Kalėdų Senelio neįsileidžiantys ispanai stebina savais papročiais

Ispanų tradicijos Kalėdų Senelio nepripažįsta. Įvairių regionų gyventojai priešinasi šiam „importuotam“ žilabarzdžiam veikėjui ir stengiasi laikytis savų papročių. Tad kas vaikams atneša dovanėles?

Baskų vaikams dovanas per šventes neša angliakasys Olentzeras, o mažiesiems katalonams jas iškakoja medžio pliauska su nupieštu veideliu.
Baskų vaikams dovanas per šventes neša angliakasys Olentzeras, o mažiesiems katalonams jas iškakoja medžio pliauska su nupieštu veideliu.
Baskų vaikams dovanas per šventes neša angliakasys Olentzeras, o mažiesiems katalonams jas iškakoja medžio pliauska su nupieštu veideliu.
Baskų vaikams dovanas per šventes neša angliakasys Olentzeras, o mažiesiems katalonams jas iškakoja medžio pliauska su nupieštu veideliu.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 25, 2017, 10:35 AM, atnaujinta Dec 25, 2017, 11:20 AM

Baskijoje vaikai per Kalėdas laukia kalnuose gyvenančio angliakasio Olentzero.

Katalonijoje dovanas iškakoja medžio pliauska, o Galisijoje alkanų vaikų pilvus per šventes čiupinėja Apalpadoras.

Kitur šalyje vaikai gauna dovanas ne gruodžio 25 d., o sausio 6-ąją – per Tris karalius.

Tačiau barzdotasis dėdė iš Laplandijos ir čia bando surasti savo vietą.

Jo atvaizdą pastaruoju metu itin pamėgo kalėdinėmis puošmenomis namus dabinantys Ispanijos gyventojai.

Laukia baskų angliakasio

Olentzeras – dramblotas, barzdotas ir pilvotas angliakasys, neturintis daug proto, užtat labai mėgstantis pavalgyti ir išgerti.

Štai toks ne itin mielas ir ne itin simpatiškas, anglimis išsipurvinęs personažas dovanoja kietuliais Ispanijoje vadinamiems baskams Kalėdų dovanas.

Šis mitologinis personažas kilęs dar iš pagoniškų laikų, kai Baskijoje buvo švenčiama žiemos saulėgrįža – trumpiausia diena ir ilgiausia naktis.

Baskų krašte Kūčių naktį vykta procesijos, kurių metu nešama Olentzero baidyklė.

Pagal paprotį, Olentzeras nakčiai paliekamas miestelių aikštėse, tačiau kartais vėliau būna ir sudeginamas.

Vienu metu šis legendinis baskų personažas buvo tapęs politinių konfliktų atpirkimo ožiu.

2003-iaisiais, 2004-aisiais ir 2005 m. Areso miestelyje Olentzeras paslaptingai dingdavo, o po kelių dienų vėl pasirodydavo, tačiau pasmaugtas.

Toks paslaptingas ir vaikams labai nemalonus Olentzero dingimas buvo tiriamas detektyvų, kol paaiškėjo, kad tai – civilinės gvardijos pareigūnų darbas.

Šie pareigūnai taip norėjo atkeršyti baskams už jų nuolatinį nepriklausomybės siekį ir tautinių ypatumų pabrėžimą.

Politinis konfliktas tarp Ispanijos ir Baskijos, deja, neaplenkė net ir kalėdinio papročio. Skandalas tuomet plačiai aidėjo per visą Ispanijos žiniasklaidą.

Ir štai šiais metais gauruotasis baskiškas dovanų dalytojas nusprendė tapti modernesnis – nuo gruodžio 15 dienos jis jau turi savo paskyrą pokalbių programoje „WhatsApp“, per kurią baskų vaikai gali Olentzerui rašyti žinutes.

Gaivina seną tradiciją

Galisijos regione gyvena Olentzero pusbrolis Apalpadoras.

Jo vardas reiškia „pilvų čiupinėtojas“, nes jis, nusileidęs iš kalnų per Kalėdas, apčiupinėdavo vaikų pilvus, tikrindamas, ar jie netušti.

Apalpadoras rūpinasi vaikais, iš kalnų atneša maišą kaštonų, kad jie turėtų kuo pasisotinti.

Galisijoje pastaraisiais metais šeimos stengiasi atkurti Apalpadoro tradiciją, nes ji, pasak vietos gyventojų, ugdo vertybes, tarkim, būti doram.

Apalpadoras niekad nedovanoja plastikinių per televiziją reklamuojamų žaislų.

Pasak legendos, jo dovanojami žaislai yra iš medžio, juos Apalpadoras pats drožinėja visus metus vakarais, kai grįžta iš anglių kasyklų.

Tokie žaislai padeda vaikams labiau įvertinti rankų darbo dovanas ir skatina gerbti gamtą.

Nors visi žino, kad plastikas labai ilgai neišnyksta nuo žemės paviršius, pirkdami dovanas giminės beveik niekada neatkreipia į tai dėmesio.

