NATO ekspertas: „Privalome rasti priešnuodį Rusijos agresijai“

A.Vershbowas įsitikinęs – nepaisant kai kurių esamų skirtumų, būtina tęsti darbus, kuriuos pastaruosius kelerius metus vykdo NATO. 

Pasak buvusio JAV diplomato Rusijoje, pastaroji šalis neleidžia NATO šalims atsikvėpti, todėl valstybės privalo rasti priešnuodį jos agresijai. 

Diplomatas neabejoja, kad padėtį Ukrainoje pavyks išspręsti ir ilgainiui Maskva turės pripažinti, jog Krymas – Ukrainos dalis. 

A.Vershbowas „Lietuvos rytui“ tikino, kad NATO valstybės yra susitelkusios, o Lietuvos sprendimas skirti gynybai 2 proc. nuo BVP, yra pavyzdys kitoms šalims. 

- Padėtis daug geresnė. Prieš metus buvo daug spėliojimų, ką reiškia „Pirmiausia Amerika“. Tačiau su D.Trumpo kabineto pagalba, pirmiausia Jameso Mattiso, tiek ir kitų, sakykime suaugusių, prezidentas parėmė NATO. 

D.Trumpas parodė pasiryžimą padidinti JAV pajėgų skaičių Europoje. Svarbu, kad JAV sąjungininkės NATO ir toliau demonstruotų savo atsakomybę ir pasiryžimą. Lietuva čia turi, ką pasakyti, pasiekusi 2 proc. nuo BVP skyrimą gynybai. 

Be to, prieš dvejus metus Varšuvoje NATO viršūnių susitikime iškelti tikslai didžiąja dalimi yra įgyvendinti laiku.

Šių metų NATO viršūnių susitikimas bus galimybė priimti naujus sprendimus, siekiant stiprinti šalių gynybą. Vienas tokių yra Rytinio flango stiprinimas. Būtina užtikrinti greitesnį pajėgų šioje teritorijoje mobilizavimą esant krizei. 

Turėti galimybę dar nereiškia būtinybės ja pasinaudoti. Viso to reikia Rusija atgrasyti. 

- Dar prieš porą metų minėjote, kad Rusijos dėka NATO tikrai turi daug darbo. Per tą laiką darbo tik padaugėjo?

- Saugumo padėtis iš esmės netgi blogesnė nei prieš ketverius metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Šalia ginkluotos agresijos atsirado ir politinė. Tai apima ir kišimąsi į rinkimus, melagingos informacijos skleidimą siekiant destabilizuoti, sukiršinti mūsų visuomenę. 

Mes turime peržiūrėti savo strategiją kovojant su kibernetinėmis atakomis. Turime taip pat šviesti savo visuomenę, kad ji kritiškiau žvelgtų į informaciją, kurią Rusija skelbia per socialinius tinklus. 

Ironiška, bet čia labiausiai tinka „Russia Today“ šūkis „klausinėkite daugiau“. Pirmiausia reikėtų pačios „Russia Today“ klausinėti daugiau, ieškoti kitų informacijos šaltinių. 

Socialiniai tinklai patys taip pat turėtų peržvelgti savo verslo modelius, kad Rusija, panaudodama reklamas, negalėtų skleisti savo melagingos informacijos. Tikiuosi, kad socialiniai tinklai tai padarys savanoriškai, tačiau būtina nustatyti ir standartus tiek televizijai, tiek radijui, tiek socialinei žiniasklaidai, kad Rusija negalėtų taip lengvai jais pasinaudoti, kaip darė tai iki šiol. 

- Neseniai savo skelbtame straipsnyje rašėte, kad Donbase, Ukrainoje galima pasiekti taiką. Koks tas taikos receptas?
 
