Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Valstybės Dūmai įstatymo projektą, kuris numato suteikti jo Nacionalinei gvardijai įgaliojimus ginti gubernatorius ir svarbius regiono verslus. Kam Kremliui žengti tokį žingsnį, paaiškino amerikiečių privačios žvalgybos kompanija „Stratfor“.
Rusijos regionų gubernatoriai ir verslo elitas įprastai patys rūpindavosi savo apsauga. Tam buvo pasitelkiama policija, asmens sargybiniai, Federalinė saugumo tarnyba, Vidaus reikalų ministerijos kariuomenė.
Tačiau jei naujasis įstatymas bus priimtas, jis suteiks įgaliojimus asmeninei V.Putino armijai – pavaldžiai tik jam – ne tik saugoti gubernatorius bei verslininkus, bet ir sekti juos bei galimai suimti. Maža to, regionų valdžia turės sumokėti už tai iš savo biudžeto.
Neseniai įvykę politiniai ir ekonominiai neramumai privertė V.Putiną suabejoti regionų valdžių, verslo elito ir saugumo tarnybų lojalumu. Dėl didelių mokestinių centrinės valdžios reikalavimų, kai kurie regionai paskendo skolose. Kai kurie netgi atsidūrė ties bankroto riba.
Dėl susidariusių skolų kai kurie regionų lyderiai atsisakė vykdyti biudžeto kodekso reikalavimus. Atsakydamas į tai Kremlius atsikratė eilės gubernatorių už tai, kad jie nevykdė nurodymų, parodė blogus ekonominius rezultatus arba leido vietos opozicijai protestuoti.
It būtų maža nemalonumų su regionų biudžetais, ekonomikos stagnacija privertė uždaryti arba nacionalizuoti šimtus probleminių regioninių bankų.
Kremliaus noras paversti Nacionalinę gvardiją prižiūrėti regionų valdžią byloja apie tai, kad V.Putinas nepasitiki kitomis saugumo tarnybomis.
Į Nacionalinės gvardijos pajėgas, kuriose yra maždaug 400 tūkst. žmonių, pritraukė Kremliui palankius asmenis iš Vidaus reikalų ministerijos kariuomenės.
Neseniai Nacionalinė gvardija pabandė išplėsti savo įtakos sferą, pasiūliusi naudoti savo kibernetinės žvalgybos padalinius tarptautinį saugumo bloko (šiuo metu jį sudaro Armėnija, Baltarusija, Kazachija, Kirgizija, Rusija ir Tadžikija) reikmėms, vadovaujamą Maskvos.
