Maskvoje vyko 13-oji Rusijos prezidento V.Putino spaudos konferencija. Per ją buvo užfiksuotas savotiškas rekordas: salėje sėdėjo 1640 Rusijos ir užsienio žurnalistų. Prieš metus jų buvo 1350, o per pirmąją 2001 metais – kiek daugiau nei 500.
Tokių efektingų spaudos šou kitose šalyse nebūna, bet ir Rusijoje praktinė jų prasmė nedidelė. Pernai Rusijos prezidentui šitiek žurnalistų spėjo pateikti 67, užpernai – 47 klausimus.
Patyčios iš opozicijos
Dar iki spaudos konferencijos pradžios Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius nemato konkurentų V.Putinui per 2018 m. rinkimus.
„Mes matome daug vertų žmonių, bet nematome konkurentų. Mano požiūriu, kol kas V.Putinui dar nesubrendo konkurentas – net arti nieko nerasi“, – pareiškė D.Peskovas.
Į tai prezidentas atsakė aštriai: „Jūs norite naujo Maidano? Opozicija turi pateikti aiškią, suprantamą pozityvių veiksmų programą. O jeigu opozicija neturi programos ir ateis į valdžią, baigsis tuo, kad Rusijoje kils nauji maidanai, o po gatves bėgios kiti saakašviliai.“
Kalbėjo apie Ukrainą
Kitas svarbus klausimas, kuris itin rūpi Rusijos žiniasklaidai: ar po prezidento rinkimų išsilaikys Dmitrijaus Medvedevo ministrų kabinetas?
V.Putinas pareiškė, kad esama vyriausybė apskritai dirba patenkinamai: „Tiesa, apie būsimus pokyčius kalbėti dar anksti, po rinkimų bus galima apie tai kalbėti. Bet minčių turiu.“
O vienas labiausiai informuotų Rusijos žurnalistų, radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas išvakarėse sakė: „Kitas premjeras bus suvokiamas kaip įpėdinis. Nežinau tiksliai, bet jei reikėtų lažintis iš pinigų, statyčiau už tai, kad D.Medvedevas liks premjeru. Bet visko gali būti.“
Atsakydamas į klausimą apie įvykius Donbase prezidentas ir vėl pareiškė, kad rusų kariuomenės Donbase nėra. Jo žodžiais tariant, ten tėra dislokuotos sukarintos grupuotės, kurios pasirengusios atremti bet kokią ataką. O kaip svarbiausią konflikto Ukrainoje priežastį V.Putinas įvardijo valstybės perversmą Kijeve.
Bet „Nezavisimaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Konstantinas Remčukovas pareiškė, kad tokiais atvejais ir Rusija turi tam tikrą geopolitinį motyvą kurstyti konfliktą.
Pasak jo, Rusijos saugumo tarybos dokumentuose tikriausiai yra įvardyta grėsmė, kurią kelia NATO plėtra link Rusijos sienų.
„Ten tikriausiai yra išvardytos ir priemonės šiai grėsmei sumažinti. Juk stojimo į NATO sąlyga yra neturėti teritorinių konfliktų.
Pasiūlė JAV nusiraminti
V.Putinas nepraleido progos pasigirti ir ekonominiais laimėjimais.
„Mūsų ekonomikos plėtra pradėjo remtis vidaus paklausa. Mes ne tiktai įveikėme recesiją, bet ir pasiekėme tvirtos plėtros stadiją. Infliacija rekordiškai žema – 2,5 proc. Biudžeto deficitas – 2,5 proc. Visa tai rodo, kad vyksta realus ekonomikos sustiprinimo procesas“, – sakė Rusijos prezidentas.
Tačiau Vašingtonui Rusijos lyderis taip pat spėjo ir įkąsti.
Paklaustas apie galimą sankcijų Šiaurės Korėjai sugriežtinimą jis paleido kritikos papliūpą.
„Regis, JAV senatoriai yra protingi žmonės, bet jie pirmiausia Rusiją pastatė greta Šiaurės Korėjos ir Irano, o vėliau nusprendė, kad būtent Maskva turi išspręsti Irano ir Šiaurės Korėjos problemas, – piktai kalbėjo V.Putinas. – Jūs iš viso normalūs? JAV pačios išprovokavo Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus.