- Labai gerai, kad D.Trumpo administracija, nepaisant visų nuogąstavimų, jog JAV apleis Ukrainą ir ieškos būdų susitarti su Rusija, pasielgė atvirkščiai. Prezidento administracija aiškiai pareiškė, kad negali būtų jokių JAV-Rusijos santykių gerinimo be Ukrainos klausimo sprendimo. 

Krymo klausimas išliks didžiulių iššūkių ilguoju laikotarpiu. Manau, kad tarptautinė bendruomenė privalo laikytis savo standartų, taip kaip padarė dėl Baltijos šalių okupacijos 1939 m., atsisakydama pripažinti jas Sovietų Sąjungos dalimi. 

Be abejo, daug kas priklauso ir nuo V.Putino, tačiau manau, kad ateityje Rusija turės pripažinti savo  nusikaltimus, kuriuos padarė. Taip pat pripažinti tai, kad Krymas yra Ukrainos dalis. 

Donbaso klausimas galbūt išsispręs greičiau. Taikdarių atsiradimas šioje teritorijoje gali paskatinti Minsko susitarimo vykdymą. Minske pasiektas susitarimas yra geras, tačiau neturintis jokių mechanizmų pasiekti užsibrėžtus tikslus. 

Taikdarių pajėgos galėtų priversti tarptautinę bendruomenę paskatinti Rusiją patraukti iš regiono savo pajėgas. Tuomet sumažėtų įtampa ir į Donbasą sugrįžtų normalus gyvenimas. 

Be abejo, bus reikalingi rinkimai, į regioną grįš iš jo pabėgę žmonės. Prireiks ekonomikos gaivinimo. Tačiau galiausiai Ukraina vėl kontroliuos šias teritorijas. Tai gali būti įgyvendinta taikdarių pajėgų dėka. Jie gali užtikrinti taiką abejose padalintose pusėse. 

- Šiuo atveju Rusija elgiasi hipokritiškai. Rusija ginkluoja taip vadinamus separatistus pačiai naujausiais, galingiausiais ginklais. Separatistams tiekiama gausybė tankų, artilerijos. Tačiau tuo pačiu nervinamasi dėl JAV sprendimo tiekti ginklus, kurie yra išskirtinai ginamojo pobūdžio, Ukrainai. 

JAV sprendimas tiekti Ukrainai letalinę ginkluotę nereiškia, kad tai kaip mat padės susigrąžinti Donbaso kontrolę. Tačiau tai padės ukrainiečiams apsiginti. Ir tai yra viena sąlygų, galinčių atverti kelią deryboms. 

Deja, Ukraina turi kitų problemų, tokių kaip kova su korupcija. Tikiuosi ukrainiečiai susitelks ir padarys būtinas reformas. Geriausia kova su Rusijos kišimųsi į Ukraina, yra stipri, susivienijusi Ukraina, paisanti įstatymų, turinti stiprias valstybines institucijas. 

Ukraina turi stiprią pilietinę visuomenę, kuri reikalauja pokyčių, kuri reikalavo europietiškos ateities 2013 metais. Manau, Ukrainai dar tikrai būtini pokyčiai. Ar sulauksime dar vieno Maidano, priklauso nuo sprendimų, kuriuos priims šalies politiniai lyderiai. Ar bus įgyvendinti lūkesčiai, iškelti Maidane prieš kelerius metus. Pirmiausia, susiję su korupcija. 

Kol kas ne visi jie yra įgyvendinti. Tikėkimės valdžia tai padarys be žmonių spaudimo išėjus į gatves. 

- Kovo mėnesį vyksiantys rinkimai akivaizdžiai užtikrins V.Putinui dar vieną kadenciją. Kas toliau, ar po šešerių metų pamatysime Rusiją be V.Putino?

- Na, mes esame matę Rusiją be V.Putino. Tačiau daugelis rusų matė tik gyvenimą su V.Putinu. Jis eliminavo rimtesnę politinę konkurenciją. Todėl ne tik Rusijos ekonomika, bet ir politika yra sąstingyje.

