Pasaulio lyderiai sumaištį išgyveno iškelta galva

Šių metų pradžioje Amerikos prezidento priesaiką davęs Donaldas Trumpas spėjo įgyti nemažai priešų visame pasaulyje. Įtakingiausiais 2017 metais gali vadintis tie, kurie sugebėjo sėkmingai mesti jam iššūkį.

AP nuotr.
AP nuotr.
Saudo Arabijoje šiemet išgarsėjęs veidas – itin jaunas. Kol M.bin Salmanas kaupė galią, Europoje aižėjo sąjungos: Th.May toliau vedė britus iš Bendrijos, kurios vairą vis drąsiau griebti mėgina E.Macronas. <br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Saudo Arabijoje šiemet išgarsėjęs veidas – itin jaunas. Kol M.bin Salmanas kaupė galią, Europoje aižėjo sąjungos: Th.May toliau vedė britus iš Bendrijos, kurios vairą vis drąsiau griebti mėgina E.Macronas. <br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
J.Bezosas įtaką augina ir verslo, ir žiniasklaidos, ir kosmoso sektoriuose. <br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
J.Bezosas įtaką augina ir verslo, ir žiniasklaidos, ir kosmoso sektoriuose. <br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiausia gyventojų pasaulyje turinčios šalies vadovas Xi Jinpingas, perrinktas naujai kadencijai, užsimojo Kiniją paversti konkurentų neturinčia Azijos lydere.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiausia gyventojų pasaulyje turinčios šalies vadovas Xi Jinpingas, perrinktas naujai kadencijai, užsimojo Kiniją paversti konkurentų neturinčia Azijos lydere.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Justė Adakauskaitė, LR korespondentė

2018-01-01 00:18

Nors Amerika tradiciškai nuo Šaltojo karo pabaigos užėmė išlygų neturintį pasaulio policininko vaidmenį, šiais metais JAV prezidentas užsimojo susitelkti į šalies vidaus problemas, taip įsimintinai pareiškęs, kad nuo šiol „Amerika – pirmiausia“.

Vieta tuščia ilgai nebūna, todėl į Vašingtono paliktą vakuumą pradėjo spraustis aibė kitų pasaulio lyderių, užsimojusių nurungti D.Trumpą.

Viduriniuose Rytuose kaip ant mielių augo Saudo Arabijos sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano įtaka, Azijoje nepajudinamą įtaką regione dar labiau įtvirtino Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Rusijoje Vladimiras Putinas pasiruošė kitų metų rinkimams, kuriuose jis užsitikrins dar vieną kadenciją Kremliuje.

D.Trumpui iššūkį metė ir verslininkai, ir Europos šalių lyderiai – tiesa, su keliomis išimtimis.

Palyginti su pernai, stabilumo pasaulyje tikrai kur kas mažiau, bet atsirado nemažai įtakingų asmenybių, kurios iš to išlošė.

Nežinomi princo kėslai

Regis, joks kitas Saudo Arabijos karališkosios šeimos narys nebuvo gavęs tiek Vakarų dėmesio, kiek šįmet teko sosto įpėdiniu tapusiam Mohammadui bin Salmanui.

32-ejų princas per pastaruosius metus pradėjo vykdyti planą paversti Saudo Arabiją vakarietiškesne ir atviresne šalimi – atšaukė draudimą veikti kino teatrams, leido moterims vairuoti automobilius.

Pastarasis sprendimas, skaičiuojama, iki 2030-ųjų nuo naftos priklausomybės besivaduojančią ekonomiką turėtų papildyti 75 mlrd. eurų.

Saudo Arabijos princas dėl šių sprendimų greitai tapo Vakarų numylėtiniu, bet jo užmojai – kur kas didesni.

Prieš dvejus metus M.bin Salmanas pakurstė pilietinį konfliktą Jemene, kur nuo to laiko žuvo jau 10 tūkst. žmonių, prasidėjo badas ir choleros epidemija.

