabar.
Sociologas Denisas Volkovas svarsto, kad pagrindiniu pasikeitusių rusų nuotaikų veiksniu tapo ekonominės priežastys.
„Žmonės norėtų, kad Rusijos biudžeto lėšos būtų skiriamos šalies vidaus poreikiams. Net mokėti už Krymo aneksiją po trejų metų pasirengę ne visi“, – sako D.Volkovas.
Užtat pamažu auga dalis Rusijos gyventojų, bijančių, kad ginkluoti susirėmimai Ukrainos rytuose gali virsti karu tarp Maskvos ir Kijevo.
Tokio įvykių posūkio 2016-ųjų liepą baiminosi 40 proc. apklaustųjų, šį rugsėjį – jau 42 proc.
Didėja ir rusų baimė, kad susirėmimai Ukrainoje gali baigtis Rusijos karu su Vakarų šalimis ar net pasauliniu karu. Tokio scenarijaus pernai liepą baiminosi 29 proc., o šį rugsėjį – jau 40 proc. apklaustųjų.
Sociologai taip pat išsiaiškino Rusijos ir Ukrainos piliečių požiūrį vieni į kitus. Šia tema Levados centras ir Kijevo tarptautinis sociologijos institutas rugsėjį surengė kryžminę gyventojų apklausą.
Rusijos sociologinės tarnybos duomenimis, neigiamai žvelgiančių į Ukrainą gyventojų dalis per metus sumažėjo nežymiai – nuo 56 iki 53 proc.
O palankiai vertinančių Ukrainą skaičius išaugo nuo 26 iki 32 proc., bet kas šeštas rusas atsakyti į šį klausimą negali.
Tai – gana stabilūs rodikliai, todėl apie ilgalaikį geranoriškumo augimą kalbėti anksti.
