Kinijos prezidentas savo poste gali likti iki mirties

Lyderis. Tėtušis Xi. Diktatorius. Imperatorius. Mikė Pūkuotukas. Tai tik kelios galingiausio Kinijos žmogaus 64 metų Xi Jinpingo pravardės.

Kinijos prezidentas vieniems yra tvirtas vadovas, kuris pavers šalį galingiausia pasaulyje, o kitiems – tas, kuris dar labiau prigesins laisvės liepsną.

Šio politiko atvaizdą Kinijoje galima matyti ne tik ant politinių plakatų, bet vis dažniau jau ir ant suvenyrų – pakabučių, magnetukų, indų. Kaip ir revoliucijos vado Mao Zedongo.

Apie Xi Jinpingą raginama kalbėti tik teigiamai, kitaip gali kilti bėdų. Tiesa, tai nereiškia, kad nėra dėl ko Kinijos prezidento girti. Jis liaupsinamas dėl ekonominių šuolių į priekį, tvirtos užsienio politikos, noro sukurti stabilią šalį bei kovos su skurdu ir korupcija.

Nuolatinis Xi Jinpingo garbinimas valstybinėje žiniasklaidoje leidžia suprasti, kad kinai grįžta prie seno įsitikinimo, jog lyderiai visada teisūs, o jų nepriekaištingas įvaizdis viešumoje ginamas visais įmanomais būdais.

Komunistų partija įplieskė aršias diskusijas tiek Kinijoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje, kai paskelbė, kad ketina panaikinti prezidento dviejų kadencijų iš eilės limitą. Tai reiškia, kad Xi Jinpingas galės toliau valstybei vadovauti ir po 2023 metų.

Vieni baiminasi, o kiti džiaugiasi, kad pašalinta paskutinė kliūtis, kuri būtų politikui neleidusi valdyti iki mirties. Kai kurie iš pastarųjų mano, jog vienvaldystės pavojų išpūtė žiniasklaida.

„Lietuvos rytas“ per programėlę „WeChat“ susisiekė su Guangsi provincijoje, Naningo mieste, gyvenančiu 26 metų Zhu Tianqi.

Vyras dirba kikbokso treneriu ir vadovauja mažai anglų kalbos mokyklai.

„Xi Jinpingas yra nuostabus, lyginant su dviem buvusiais prezidentais.

Jis kietas ir nenuolaidžiaujantis politikas, kuris kovoja su korupcija“, – tvirtino Zhu Tianqi. Jis mano, kad prezidentas kuria stiprią ir klestinčią Kiniją.

Kino manymu, „Vakarų žiniasklaida klaidingai įsivaizduoja, jog Xi Jinpingas nori tapti karaliumi“, be to, „laikai pasikeitė“ ir jis toli gražu „nėra panašus į Mao Zedongą“.

Zhu Tianqi tvirtino, kad Vakarai linkę kritikuoti visus Kinijos lyderius, kad ir ką jie darytų.

Vaikinas taip pat teigė, kad jaunajai kartai Mao Zedongas nėra toks svarbus, kaip atrodo iš svetur. O nuolatinis Vakarų žiniasklaidos polinkis kritikuoti šį politiką esą nėra aktualus: „Ar turėtume skųstis dėl kiekvienos dinastijos imperatoriaus klaidų?“

„Kaip kinas jaučiu, kad gyvenimas šalyje vis gerėja. Vakarų žiniasklaida mano, kad mūsų vyriausybė cenzūruoja informaciją, bet manau, jog šie žodžiai – mėšlas: jeigu valdžia nori ką nors blokuoti, kinai visados sugebės tai apeiti ir surasti informaciją, kurios jie nori“, – teigė kikbokso treneris.

Pasak Zhu Tianqi, nesąžininga be konteksto kritikuoti Kiniją, nes „problemų turi kiekvienas žmogus, o dabar pagalvokite, kas būna šalyje, kuri turi daugiausia gyventojų pasaulyje“. Kinijoje gyvena apie 1,39 mlrd. žmonių.

Pažvelkite į mano šalį – vyriausybei tiktai 68 metai. Palyginkite tai su visos Kinijos istorija. Kaip ir mažas berniukas, prezidentas iš pradžių gali padaryti klaidų, bet kas tų klaidų nedaro?