O namie princas ėmėsi neregėtos antikorupcinės kampanijos – suėmė daugiau negu 40 princų ir įvairių aukštų pareigūnų ir areštavo jų turtą, taip iš esmės panaikindamas bet kokią opoziciją savo augančioms galioms.

Įamžino save istorijoje

Kitas Azijos lyderis, šiemet sukaupęs dar daugiau galios, buvo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Įtakingiausias per kelis dešimtmečius daugiausia gyventojų pasaulyje turinčios šalies lyderis buvo perrinktas naujai kadencijai, sustiprino kovą su korupcija ir užsimojo Kiniją paversti konkurentų neturinčia Azijos lydere.

Xi Jinpingas, kurio vardas taip pat buvo įrašytas į šalies konstituciją, stojo į vieną gretą su partijos įkūrėjus Mao Zedongu ir ekonominių reformų pradininku Dengu Xiaopingu.

„Kinija ruošiasi valdyti visą pasaulį“, – spalį savo užmojų neslėpė prezidentas.

Kadangi Vašingtone šiemet suklestėjo į Amerikos vidaus problemas nukreipta politika, Kinijai atsivėrė naujos erdvės.

Kad D.Trumpas jau nebėra vienvaldis pasaulio lyderis vien dėl to, jog užima JAV prezidento postą, įrodė ir jo kelionė po Aziją.

„Kinijoje susitiko pirmas ir antras pagal galią pasaulio žmonės, bet kuris iš jų yra kuris?“ – apie Xi Jingpingo ir D.Trumpo nuotraukas Pekine pokštavo ekspertai.

Premija – už raginimus

Tiek Kinijos ir Jungtinių Valstijų prezidentams, tiek ir daugeliui vadovų teko spręsti kito Azijos lyderio sukeltas problemas.

Dažniausiai pasaulio galiūnų darbotvarkę šiemet jaukė Kim Jong-uno pavardė. Uždaros, bet branduolines ambicijas vis labiau puoselėjančios Šiaurės Korėjos lyderis šiemet įsivėlė į baisingą žodžių mūšį su JAV prezidentu.

Sąmyšį pasaulyje šiemet kėlė dešimt Pchenjano įvykdytų balistinių raketų bandymų ir šeštą kartą po žeme susprogdinta vandenilinė bomba.

Šie bandymai, kuriuos palydėjo nuolatiniai Kim Jong-uno grasinimai, kad branduoline galvute ginkluotos tarpžemyninės raketos tuoj pasieks ir JAV, lėmė ir šiųmetį Nobelio taikos premiją skiriančio komiteto pasirinkimą.

Osle gruodį prestižinis apdovanojimas buvo skirtas Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai (ICAN).

Apdovanojimą atsiėmusi ICAN lyderė Beatrice Fihn įspėjo, jog šiųmetė branduolinė krizė yra grėsmė pasaulio saugumui.

Stojo ginti planetos

Apie kitą grėsmę pasauliui daug kalbėjo šiais metais Prancūzijos prezidentu tapęs Emmanuelis Macronas.

40 metų šalies vadovas tapo neoficialiu kovos su klimato kaita veidu, kai šį postą turėjo palikti buvęs JAV prezidentas Barackas Obama.

Kadangi D.Trumpas šįmet paskelbė, jog Amerika pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo dėl taršos ribojimo, E.Macronui teko nelengva užduotis kovoti už tai, kad šios prieš 2 metus pradėtos pastangos nežlugtų.

E.Macrono įtaka šįmet pasireiškė ir Europoje. Svyruojant ketvirtąją kadenciją pradėjusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel autoritetui, jaunajam Prancūzijos lyderiui prognozuojamas ir faktinio Senojo žemyno demokratijos vėliavnešio vardas.

Tiesa, ir šią lyderystę dar teks išsikovoti. Gegužę Prancūzijos prezidento postą užėmęs jaunasis politikas pradėjęs reformas prarado dalį populiarumo namie, tačiau jį po truputį mėgina susigrąžinti.

Užsienyje jo įvaizdžiui padėjo ir tai, kad E.Macronas kone vienintelis taip aiškiai stojo į priešpriešą su itin nepopuliariu Vakaruose D.Trumpu.

