Blogos žinios užpustytai Maskvai: toliau laukia dar žiauresni gamtos kirčiai

Žiema maskviečiams šią savaitę smogė su trenksmu. Bet mokslininkai siūlo rusams nebesistebėti meteorologinėmis anomalijomis. Anot jų, kuo didesnis darosi miestas, tuo blogesnis pamažu tampa jo klimatas.

Šią savaitę Maskva vadavosi iš rekordinio dydžio sniego patalų – sniego dangos storis kai kur viršijo 65 centimetrus.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Šią savaitę Maskva vadavosi iš rekordinio dydžio sniego patalų – sniego dangos storis kai kur viršijo 65 centimetrus.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Vasarą Rusijos sostinę alino didžiuliai uraganai.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Vasarą Rusijos sostinę alino didžiuliai uraganai.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Šią savaitę Maskva paskendo sniego pusnyse.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
 Maskvoje iškrito rekordinis kiekis sniego.<br> AP nuotr.
Maskvoje iškritęs sniegas apsunkino miestiečių kasdienybę.<br> AP nuotr.
Maskvoje iškritęs sniegas apsunkino miestiečių kasdienybę.<br> AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

„Lietuvos rytas“

2018-02-10 13:19

Praėjusiais metais Rusijos sostinėje nebuvo vasaros, o šiais itin nemalonių staigmenų jau pažėrė žiema. Per 3 vasario dienas Maskvoje iškrito pusantro mėnesio sniego norma, sniego dangos storis viršijo 65 cm.

To Rusijos sostinėje nėra buvę nuo praėjusio amžiaus pradžios.

Pastarojo dešimtmečio Maskvos oro temperatūros kreivė primena nuo širdies problemų kenčiančio žmogaus elektrokardiogramą.

Ir orai Rusijos sostinėje keičiasi staiga. Porai valandų pasirodo saulė, po to – ledinis lietus, gūsingas vėjas. Tada vėl saulė, ir netikėtai užklumpa uraganas.

Tokie gamtos anomalijų šuoliai, neatsispindintys jokiuose liaudiškuose pranašiškų ženklų kalendoriuose, jau kurį laiką kamuoja Rusiją.

Mokslininkai įspėja – staigmenų tik daugės. Labiausiai klius didžiausiam Rusijos miestui – Maskvai. Šiek tiek mažiau kentės Sankt Peterburgas ir kiti itin stambūs šalies miestai.

Lemia gyventojų gausa

Niūrias prognozes rodo dabar Rusijos sostinėje sudaromas klimatologinis didmiesčio planas.

Šį projektą vykdančių Rusijos federalinės hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnybos „Rosgidromet“ specialistų tvirtinimu, gamtos kataklizmai tiesiogiai susiję su gyventojų tankumu ir regiono bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžiu.

Šis ryšys – grįžtamasis. Kuo didesnis darosi miestas, tuo blogesnis ir net pavojingesnis tampa jo klimatas. Tai galioja visose pasaulio šalyse.

Ir šį ryšį patvirtina pranešimas, perskaitytas per Pasaulio ekonomikos forumą Davose.

Ekstremalūs klimato reiškiniai ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose pagal pavojaus mastą žmonėms atsidūrė antroje vietoje. Pirmoje vis dar lieka masinio naikinimo ginklas – gerai, kad tai parodo tik skaičiavimai.

Maskvos statistika byloja tą patį – alinančios orų anomalijos sekina, stabdo normalų gyvenimą, tampa mirčių priežastimi.

Mirčių vis daugėja

„2016-aisiais vėjo gūsiai iki 22 metrų per sekundę Rusijos sostinėje buvo užfiksuoti 82 kartus, o 2017 metais – 90 kartų.

Šiais metais orų anomalijos smogė dar skaudžiau – žuvo žmonės. Ir tokių netekčių daugėja“, – sakė Ypatingųjų situacijų ministerijos Maskvos valdybos viršininkas Sergejus Čiudopalas.

Pulkininko nuomone, Rusijos sostinėje ypatinga situacija, kuriai reikia sutelkti visas tarnybas, vis dažniau tampa pats klimatas.

Užkirsti kelio šiems kataklizmams žmogus nepajėgia. Tad reikia, kad gyventojai atsižvelgtų į naujas realijas. Juolab kad praėjusių metų tragedijų buvo galima išvengti. Didelė dalis žuvusiųjų elgėsi taip, kaip esant tokiai situacijai kategoriškai draudžiama.

