Į Belgiją pabėgusiam Madrido nušalintam Katalonijos prezidentui C.Puigdemont’ui praėjusią savaitę išduotas Europos arešto orderis. Jis kaltinamas maišto kurstymu, valstybinių lėšų švaistymu ir nevyriausybine veikla.
Dar neseniai Katalonjai vadovavęs politikas dabar yra Belgijos teisėsaugos rankose, jam gresia net iki 30 metų kalėjimo.
Nušalintam 54-erių Katalonijos prezidentui abejingų nėra. Vieni laiko jį skęstantį laivą palikusiu kapitonu, kiti ir toliau aklai tiki, kad „protingas ir nesusitepęs prezidentas“ turi slaptą planą.
Nuomonės labai skirtingos
„Drąsus, sąžiningas, elegantiškas, ramus“, – taip nušalintą prezidentą iki šiol apibūdina daugybė nepriklausomybės šalininkų.
Žurnalistu ilgai dirbęs C.Puigdemont’as iškalbingumu ir ramia laikysena sugebėjo sužavėti skirtingų politinių pažiūrų žmones.
Nušalintą prezidentą remia ir dešinieji, ir kairieji respublikonai, net kraštutinės kairės rinkėjai.
Savo žodžiais ir veiksmais jis sugebėjo pelnyti nepriklausomybę remiančių katalonų pasitikėjimą, kuris neišsikvėpė net ir labai dramatiškomis aplinkybėmis.
Susiję straipsniai
Bet nepriklausomybės priešininkai, kuriems C.Puigdemont’as ir taip niekada nepatiko, po karštų įvykių regione lygina jį su šėtonu, suskaldžiusiu Katalonijos visuomenę, nusmukdžiusiu jos ekonomiką ir išprovokavusiu politinę krizę.
Ispanai laiko C.Puigdemont’o sprendimą pabėgti į Belgiją niekinga išdavyste.
„Manau, jo išvykimas į Belgiją yra bailumo viršūnė, – „Lietuvos rytui“ sakė Madride gyvenantis istorikas Nacho Rubio.
Pasak jo, C.Puigdemont’as turėjo „ginti savo poziciją iki pabaigos“. Jis turėjo leistis suimamas ir tapti katalonų siekių herojumi. O dabar jis atsidūręs keistoje situacijoje, primestoje Ispanijos teisėsaugos.
„Pabėgo į Belgiją visus palikęs. Katalonai, patyrę smurtą balsavietėse per referendumą, prezidentu nebetiki“, – sakė N.Rubio.
Ispanas tikisi, kad po gruodžio 21 dienos, kai Katalonijoje vyks pirmalaikiai autonominiai rinkimai, prie Katalonijos valdžios vairo stos geresnis kandidatas.
„Kas nors, kas labiau nusiteikęs dialogui. Būsimasis Katalonijos vadovas dėl derybų turėtų būti pasiruošęs paaukoti radikalius lūkesčius“, – teigė N.Rubio.
Gerbėjai – internautai
C.Puigdemont’as nėra įprastas konservatyvioms nacionalistinėms pažiūroms atstovaujantis politikas. Jis yra laikomas socialinių tinklų karaliumi, dažnai su sekėjais bendraujančiu tviteryje.
Tiesa, pastaruoju metu tviteris tapo vienu iš nedaugelio nušalinto prezidento susisiekimo su visuomene būdų.
Per šį socialinį tinklą, kuriame C.Puigdemont’as turi daugiau nei pusę milijono sekėjų, jis iš Belgijos reaguoja į visus Ispanijos politinius įvykius.
Katalonijos prezidentu C.Puigdemont’as tapo staiga, kai po ilgų derybų su kraštutine kairiąja partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ („Candidatura de Unitat Popular“, CUP) tuometinis prezidentas Arturas Masas pagaliau sutiko trauktis iš pareigų.
