Tada sėkliai net neįtarė, kad nusikalstamos gaujos branduolį sudaro silpnosios lyties atstovės.
Žmogžudystė kelkraštyje
2009 m. vasarą Žemutinio Naugardo SOBR (Specialaus greitojo reagavimo būrio) vadas papulkininkis Dmitrijus Čiudakovas kartu su šeima po atostogų grįžinėjo namo. Liepos 9-osios naktį jo automobilis prie Aksajaus miesto pravažiavo pro kelių milicijos postą. Ryte kiti vairuotojai atkreipė dėmesį į įtartinai kelkraštyje stovinčią „Ladą“.
Automobilis buvo suvarpytas šratais, o salone gulėjo keturi lavonai: vyro, moters ir dviejų mažų vaikų. Nagrinėtos kelios galimos įvykių versijos, tarp jų ir „čečėnų pėdsakas“ juk papulkininkis nekart buvo komandiruotas į Šiaurės Kaukazą, gavo 37 apdovanojimus. Būtent tiek peilio dūrių teismo ekspertai suskaičiavo ir jo dešimtmetės dukters kūne.
Rugsėjo 28 d. į pareigūnų akiratį pakliuvo 28 metų Aksajaus rajono gyventojas Aleksejus Serenka. Balistikos ekspertai priėjo išvadą, kad SOBR vadas nušautas iš Serenkos karabino „Saiga-410“.
Baudžiamojoje byloje tai buvo vienintelis kabliukas, tad, kol vyko tyrimas, vyras buvo suimtas. Tačiau galiausiai teismas nustatė, kad Aleksejus nekaltas.
Šeimos „verslas“
Žiaurūs nužudymai Rostovo srityje prasidėjo dar 2007 m. Ir nors susidorojimų braižas buvo panašus, tyrėjai skirtingų nusikaltimų nesusiejo. To priežastis – gana plati nusikaltimų geografija: „gastrolieriai“ nevykdė nusikaltimų vienoje vietoje, o veikė visoje regiono teritorijoje.
2008 m. vasarą banditai kelyje sušaudė jaunos šeimos iš Rostovo prie Dono automobilį. Vyras žuvo, o mergina per stebuklą išgyveno, tačiau visam gyvenimui liko neįgali. Pareigūnams sužeistoji papasakojo, kad užpuolikų nematė, bet aiškiai girdėjo moters balsą: „Pribaik ją“.
Tik vėliau tyrimas nustatė, kad nusikaltėlių gaujai vadovavo Stavrapolio krašto Divnojės gyvenvietės gyvenusi Inesa Tarverdijeva. Jos pirmasis vyras nužudytas neišaiškintomis aplinkybėmis.
Į grupuotės sudėtį įėjo dar kelios moterys, tarp kurių buvo ir vyresnioji duktė Viktorija Tarverdijeva. Taip pat antrasis vyras Romanas Podkopajevas, jo sesuo Anastasija ir jos vyras Sergejus Sinelnikas.
Pastarasis dirbo kelių milicijoje, tad puikiausiai žinojo, kaip vyksta „amazonių bylos“ tyrimas. Tokį pavadinimą gauja gavo todėl, kad SOBR viršininko žmogžudystės vietoje rastas peilis su užrašu „mano mylimajai amazonei“.
Pasirodė, kad gaujos nusikaltimų motyvas – paprasčiausias siekis praturtėti. Savo aukų automobilius nusikaltėliai paprastai suvarpydavo šautuvo šūviais, o keleivius pribaigdavo peilių dūriais. Gyvų liudininkų stengtasi nepalikti. Vienas pirmųjų nuo banditų rankos žuvo Valstybinės narkotikų kontrolės pareigūnas Michailas Zlydnevas ir jo žmona.
Šaltakraujiškai susidoroję su savo aukomis nusikaltėliai pagrobė keletą striukių ir TV imtuvą. Daugeliu atveju nusikaltėliu grobiu tapo drabužiai, buitinė technika ir pinigai. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, prie savęs didelių sumų grynųjų aukos neturėjo.
Policininkų medžioklė
Tyrėjai pastebėjo, kad ginkluotų užpuolimų aukomis dažniausiai tarpdavo teisėtvarkos pareigūnai. 2012 m. Novočerkaske banditai iš medžioklinio šautuvo sušaudė du policijos (Rusijoje milicija pertvarkyta į policiją 2011 m. kovą) darbuotojus, atvykusius pagal iškvietimą į apiplėšimo vietą.
Pasirodo, kad stomatologijos klinikos apiplėšimą banditai organizavo tik tam, kad surengtų pasalą. Nužudę policininkus nusikaltėliai pasisavino jų tarnybinius ginklus.
Dar po metų Aksajuje nušautas kelių policijos pareigūnas, o Novočerkaske į pasalą pateko du privačios saugos įmonės darbuotojai, vienas jų nuo patirtų sužeidimų mirė ligoninėje. Beje, apsaugininkai sušaudyti iš tų pačių automatų, kuriuo nusikaltėliai pagrobė iš policininkų.
Atsitiktinis sulaikymas
Nusikaltėlių ieškoti ėmėsi geriausi Pietų Rusijos sekliai, bet piktadarius sulaikė tik 2013 m. Užpuolus vieną namą ir susidorojus su šeimininkais, maisto produktus ir alkoholį pagrobę nusikaltėliai jau bandė pasišalinti, bet gatvėje įtartiną kompaniją pastebėjo du patruliuojantys policininkai.
Pareigūnai paliepė grupelei sustoti, tačiau atgal gavo automato seriją. Vienas policininkas žuvo vietoje, kitas sužeistas į ranką, tačiau atsakydamas į ugnį jis nušovė Podkopajevą ir sužeidė Viktoriją. Pastaroji išdavė bendrininkus. Suimant Inesą Tarverdijevą pasitelktos specialiosios paskirties pajėgos.
Apklausose pagrindinė amazonė elgėsi įžūliai. Tyrimas nustatė, kad banditai važinėdavo krovinine „Gazele“. Su savimi jie visuomet imdavo nedidelį motorolerį ir palapinę.
Į „užduotį“ vykdavo motoroleriu, o palapinę statydavo kur nors upės pakrantėje. Įvykdę nusikaltimus, jie vaizduodavo niekuo dėtus turistus, ir tik po kelių dienų grįždavo namo. Taip pat išaiškinta, kad į kruvinus susidorojimus šeimynėlė su savimi pasiimdavo 13-metę dukterį.
Bylos tyrimas ir teismas vyko užtruko metus. Įtariamiesiems pareikšti įtarimai įvykdžius dešimt žmogžudysčių, plėšimų, pasikėsinimų nužudyti. Galiausiai prisiekusiųjų teismas pripažino visus kaltais, ir gruodžio 5 d. Inesą Tarverdijevą nuteisė 21 metų, Viktoriją – 16 metų, Anastasiją Sinelnik – 19 metų, o jos vyrą Sergejų – 20 metų laisvės atėmimo bausmę, kalint griežtojo režimo kolonijoje.
Bylos tyrimo komitetas patikslino, kad nuosprendis skelbiamas už 2007–2009 metais įvykdytus nusikaltimus. Vėlesni epizodai, – dar dešimt žmogžudysčių, plėšimų ir pasikėsinimų nužudyti, dar tiriami.
Pagal ria.ru parengė Vitalijus Michalovskis