Mūsų šalis vis dar jauna, bet vos per 68 metus tapome viena galingiausių tautų pasaulyje. Didžiuojuosi savo šalimi.

Esame protingi, apmąstysime protėvių klaidas ir jų nebekartosime“, – aiškino Zhu Tianqi.

Žinios, kad Xi Jinpingas Kiniją galimai valdys dar labai ilgai, kai kuriuos šalies gyventojus paskatino politiką pašiepti. Kinijos internautai šia proga socialiniuose tinkluose ir per išmaniųjų telefonų programėles puolė dalytis šmaikščiais komentarais ir paveiksliukais.

Antai vienas jų parašė: „Mano mama sakė, kad privalau vesti, kol nesibaigė Tėtušio Xi kadencija. Dabar galiu lengviau atsikvėpti.“

Kadencijų limito panaikinimą smerkiantys kinai taip pat internete dalijosi vaizdais iš filmukų apie vaikų mylimą meškiuką Mikę Pūkuotuką.

Kinijoje jis yra žinomas kaip Xiaoxiong Weini – mažasis meškis Mikė. Xi Jinpingas nuo 2013 metų lyginamas su šiuo meškiuku, o tai Kinijos valdžiai labai nepatinka.

Vienas populiariausių kinų pasidalytų vaizdų – milžinišką puodynę medaus apsikabinęs Mikė Pūkuotukas. O šalia prierašas: „Rask tai, ką myli, ir niekada nebepaleisk.“ Turima omenyje, kad Xi Jinpingas myli savo postą tiek, kiek Mikė – medų.

Plito ir paveiksliukas, kuriame Mikė ant galvos užsidėjęs karūną. Abi iliustracijos tapo cenzūros taikiniais, tiesa, ne visus vaizdus su Mike Pūkuotuku pavyko užblokuoti.

Cenzūros taikiniais tapo ne tik Pūkuotukai. Išsilavinę kinai puolė lyginti Xi Jinpingo su Kinijos imperatoriais, kurie soste likdavo iki pat mirties. Kai kurie tikino, jog situacija panaši į 1915 metus, kai generolas Yuan Shikai bandė atkurti monarchiją.

Jis įkūrė naują imperinę dinastiją, o save paskelbė imperatoriumi. Tiesa, jis tevaldė apie tris mėnesius ir buvo priverstas atsistatydinti.

Kinams nepavyko internete publikuoti įrašų apie Yuan Shikai arba vartoti frazių „tegyvuoja karalius“ bei „užėmė sostą“. Jie gavo pranešimus, kad žinutėmis „pažeidė įstatymus ir nuostatus“.

Taip pat laikinai uždrausta raidė N bei virtinė žodžių ir frazių. Pavyzdžiui: „nepritariu“, „begėdis“, „asmenybės kultas“, „nemirtingumas“, „emigruosiu“, „Xi Zedongas“. Pastarasis – darinys sujungus Xi Jinpingo ir Mao Zedongo vardą.

Nuo sekmadienio programėlėje „WeChat“ ir socialiniame tinkle „Weibo“ vartotojams laikinai buvo uždrausta keisti profilio nuotraukas, statusus ir pravardes.

Manoma, jog tai – būdas kovoti su subtiliu protestu.

Taip yra nutikę anksčiau. Pernai lapkritį, kai Pekino valdžia iš miesto masiškai iškeldino migrantus darbininkus, internautai lyg pravardes užsirašė savivaldybės ištartus žodžius „žemesnės klasės populiacija“.

Kinijoje viešas prieštaravimas ar pasipriešinimas valdžiai matomas retai. Vis dėlto šįkart žinomi asmenys netylėjo apie Xi Jinpingo užmojus. Jie savo nuomonę viešino per programėlę „WeChat“.

Žinomas politinis komentatorius, buvęs valstybinio laikraščio „China Youth Daily“ redaktorius Li Datongas pareiškė, kad kadencijų limito panaikinimas „pasės sąmyšio sėklas“.

„Jeigu šalies aukščiausio rango pareigūno kadencijoms netaikomas joks limitas, grįžtame prie imperinio režimo. Mano karta išgyveno Mao Zedongą. Ta era baigėsi. Kaip galime sugrįžti į ją?“ – piktinosi Li Datongas.

