Naujose kosmoso lenktynėse rungiasi ne valstybės, o turtuoliai

Dar neseniai dėl kosmoso užkariavimo varžėsi tik šalys, o dabar, kai valstybinių agentūrų sparta nebeprilygsta verslininkų ambicijoms, prie lenktynių starto linijos rikiuojasi bendrovės. Kova – vis karštesnė.

Kosmoso užkariautojai turi skirtingų tikslų: „SpaceX“ įkūrėjas E.Muskas (nuotr.) tikisi, kad jo raketos padės pasiekti Marsą, o R.Bransonas kuria „VSS Unity“ norintiems pajusti nesvarumo būseną.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kosmoso užkariautojai turi skirtingų tikslų: „SpaceX“ įkūrėjas E.Muskas (nuotr.) tikisi, kad jo raketos padės pasiekti Marsą, o R.Bransonas kuria „VSS Unity“ norintiems pajusti nesvarumo būseną.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kosmoso užkariautojai turi skirtingų tikslų: „SpaceX“ įkūrėjas E.Muskas (nuotr.) tikisi, kad jo raketos padės pasiekti Marsą, o R.Bransonas kuria „VSS Unity“ norintiems pajusti nesvarumo būseną.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kosmoso užkariautojai turi skirtingų tikslų: „SpaceX“ įkūrėjas E.Muskas (nuotr.) tikisi, kad jo raketos padės pasiekti Marsą, o R.Bransonas kuria „VSS Unity“ norintiems pajusti nesvarumo būseną.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Per artimiausius keletą metų žmonijos laukia jaudinantys pasiekimai. <br> „Lietuvos rytas“
Per artimiausius keletą metų žmonijos laukia jaudinantys pasiekimai. <br> „Lietuvos rytas“
Ankstesnio SPaceX skrydžio ir sėkmingo nusileidimo akimirkos.<br>SpaceX nuotr.
Ankstesnio SPaceX skrydžio ir sėkmingo nusileidimo akimirkos.<br>SpaceX nuotr.
Ankstesnio SPaceX skrydžio ir sėkmingo nusileidimo akimirkos.<br>SpaceX nuotr.
Ankstesnio SPaceX skrydžio ir sėkmingo nusileidimo akimirkos.<br>SpaceX nuotr.
„SpaceX“ paraiškoje FCC išdėstytas dviejų stadijų palydovų iškėlimo planas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
„SpaceX“ paraiškoje FCC išdėstytas dviejų stadijų palydovų iškėlimo planas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ankstesnio SPaceX skrydžio ir sėkmingo nusileidimo akimirkos.<br>SpaceX nuotr.
Ankstesnio SPaceX skrydžio ir sėkmingo nusileidimo akimirkos.<br>SpaceX nuotr.
Ankstesnio SPaceX skrydžio ir sėkmingo nusileidimo akimirkos.<br>SpaceX nuotr.
Ankstesnio SPaceX skrydžio ir sėkmingo nusileidimo akimirkos.<br>SpaceX nuotr.
Tarptautiniame astronautikos kongrese E.Muskas atskleidė SpaceX planus apie didžiulę naują raketą.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Tarptautiniame astronautikos kongrese E.Muskas atskleidė SpaceX planus apie didžiulę naują raketą.<br>Scanpix/AFP nuotr.
„SpaceX“ užsibrėžė siekį išsaugoti nešančiąją raketą, nes tai leistų sumažinti kosminio aparato paleidimo kainą.<br>AP nuotr.
„SpaceX“ užsibrėžė siekį išsaugoti nešančiąją raketą, nes tai leistų sumažinti kosminio aparato paleidimo kainą.<br>AP nuotr.
J.Bezosas per pirmąją šių metų savaitę prarado daugiausiai tarp turtuolių – 5,9 milijardo JAV dolerių.<br>„Reuters“ nuotr.
J.Bezosas per pirmąją šių metų savaitę prarado daugiausiai tarp turtuolių – 5,9 milijardo JAV dolerių.<br>„Reuters“ nuotr.
Richardas Bransonas ketina jau greitai į kosmosą skraidinti turistus.
Richardas Bransonas ketina jau greitai į kosmosą skraidinti turistus.
Daugiau nuotraukų (12)

„Lietuvos rytas“

Feb 7, 2018, 7:38 PM

Nuo kosmoso tyrinėjimo pradžios, po Antrojo pasaulinio karo, pagrindinės priešininkės, kurių konkurencija skatino nuolatinę technologinę pažangą, buvo JAV ir Sovietų Sąjunga.