Tai įvyko 2016 metų sausį, kai C.Puigdemont’o niekas Katalonijoje nepažinojo, išskyrus Cheronos ir jo apylinkių gyventojus.
Tuo metu C.Puigdemont’as ėjo šio miesto mero pareigas.
Prieš ateidamas į politiką prezidentas Katalonijoje nuveikė daug žurnalistinių darbų.
Būdamas vos 20 metų jis pradėjo dirbti Cheronos dienraščio „Punt Avui“ kalbos redaktoriumi, vėliau tapo šio laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi.
C.Puigdemont’as šalyje įkūrė ir Generaliteto – Katalonijos parlamento – finansuojamą Katalonijos naujienų agentūrą.
Prezidentas – rokeris
Katalonijos žiniasklaida nuo pat pradžių visuomenei pristatė C.Puigdemont’ą kaip kitokį politiką. Netrukus po to, kai jis tapo autonominio regiono prezidentu, Katalonijos dienraštis „Periodico“ publikavo straipsnį „Provokuojantis prezidentas“.
Buvo priminta politiko muzikinė praeitis ir paauglystėje suburta roko grupė „Zenit“, kuri linksmindavo jo gimtojo Amero miestelio gyventojus per šventes.
C.Puigdemont’as, jau eidamas prezidento pareigas, netikėtai per vieną renginį buvo pakviestas į sceną kartu su žymia Katalonijos grupe „Sopa de Cabra“ atlikti vienos dainos.
Greitai švarką nusimetęs prezidentas vienmarškinis čiupo gitarą ir ėmė groti žinomos dainos akordus.
Vaizdo įrašas su elektrine gitara grojančiu prezidentu žaibiškai apskriejo socialinius tinklus ir sukėlė susižavėjimo bangą: „Ak, koks kietuolis tas mūsų prezidentas!“
Katalonams iš šalies pabėgęs prezidentas patiko ir todėl, kad yra kilęs iš darbininkų šeimos ir neturi nieko bendra su Barselonos elitu.
Aštuonių brolių šeimoje užaugęs C.Puigdemont’as didžiuojasi savo tėvais, kurie visą gyvenimą dirbo Amero miestelio konditerijos parduotuvėje.
Čia dabar dirba vyresnysis prezidento brolis Francescas.
Tiesa, Katalonijos žiniasklaida nutylėjo faktą, kuris pro akis nepraslydo ispanams: C.Puigdemont’as neturi aukštojo išsilavinimo.
Jis pradėjo filologijos studijas Cheronos aukštojoje mokykloje, tačiau vėliau jas nutraukė ir pradėjo dirbti vietos dienraštyje.
Prieš C.Puigdemont’ui tampant Katalonijos prezidentu buvo minima, kad jis turi filologo ir žurnalisto diplomus.
Tačiau jam tapus autonominio regiono vadovu visa tai buvo išbraukta iš biografijos ir faktas, kad C.Puigdemont’as nėra baigęs universiteto, patvirtintas.
Aistringai mylintis vyras
Dėmesys buvo atkreiptas ir į tai, kad C.Puigdemont’o žmona Marcela Topor yra rumunė, išmokiusi prezidentą kalbėti rumuniškai. Savo ruožtu C.Puigdemont’as moterį iškart po pažinties pradėjo mokyti savosios kalbos.
Užkietėjusiam nepriklausomybės šalininkui širdį glosto faktas, kad būsimoji žmona pirma išmoko kataloniškai ir tik po to – ispaniškai.
Tyli, diskretiška penkiolika metų už prezidentą jaunesnė žmona M.Topor dirba C.Puigdemont’o įsteigtame leidinyje „Catalonia Today“.
Su žurnaliste ir anglų kalbos vertėja prezidentas susipažino, kai ji su Rumunijos mėgėjų teatro trupe lankėsi Cheronoje 1998 metais.
Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, ir C.Puigdemont’as netrukus skrido pas M.Topor į Rumuniją ir bandė užkariauti jos širdį.