Pasak legendos, Apalpadoras Kūčių vakarą nusileidžia iš kalnų ir apčiupinėja miegantiems vaikams pilvus.

Dovanas kakoja pliauska

Katalonai savo vaizduote ir išskirtiniu tautiniu charakteriu pranoksta visų kitų Ispanijos regionų gyventojus.

Katalonijos vaikučiams Kalėdų dieną dovanas iškakoja pliauska, kataloniškai vadinama „Caga Tio“.

Šių pliauskų šeimos atsiveža iš miško ir nupiešia joms veidą, o miestiečiai nusiperka parduotuvėje jau nudažytų.

Kelias savaites prieš Kalėdas vaikai maitina pliauską ir laiko ją šiltai, o per Kalėdas daužo ją pagaliais ir dainuoja tradicinę dainelę: „Kakok turonus (ispaniškus saldumynus su migdolais. – Red.), nekakok silkių, nes jos labai sūrios.“

Prieš kiekvieną kakojimą vaikai turi nueiti į atskirą kambarį, kuriame dainuoja kalėdines daineles, o tuo metu prie pliauskos prakaituoja tėvai, tetos ir dėdės, kuo greičiau bandydami sukišti po malką dengiančia antklode krūvą dovanų.

Tiesa, kakojanti pliauska yra pirmas iš visų Kalėdų personažų, sukeliantis mažyliams rimtų įtarimų.

Kalėdų Senelis arba Trys Karaliai kelia pasitikėjimą, o štai pliauskos metodai – neaiškūs.

Mažoji logikos karalienė šešiametė Juna šiais metais jau pradėjo mus tardyti, ką mes veikiame tuomet, kai ji su broliais dainuoja kitame kambaryje.

„Šiemet nedainuosiu, – vieną rytą sako Juna. – Dainuosiu, tačiau turėsite ateiti ir jūs, teta ir dėdė.“

Galiausiai prie vakarienės stalo išraudusiais žandais išrėžia, jog „ji ir jos brolis jau yra pakankamai dideli, kad suprastų, jog miške rasta pliauska su jų pačių nupieštu veidu dovanų iškakoti tiesiog negali“.

Manoma, kad ši paslaptinga ir nepakartojama Junai įtarimą jau kelianti tradicija yra kilusi iš malkų daužymo žarstekliu židinyje.

Ne veltui galiausiai pliauska „iškakoja“ anglių: suprask – dovanos baigėsi.

Iš svetur į Kataloniją atvykusius žmones šis paprotys iš pradžių šokiruoja, o vėliau pasirodo visai mielas.

Mielas jis niekada nepasirodė turbūt tiktai mano mamai, kuri mano, kad labai žiauru smurtauti prieš vargšę pliauską ir dar tikėtis iš jos dovanų.

Vaikai – laimėtojai

Įvairiuose Ispanijos regionuose yra įsišaknijęs tikėjimas, kad Kalėdų Senelis – kapitalizmo ir vartotojiškumo simbolis.

O tradicinės kiekvieno regiono figūros sugrąžina mažuosius į senus laikus, kai nebuvo tokio pertekliaus.

Ispaniškoji dovanų sistema yra prieštaringa, nes tuomet išeina taip, kad dovanas vaikams dovanoja visi.

O tėvams tai reiškia tikrą ikikalėdinį stresą.

Mūsų namuose Katalonijoje iš Lietuvos naktį po Kūčių ateina Kalėdų Senelis, jis palieka dovanas po eglute.

„Juk reikia išlaikyti lietuviškas tradicijas“, – sako močiutė iš Lietuvos, oficiali Kalėdų Senelio dovanų rėmėja.

Gruodžio 25-ąją po pietų pliauska išsijuosusi kakoja dovanas katalonės močiutės namuose, o sausio 5-osios naktį jas palieka visraktį turintys Trys Karaliai.

Trijų Karalių svarba čia neabejoja beveik niekas, o vaikams tai reiškia paskutinį Kalėdų dovanų maratono etapą.

Sausio 5-ąją Ispanijos miestuose rengiamos iškilmingos karalių eitynės su prabangiomis karietomis, pažais, spektakliais ir muzika.

Po jų Trims Karaliams visraktį įteikia miesto meras ir jie visą naktį dalija vaikams dovanas. Tiesa, tiems, kurie neklausė tėvų ar erzino mokytojus, Trys Karaliai atneša ir truputį anglių.

Štai toks yra Kalėdų dovanų maratonas, kuris vaikams reiškia stebuklų ir džiaugsmo kupinas dienas. O iš tėvų tokia intensyvi dovanų lavina prieš Kalėdas pareikalauja daug lakios vaizduotės ir laiko, be to, gerokai patuština kišenę.

Toks maratonas rimtai piktina šeimos maitintoją, kuris visą gruodį bumba, kad Kalėdų Senelį Katalonijoje reikėtų apskritai uždrausti, kad Kalėdos yra tikras košmaras, nepadori vartojimo orgija ir panašiai.

Bet kai vaikų akys kibirkščiuoja džiaugsmu, atlėgsta ir rūstusis namų asketas. Ką gi darysi, vis dėlto Kalėdos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.