Tačiau laikui bėgant pasaulio galiūnės vis mažiau galėjo skirti kosmoso tyrimams.

O dabar šioje srityje vyksta tikra revoliucija. Naują kosmoso tyrinėjimų erą pradėjusios bendrovės siūlo pigiau ir greičiau pagaminti galingesnes raketas ir patogesnius erdvėlaivius.

Juos JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) ruošiasi panaudoti skraidinti krovinius ir žmones į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Maža to, komerciniai kosmoso užkariautojai nori atverti naujas verslo nišas – pavyzdžiui, kasinėdami naudinguosius išteklius iš meteoritų.

O paprastus žmones kompanijos vilios tapti kosmoso turistais ir, kol kas už didžiulę sumą, pajusti nesvarumo būklę ir pažvelgti į Žemę iš beorės erdvės.

Keičia kelionių supratimą

Žmonijos ateitis Saulės sistemoje ir už jos ribų yra sprendžiama keliuose neišvaizdžiuose pastatuose, esančiuose maždaug 150 kilometrų į šiaurės rytus nuo Los Andželo.

Čia kasdieniai sprogimai jau nieko nestebina, o mokslininkų ambicijos yra tokios pat aukštos kaip dangus virš jų galvų, kuriame skraidyti neleidžiama jokiems pašaliniams.

Tai Mohavių dykumos oro ir kosmoso uostas, kuriame įsikūrė neįprasti startuoliai, norintys kuo pigiau ir greičiau sukurti tai, ką valstybinės kosmoso agentūros renčia dešimtmečiais.

Jų kūriniai – itin svarbūs, nes nuo 2011-ųjų JAV nebeturi nė vieno erdvėlaivio, kuris galėtų iš Amerikos teritorijos pasiekti žemutinę orbitą, kurioje sukasi TKS.

„Jei Marsas yra Everesto viršukalnė, o žemutinė orbita – bazinė stovykla, tada komercinės kompanijos yra šerpai, kurie užgabena į ją krovinius“, – sakė buvęs NASA astronautas ir „Boeing“ misijų vadovas Chrisas Fergusonas.

Ši bendrovė tikisi jau šią vasarą išbandyti „kosminį taksi“ į TKS – astronautams skirtą kapsulę „Starliner“.

Žaidėjų naujojoje kosmoso rinkoje itin daug, tačiau išsiskiria vos keletas. Antai „Tesla“ vadovas Elonas Muskas stebina pasaulį vis drąsesniais savo kompanijos „SpaceX“ užmojais.

Daugiausia su krovininėmis raketomis šiuo metu dirbanti ir jau dešimt sėkmingų misijų į TKS atlikusi išradėjo ir inžinieriaus kompanija ruošiasi pristatyti ir keleivinę kapsulę „Crew Dragon“, kurioje žadamas neįprastas patogumas – astronautai į kosmosą galėtų vykti net aprūpinti belaidžiu interneto ryšiu.

Kosmosas atviras visiems

Nors ne visos kompanijos įsikūrusios Mohavių dykumoje, skaičiuojama, kad šiuo metu sektoriuje veikia apie 900 bendrovių. Kai 2011 m. prasidėjo kosmoso komercializacija, jų tebuvo per šimtą.

Iš pradžių niekas netikėjo, kad privatus verslas galėtų konkuruoti su valstybinėmis agentūromis, prieš kelis dešimtmečius pasiekusiomis tai, ko iki šiol pakartoti nepavyko net joms pačioms.

„Anksčiau investicijos į kosmosą buvo lyginamos su vikingų laidotuvėmis: sukrauni pinigus į raketą, uždegi ją ir paleidi į dangų, kur niekada jų nebepamatysi“, – juokavo šią pramonės šaką tyrinėjančios bendrovės „NewSpace Global“ vadovas Dickas Davidas.