2000 metais jie susituokė – Katalonijoje įvyko civilinė vestuvių ceremonija, Rumunijoje C.Puigdemont’as su M.Topor susituokė pagal stačiatikių papročius. Šeima augina dvi dukras.
Pirmąsyk viešai pirmoji Katalonijos ponia pasirodė per C.Puigdemont’o prisaikdinimo prezidentu ceremoniją.
Po jos M.Topor karštai pabučiavo vyrą į lūpas parlamento posėdžių salėje.
Bučinio nuotrauka apskriejo žiniasklaidą ir socialinius tinklus, o naujajam prezidentui iš karto buvo užkabinta aistringo vyriškio etiketė.
Katalonijos prezidentas iš Barselonos visuomet stengdavosi sugrįžti nakvoti į Cheroną, kur gyvena jo šeima.
Tiesa, pastaraisiais mėnesiais dėl darbų gausos jam vis tekdavo nakvoti Barselonoje, o geltonojoje spaudoje jau mirgėjo antraštės apie vedybinę prezidento šeimos krizę.
Tačiau Katalonijos politikams lemtingą spalio 27-ąją, kai simboliškai buvo paskelbta Katalonijos nepriklausomybė, M.Topor atvyko į parlamentą.
Gimtinėje – minia gerbėjų
Cheronos apylinkėse gyvenanti Elisabet Dube „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad pabėgusio prezidento šalininkai jam dar ištikimi.
„Norėčiau tikėti, kad nors pabėgo į Belgiją, jis turi konkretų planą. Mano aplinkos žmonės vis dar aklai tiki prezidentu, o man šiek tiek baisu, kad galime labai nusivilti sužinoję, jog alternatyvaus plano nėra.
Bet Cheronos gyventojams labai sunku kritikuoti C.Puigdemont’ą – daugybė čia gyvenančių žmonių jį pažįsta nuo tada, kai jis dirbo dienraštyje „Punt Avui“, ir mini tik gerais žodžiais“, – teigė E.Dube.
Be vyriausybės ir lyderių likę Katalonijos nepriklausomybės šalininkai laukia žinių iš Belgijoje esančio C.Puigdemont’o.
Bičiulių Pudžiu švelniai pravardžiuojamas prezidentas daugybės katalonų širdyse vis dar yra „humaniškas, atviras, žmonėms artimas vadovas“.
„Jis tikriausiai medituoja arba užsiima kitokia asmeninio tobulėjimo terapija.
Niekaip kitaip negaliu paaiškinti tos jo dvasinės ramybės, kurią jis skleidė net sudėtingiausiomis akimirkomis.
Manome, kad prezidentas nusprendė išvengti tiesioginės konfrontacijos su Ispanija, norėdamas apsaugoti tautą nuo dar baisesnio Ispanijos policijos smurto.
Sakoma, jog jis turėjo duomenų apie tai, kad Ispanija būtų ėmusis žiaurių represinių priemonių“, – svarstė E.Dube.
Apšaukė didžiuliu bailiu
Madride gyvenanti Lara Pozuelo visiškai nesižavi žmogiškosiomis nušalinto Katalonijos prezidento savybėmis: „Jis pasinaudojo Katalonijos žmonėmis savanaudiškais tikslais – jam labiau rūpi savo, o ne tautos siekiai.“
Faktas, kad C.Puigdemont’as su kitais keturiais vyriausybės nariais pabėgo į Belgiją, ispanei atrodo apgailėtinas.
„Jei esi tautos vadas, turi juo būti iki galo, o ne pabėgti ir palikti kitus bėdoje. Juk Barselonoje likę vyriausybės nariai yra kalėjime.
Negi jam ne gėda palikti juos likimo valiai?“ – „Lietuvos rytui“ sakė moteris.
L.Pozuelo teigimu, C.Puigdemont’as yra bailys ir išdavikas.
„Jis neįvykdė savo projekto iki pabaigos – paskelbė nepriklausomybę, vėliau ją sustabdė, paskui vėl paskelbė. Nerimta.