Panašią nuomonę išsakė ir sociologė Li Yinhe. Anot jos, „grįžtame į Mao laikus“. Li Yinhe taip pat teigė, kad Kinijos parlamentas – Nacionalinis Liaudies Kongresas – greičiausiai sutartinai panaikins dviejų kadencijų limitą, kuris buvo įteisintas 1982 m.

„Parlamentarai nėra išrenkami liaudies, todėl balsuodami jai neatstovauja.

Jie balsuos taip, kaip nori vadovybė“, – tvirtino Li Yinhe.

Netylėjo ir jaunosios kartos atstovė, už reformas vyriausybėje kovojanti verslininkė Wang Ying. Anot jos, limitą panaikinti užsimojusi Komunistų partija „visiškai išdavė“ kinus ir „juda prieš srovę“.

„Žinau, kad vyriausybė išdrįs padaryti bet ką, o vieno eilinio žmogaus balsas tikrai yra bevertis. Bet esu Kinijos pilietė ir neketinu iš šios šalies bėgti. Čia ir mano gimtinė!“ – rėžė Wang Ying.

Kinijoje vietos politiniams disidentams jau ilgą laiką maža. Xi Jinpingas nemato vietos opozicijai, o Kinijoje jam valdant sulaikyti tūkstančiai aktyvistų ir teisininkų.

Pirmadienį pranešta apie teisininko, žmogaus teisių specialisto, krikščionio Li Baiguango mirtį. Pasak karinės ligoninės Nankine atstovų, jis mirė nuo kepenų nepakankamumo, bet užsienyje esantys jo sąjungininkai teigė, kad jo mirtis staigi ir įtartina.

„Ten, kur į teismą paduodavome vyriausybę, vietinė policija nebesuimdavo krikščionių. Atrodo, jog apšvietėme pareigūnus, kad jie gerbtų piliečių laisvę“, – kadaise sakė Li Baiguangas.

Komunistų partijos užmojis panaikinti kadencijų limitą, regis, rodo, kad Xi Jinpingas nebeketina daugiau apsimesti. Jis liberalizmą laiko trikdžiu, yra įsitikinęs, kad Komunistų partijos ideologija viršiausia, be to, politiką jis suvokia kaip grumtynes tarp galingųjų ir tų, kurie tai galiai nusileidžia.

Dvejus metus Kinijos Guidžou provincijoje anglų kalbos mokytoja dirbusi 24-erių lietuvė Alvita Samsonaitė „Lietuvos rytui“ pateikė savo nuomonę apie Xi Jinpingą ir jo asmenybės kultą.

– Kaip vertinate Xi Jinpingo asmenybės kulto egzistavimą ir kiek su juo teko susidurti? – paklausė „Lietuvos rytas“.

– Xi Jinpingas Kinijoje labai mėgstamas, pirmiausia už tai, kad atstovauja ir gina Kinijos ir kinų interesus.

Nacionalinis identitetas ir vienybė kinams yra labai svarbus klausimas, todėl valdžia kaskart pabrėžia Kinijos svarbą Azijoje ir pasaulyje, ir Xi Jinpingas tam puikiai atstovauja.

Bet jis tikrai nėra garbinamas taip, kaip ilgą laiką buvo garbinamas Mao Zedongas. Xi Jinpingui statulos nestatomos.

Tiesa, Xi Jinpingo įvaizdį kuria Kinijos žiniasklaida, kuri yra griežtai cenzūruojama valdžios. Niekas viešai jo kritikuoti negali, nes gali sulaukti netikėto skambučio į duris. Pavyzdžiui, iš Honkongo dingo keletas žmonių, kurie platino knygas apie Xi Jinpingo asmeninį gyvenimą ir moteris.

Pažįstu žmonių, kurie tik už uždarų durų galėdavo pasakyti ką nors neigiamo.

– Kodėl kinai linkę taip garbinti lyderius?

– Daugelis kinų mano, kad tokiai didelei šaliai kaip Kinija suvaldyti reikia tvirto lyderio. Jis turi atstovauti Kinijos didybei ir svarbai pasaulyje.

Esu sutikusi išsilavinusių, savarankiškai mąstančių žmonių, linkusių dėl to diskutuoti.