Dabar Mohavių dykumoje Kalifornijoje startuoliai gamina variklius, raketų dalis ir palydovus, kurie kartais mažesni už kompiuterį. Į kosmosą lekia visi, kas tiktai gali. Palydovai darosi mažesni ir pigesni, tad dabar virš mūsų sklendžia tūkstančiai prietaisų.

„Dabar mes galime į batų dėžutę sutalpinti tai, kas anksčiau užimdavo visą autobusą“, – teigė britų verslo inkubatoriaus „Sattelite Applications Catapult“ vadovas Stuartas Martinas.

Kad kosmosą užkariauti gali bet kas, skelbia ir konkursas „Google Lunar XPrize“.

2007 metais paskelbtų lenktynių dalyviai turi iki kitų metų kovo pabaigos paruošti skrydžiui mėnuleigį, kuris sėkmingai nusileistų ant Žemės palydovo paviršiaus, pavažiuotų 500 metrų ir atsiųstų geros kokybės vaizdų.

Išradėjas skuba į Marsą

E.Muskas ir jo dar prieš 15 metų įkurta „SpaceX“ yra pritraukusi kol kas daugiausia privačių investuotojų lėšų.

Išradėjui kol kas sekasi puikiai: jo įmonė tapo pirmąja, į TKS išsiuntusia privatų erdvėlaivį, o dabar jie kursuoja nuolat.

Svarbiausias „SpaceX“ pranašumas – gaminių kaina. Kaip teigiama vienoje NASA ataskaitoje, agentūrai pagaminti raketą „Falcon 9“ būtų kainavę 1,5–3,5 mlrd. eurų. E.Muskas tai padarė už 330 mln. eurų.

O šiemet išbandyta „Falcon Heavy“ raketa galės nešti net 63 tonas krovinių, tačiau kainuos triskart pigiau, nei dabar naudojamos panašios raketos.

Vėliau E.Muskas žadėjo dar daugiau – pristatyti gigantišką 150 tonų krovinį gabenti galinčią raketą BFR. Tokio dydžio raketoje užtektų degalų ir nugabenti žmones į Marsą, o tai – pagrindinis „SpaceX“ tikslas.

Jeigu per artimiausius kelerius metus NASA marsaeigiai atsiųs džiuginančių naujienų apie atmosferos sudėtį, kompanija tikisi jau 2022 metais pradėti gabenti krovinius į Raudonąją planetą ir ruoštis žmonių atvykimui.

Įrengus ten infrastruktūrą pirmieji kolonistai galėtų būti atsiųsti jau 2024 metais.

Leis patirti nesvarumą

R.Bransono sukurta kompanija „Virgin Galactic“ daugiau dėmesio skiria kosmoso turizmui.

Jos kuriamas erdvėlaivis „VSS Unity“ jau kitais metais ruošiasi skraidinti nemažą sumą paklojusius keleivius į kosmosą.

Be to, šiais į didžiulį aukštį pakilusiais erdvėlaiviais „Virgin Galactic“ žmones būtų galima neįtikėtinu greičiu perskraidinti ir iš miesto į miestą.

Net ir aptemdyti 2014 m. įvykusios piloto Mike’o Alsbury gyvybę nusinešusios „SpaceShipTwo“ katastrofos R.Bransono pažadai yra drąsūs: erdvėlaivis turėtų pakilti ne nuo žemės, bet iš 18 km aukštį pasiekusio horizontaliai skrendančio reaktyvinio lėktuvo.

O J.Bezoso „Blue Origin“ turistus į kosmosą ruošėsi išsiųsti iki balandžio. Grupelėmis po šešis jie turėtų pakilti daugkartinio naudojimo raketos „New Shepard“ nešama kapsule.

Kosmoso turizmas – nepigus malonumas, tačiau nėra abejonių, kad norinčiųjų tai išbandyti atsiras. Štai ir „Virgin Galactic“ teigė sulaukusi net 700 norinčiųjų skristi jų erdvėlaiviu.

Galų gale visų trijų daugiausia pasiekusių kompanijų – „SpaceX“, „Blue Origin“ ir „Virgin Galactic“ – tikslai vienodi: sumažinti kelionių į kosmosą kainą kuriant daugkartinio naudojimo raketas ir erdvėlaivius ir padaryti kosmosą pasiekiamą žmonėms, kurie nėra specialiai išmokyti astronautai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.