Manau, daugybė žmonių Katalonijoje turėtų būti juo nusivylę ir jaustis išduoti“, – svarstė ispanė, dažnai atvykstanti į Kataloniją aplankyti čia gyvenančio širdies draugo ir sesers.
Užkietėjęs kovotojas
Nepriklausomybės šalininkams svarbus faktas, kad C.Puigdemont’as nuo jaunystės kovojo už Katalonijos atsiskyrimą.
Skirtingai nuo kitų jo partijos (buvusios „Convergencia“, dabar PDeCAT) narių, kurie į nepriklausomybės šalininkų traukinį įlipo palyginti neseniai, prezidentas visą gyvenimą tikėjo, kad Katalonijos ateitis bus šviesesnė ne Ispanijos sudėtyje.
Net vidurinės mokyklos, kurioje mokėsi C.Puigdemont’as, mokytojos prisimena, kad vaikystėje jis „nuolat skųsdavosi, jog istorijos vadovėliuose pernelyg atlaidžiai aprašoma Francisco Franco diktatūros politika“.
C.Puigdemont’as nuo pat jaunystės nuosekliai siekė nepriklausomybės. Tam pritaria ir Katalonijoje gyvenanti lietuvė Joana Jokubauskaitė.
„C.Puigdemont’as visada pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę. Šiuo klausimu jis buvo ir yra skaidrus oponentams“, – sakė lietuvė.
Akylai politinius įvykius Katalonijoje sekančiai J.Jokubauskaitei nerimą kelia Europos Sąjungos pozicija.
„C.Puigdemont’as yra Belgijoje, kad paviešintų faktą, jog Katalonijoje valdžia yra įkalinta už tuos siekius, už kuriuos taikiai per rinkimus balsavo žmonės.
Katalonijos klausimas taip pat atskleidė Ispanijos ir ES demokratinę krizę.
Tyla ir teisminis persekiojimas gali prislopinti nepriklausomybės sekėjus, tačiau jeigu kas nors mano, kad tai stiprina demokratiją, labai klysta“, – įsitikinusi J.Jokubauskaitė.
Katalonijos prezidentas mėtė pėdas
Kur Carlosas Puigdemont’as? Toks klausimas skambėjo pirmąją Katalonijos respublikos darbo dieną. Spalio 27-osios popietę, penktadienį, Katalonijos parlamentas paskelbė krašto nepriklausomybę. Bet niekas nepaaiškino, kokie bus tolesni vyriausybės žingsniai. Tos pačios dienos vakarą Ispanija pranešė apie tiesioginio valdymo Katalonijoje įvedimą – nušalinta vyriausybė ir paleistas parlamentas.
Savaitgalis buvo kupinas tylos, žmonės nežinojo, ką ir galvoti. O pirmadienį katalonus apgaubė dar didesnė nežinia. Visą rytą niekas nežinojo, kur yra šalies prezidentas ir dar penki vyriausybės patarėjai. Žiniasklaida jų visur ieškojo.
Žmones suklaidino ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje C.Puigdemont’o paskelbta nuotrauka su vaizdu pro vyriausybės rūmų langą ir užrašu „Labas rytas “. Žurnalistai išsiaiškino, kad nuotrauka padaryta anksčiau.
Apie vidurdienį paaiškėjo, kad šią nuotrauką C.Puigdemont’as paskelbė, kai jau buvo Briuselyje. Tuomet prasidėjo kalbos, kad prezidentas ir jo patarėjai gali prašyti Belgijoje politinio prieglobsčio, o kitą dieną C.Puigdemont’as surengė spaudos konferenciją, kurios metu negailėjo Ispanijai griežtos kritikos.
„Ispanijoje teisėtvarka priklauso nuo vyriausybės ir todėl mes esame čia, Belgijoje, kur ieškosime teisybės“, – sakė C.Puigdemont’as.