Nuo blogo oro slėpėsi parke ir žuvo po krintančiais medžiais, autobusų stotelėse, kai jas vartė galingi vėjo gūsiai. Tiesa, pastaruoju atveju dalis kaltės tenka ir valdžiai – ji nepasirūpino infrastruktūros saugumu.

„Ekonominis nuostolis tiktai dėl žmonių sužalojimų ir pirmalaikės mirties, kurią lemia klimato pokyčiai, gali netrukus sudaryti 1,5–2 proc. BVP“, – sakė Maskvos energetikos instituto Inžinerinės ekologijos ir darbo saugos katedros vedėja Olga Kondratjeva.

Tai – 173,6–231,48 mlrd. rublių (2,45–3,26 mlrd. eurų) per metus.

Bet kol kas pasirengimas klimato pokyčiams apsiriboja tuo, kad Gamtos išteklių naudojimo ir aplinkosaugos departamentas tiktai informuoja, ką reikia daryti, bet realių darbų nevykdoma.

Kelia darbo našumą

Maskva toliau auga ne tik teritoriniu, bet ir ekonominės plėtros požiūriais.

Kartu su kaimyninėmis teritorijomis miestas jau tapo aglomeracija, turinčia 30–35 mln. gyventojų. Tokius skaičius pateikia Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Jis įsitikinęs, kad tolesnė Rusijos urbanizacija turi būti vykdoma tokia pat kryptimi kaip Maskvos, – sostinė rodo gerą pavyzdį.

„Nepakeitę gyventojų apgyvendinimo struktūros, nesutelkę žmonių didmiesčiuose mes nepakelsime darbo našumo, nepagerinsime mokslo, sveikatos apsaugos sistemos, nepadidinsime žmogiškojo kapitalo.

Todėl kai kalbame apie stambių miestų, Rusijos aglomeracijų, plėtrą, kartu kalbame apie šalies išlikimą“, – sako S.Sobianinas.

Maskvos meras pateikia tokius pavyzdžius: darbo našumas Maskvoje 2,5 karto didesnis nei vidutiniškai šalyje, o, palyginti su kaimo vietovėmis, – 5–7 kartus.

Maskva sukuria 21 proc. Rusijos BVP. Beveik visi šalies regionai gauna dotacijas iš federalinio biudžeto – bendra jų suma sudaro 1,5 trilijono rublių (21,17 mlrd. eurų). O sostinė vien mokesčiais į federalinį biudžetą suneša 1 trilijoną rublių (14,11 mlrd. eurų).

Komfortas sostinėje mąžta

Geriau už kitus rusus gyvena ir patys maskviečiai.

Vidutinis darbo užmokestis sostinėje 2–2,5 karto didesnis, sveikatos apsauga ir švietimas kur kas kokybiškesni, gyvenamųjų būstų daugiau, gatvės švaresnės.

Tačiau ekologų duomenys byloja, kad turtėjantis didmiestis klimato požiūriu tampa ne toks komfortiškas gyventi.

„Maskvos valdžia sako, kad gyvename viename žaliausių pasaulio miestų, bet čia slypi tam tikra klasta. Skaičiuojant žaliąsias zonas, į bendrą katilą įtraukiamas greta Maskvos esantis Losinyj Ostrovo nacionalinis draustinis.

Šis plotas išdalijamas 12,5 mln. gyventojų ir gaunami puikūs rodikliai, tačiau jie visiškai neatitinka tikrovės“, – sakė Liaudies ūkio prognozavimo instituto Aplinkosaugos ir gyventojų sveikatos prognozavimo laboratorijos vedėjas Borisas Revičas.

O juk pagal Pasaulio sveikatos organizacijos normas didmiesčio gyventojui turi būti suteikta galimybė pėsčiomis pasiekti žaliąją oazę per 15 minučių.

Kita kovos su karščiais priemone laikomas asfaltu padengtų teritorijų sumažinimas. Rusijos sostinėje vietoj asfalto atsiranda vien plytelėmis išklotų teritorijų, o jos kaupia šilumą.

Ir tokių pavyzdžių galima pateikti dešimtis. Todėl klimatologinio didmiesčio plano sudarytojai tikisi, kad šis dokumentas atvers akis ir išmokys miestiečius gyventi didmiestyje, saugoti tai, kas brangu.

Kol kas tikėtis malonių iš gamtos vis sunkiau: ji dovanoja Maskvos gyventojams vis mažiau gerų orų ir jaukia kasdienybę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.