Tačiau tiesa ta, jog nemažai kinų yra įsitikinę, kad Kinija turi turėti lyderį, kuris šalį padarys stiprią ir įtakingą.

– O jeigu kas nors neseka Xi Jinpingo kulto?

– Niekas nesmerkia, jei neseki asmenybės kulto, bet problemų kyla, jeigu nori pasipriešinti sistemai ir kritikuoti vadovą.

Viešas klausimų kėlimas, kritika ar pasišaipymas iš Xi Jinpingo – taip pat ir partijos – greitai dingsta iš viešosios erdvės.

Jeigu nori, kad tau Kinijoje sektųsi, būtina laikytis valdžios nubrėžtų taisyklių.

Taigi kulto galima ir nesekti, bet, kalbant su kaimynais, manau, geriausia apie Xi Jinpingą kalbėti tik teigiamai.

Aš pati apie politiką kalbėdavau labai atsargiai, nes esu sulaukusi pastabų.

Todėl supratau, kad tai man galėjo sukelti rimtų problemų.

– Kodėl Xi Jinpingą daugelis laiko puikiu lyderiu ir nori jo klausyti?

– Xi Jinpingas yra puikus lyderis kinų akimis, nes susidaro įspūdis, kad jis – liaudies žmogus.

Gyvenimo kokybė Kinijoje pastaruoju metu tikrai sparčiai gerėja, verslininkai sugeba praturtėti, nes yra sąlygiškai lengva pradėti verslą Kinijoje.

Sekant cenzūruotą žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad viskas eina tiktai geryn. Daugeliui nėra svarbu, kad žodžio laisvė yra ribojama, o asmens laisvė gali būti lengvai pažeidžiama.

„Aišku, kad pats Xi Jinpingas atsakingas už kadencijų limito panaikinimą. Dabar jis, visai kaip Mao Zedongas, galės valdyti iki pat mirties akimirkos“, – teigė Kinijos ekspertas iš JAV Stevenas W.Mosheris.

Dalis Kinijos politiką nagrinėjančių politologų ir kinų nuogąstauja, kad Xi Jinpingas gali panaikinti kelis dešimtmečius pažangos ir pavirsti Mao Zedongu, kuris negailestingai dorojosi su priešininkais, o 1958–1962 m. Didžiojo šuolio ekonomine programa sukėlė dirbtinį badą.

Badas, remiantis skirtingais šaltiniais, pražudė nuo 18 mln. iki daugiau nei 55 mln. kinų. Po 1966–1976 m. vykusios Kultūrinės revoliucijos represijų kinai tapo atviresni pasauliui ir naujovėms, pradėjo eksperimentuoti su laisvąja rinka ir pamažu nusigręžė nuo minties, kad šalį turėtų valdyti tik vienas žmogus.

Kiniją 1978–1989 m. valdęs Deng Xiaopingas perspėjo, kad „per didelė galios koncentracija vieno žmogaus rankose yra pavojinga“. Tiesa, politiko perspėjimo Xi Jinpingas, regis, nepasiklausė. Antai penktadalio visos planetos gyventojų ateitis priklausys nuo vieno asmens vizijos, pajėgumo, impulsų ir baimių. Kol lyderis pajėgus, sistema veikia, tačiau net pajėgiausias asmuo daro klaidų. Be to, niekados negalima atmesti galimybės, kad bet kuris politikas gali staigiai pakeisti nuomonę arba pulti valstybės sąskaita pildyti savo artimųjų kišenių.

„Iš Mao Zedongo eros sąmyšio Kinija išniro, nes nutolo nuo vienvaldystės ir pajudėjo link kolektyvinės valdžios. Jei imsi traukti plytas, iš kurių pastatyta sistema, kas nutiks Kinijai?“ – svarstė knygos „Eros pabaiga“ („End of an Era“) autorius Carlas Minzneris.

Tuo metu buvęs JAV valstybės departamento Kinijos ekspertas Johnas Tkacikas pabrėžė, kad nauja situacija potencialiai kelia pavojų JAV: „Prisisekite saugos diržus! Amerika privalo susimąstyti, nes šalį, kuri greitai turės galingiausią pasaulyje ekonomiką, ateinančius 10–15 metų valdys diktatorius. O jo galvoje bus tik viena mintis: „Padarykime Kiniją vėl didžią.“