Tam padėjo ir simbolika: į žymųjį JAV prezidento šiurkštų rankos paspaudimą dvišalio susitikimo metu prancūzas atsakė įremtu žvilgsniu ir pabalusiais nuo įtampos krumpliais.

Bėdų kupini metai

Kad E.Macronui teko imtis žemyninės Europos lyderio vaidmens, lėmė ir tai, jog kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje buvo rūpinamasi tik savo reikalais.

Rūpesčių buvo apstu. Jungtinės Karalystės premjerei Theresai May 2017 metai buvo kupini iššūkių. Pavasarį oficialiai pradėtas „Brexit“ derybų procesas strigo, tačiau prieš pat metų pabaigą po ilgos aklavietės pavyko susitarti bent jau dėl pirmojo iš dviejų etapų – pasitraukimo iš Europos Sąjungos sąlygų.

Birželį vyriausybei nepadėjo ir Londono daugiabučio „Grenfell Tower“ gaisras, per kurį liepsnų apimtame dangoraižyje žuvo 71 žmogus. Šimtai likusių gyvų, tačiau namus praradusių žmonių iki šiol priversti glaustis viešbučiuose ir smerkia nepakankamai aktyvią vyriausybės reakciją po nelaimės.

„Parama šeimoms nebuvo pakankama. Tai buvo mūsų vyriausybės kaltė. Kaip premjerė, atsiprašau, kad nuvyliau žmones, kai jiems labiausiai reikėjo pagalbos“, – kalbėjo Th.May.

Kone skaudžiausias pralaimėjimas ministrę pirmininkę užklupo taip pat vasaros pradžioje. Savo sėkmę pervertinusi Th.May vadovaujama Konservatorių partija paskelbė išankstinius rinkimus, per kuriuos tikėjosi dar sustiprinti savo įtaką, tačiau dešinieji smarkiai apsiskaičiavo. Konservatoriai prarado 13 vietų Parlamente, o aiškų vadovavimą iškeitė į Parlamentą, kuriame nė viena partija neturi absoliučios daugumos.

Nors Th.May išsaugojo premjero postą, nestabilumas valdžioje tikrai nesuteikė ramybės prieš pat „Brexit“ derybų pradžią.

Kas laukia po to, kol kas neaišku. Todėl premjerė iš paskutiniųjų stengiasi išlikti Vašingtono sąjungininke, nors kartais tai reiškia paramą pasaulyje nepopuliariems D.Trumpo sprendimams.

Netrūksta veiklos sferų

Iššūkį JAV prezidentui šiemet metė ne tik kiti lyderiai, bet ir verslininkai.

Antai šiemet vienu įtakingiausių žmonių vadinamas didžiausio interneto prekybos tinklalapio įkūrėjas Jeffas Bezosas tapo viena skaudžiausių rakščių pašonėje.

Didžiausią pasaulyje interneto prekybos tinklalapį „Amazon“ įkūręs ir pakeitęs amerikiečių pirkimo įpročius verslininkas dabar revoliuciją kelia ir žiniasklaidoje.

Jam priklausantis laikraštis „The Washington Post“ nevengia kritikuoti JAV prezidento. Demokratijos užtikrintojais Amerikoje pasiskelbę laikraščiai dėl to pastaraisiais metais sugebėjo pritraukti nemažai paramos ir skaitytojų.

J.Bezosui besibaigiantys metai buvo itin sėkmingi. Jis savo turtą sugebėjo padidinti trečdaliu – 34 mlrd. JAV dolerių (28 mlrd. eurų).

Kol verslininkas neužsiima „Amazon“ plėtra filmų, televizijos ir prekybos sektoriuose, J.Bezoso kompanija „Blue Origin“ ruošiasi skraidinti turistus į kosmosą.

Tikimasi, kad daugkartinio naudojimo raketa „New Shepard“ specialioje kapsulėje žmones iki kosmoso ribos nuneš jau kitąmet.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.