Be abejo, šių rinkimų rezultatas nekelia jokių abejonių. Tačiau niekas nėra amžinas. Be to, Rusijai reikalingos ekonominės reformos. Kitaip įtampa tarp jaunosios kartos gali išaugti. Tačiau ar V.Putinas tai supranta ir žengs šiuo keliu, nesu tikras. 

2001 m. vasarą dirbau ambasadoriumi Rusijoje, tuo metu šalis buvo atviresnė, jos žiniasklaida, visuomenė dinamiškesnės, šalyje veikė daug nevyriausybinių organizacijų.

Tačiau vėliau atėjo kontrolės laikotarpis, imta uždaryti nepriklausomus televizijos kanalus. Buvo suimtas Michailas Chodorkovskis ir tai paskatino kitus oligarchus laikytis Kremliaus linijos. Padidėjo spaudimas visuomenei. Tai yra priežastys, kodėl dabar tokia sudėtinga padėtis yra ne tik pačios Rusijos viduje, bet ir Rytų-Vakarų santykiuose. 

- Mes privalome bendrauti su Rusija, ji niekur nedings, ji yra Europos kaimynė. Tikiuosi, kad vieną dieną ji vėl pasijus esanti šios bendruomenės narė. 

Turime laikytis savo principų. Užtikrinti Rusiją, kad mūsų karinės pajėgos yra stiprios, tačiau jos orientuotos į gynybą, kad stengiamės atremti Rusijos agresiją, tačiau neturime planų imtis agresyvių veiksmų prieš ją. 

Turime atsigręžti į Šaltojo karo patirtį ir sumažinti karinio konflikto grėsmę, nes kitaip tai reikštų tragediją kiekvienam. Būtent tai stengiasi padaryti tiek JAV, tiek NATO. Deja, Rusija, panašu, labiau suinteresuota būti nenuspėjama nei palaikyti balansą. 

Manau, jei NATO toliau stiprins savo pajėgas, išliks vieninga, rems Ukrainą ir nesileis į kompromisus kaip kažkada Jaltoje, Rusija turės persigalvoti. 

- Būdamas JAV ambasadoriumi Pietų Korėjoje, naudojote griežtą retoriką Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Dabar padėtis šiame regione atrodo pasiekusi kritinį tašką, ko galime laukti artimiausiu metu?

- Tai labai sudėtinga ir nestabili padėtis. D.Trumpo administracija laikosi labai tvirtos pozicijos. Ji aiškiai leido suprasti, kad Šiaurės Korėjos branduolinė programa yra nepriimtina. Tačiau tuo pačiu teigiama, kad būtina rasti diplomatinį problemos sprendimo būdą, vedanti prie branduolinio nusiginklavimo Korėjos pusiasalyje. 

Ambasadoriumi Pietų Korėjoje buvau prieš dešimtmetį ir jau tada mūsų tikslas buvo toks. Tačiau dabar konfrontacijos grėsmė yra reali. 

Tikiuosi, kad neseniai įvykęs ledų atšilimas tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos, susijęs su Žiemos olimpinėmis žaidynėmis, bus konflikto deeskalavimo pradžia. Parengs sąlygas tikroms deryboms. 

Tačiau derybos turi vykti apie branduolinės programos nutraukimą, o ne apie Šiaurės Korėjos kaip branduolinės valstybės pripažinimą. 

Tai pasakė tiek Pietų Korėja, tiek JAV, Japonija, Kinija ar Rusija. 

Atiduočiau D.Trumpui šiuo atveju nuopelnus už tai, kad mobilizavo tarptautinę bendruomenę uždėti Šiaurės Korėjai griežčiausias sankcijas. Tačiau dabar reikia sugalvoti, kaip šią įtampą transformuoti ir perkelti prie derybų stalo. Deja, čia D.Trumpo sugebėjimai gali būti ne tokie geri.