Rusijos prezidento rinkimų dieną, kovo 18-ąją, V.Putinas lankysis Sevastopolyje – mieste, esančiame Krymo pusiasalyje, kurį Rusija okupavo prieš ketverius metus.
Neseniai jis pareiškė, kad „prisijungti“ pusiasalį buvo visiems naudingas sprendimas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.
Maža to, V.Putinas aiškino, kad okupuoti Krymą jis buvo priverstas. Esą jam nebuvo likusios jokios kitos išeities.
Maskva linkusi užsimerkti į tai, kiek kasmet iš valstybės biudžeto turi skirti pinigų Krymui išlaikyti.
Numojama ranka ir į milijardus eurų kainuojantį Kerčės tiltą.
Kremlius kartoja, kad atnešęs „rusišką taiką“ į Krymą padarė pusiasalio žmonių gyvenimą nepalyginti geresnį.
Tačiau visa tai tėra tik akių dūmimas. O „mūsų Krymu“ nenori džiaugtis net ir patys rusai, vis rečiau norintys atostogauti pusiasalyje.
Iš šio pusiasalio kilusi Natalija Šengaljeva „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad gyvenimas Kryme tapo sudėtingas, ypač totoriams, kuriuos čia gali pasodinti į kalėjimą net už menkiausią žodį prieš valdžią.
Pakeitė krymiečių gyvenimą
Iš Krymo totorių kilusi N.Šengaljeva dabar gyvena tarp pusiasalio ir Kijevo.
„Kiek daugiau laiko praleidžia Kryme, kiek mažiau – Kijeve. Tai gana netipiška situacija, nes įprastai žmogus išvyksta, ir viskas.
Kodėl taip įvyko? Matyt, nuo pat pradžių buvau laisvesnė ir negalėjau susitaikyti su tuo, kad gausiu Rusijos piliečio pasą ir mano prezidentu taps V.Putinas.
Jau mieliau būčiau sutikusi su Viktoru Janukovyčiumi ar Petro Porošenka – nors ir jie toli gražu nėra geri“, – savo sprendimą paaiškino moteris, kuri ir po aneksijos vyksta į Krymą, nes ten tebėra jos namai.
N.Šengaljeva tikino, kad Rusijai okupavus Krymą vietos gyventojams buvo liepiama pasikeisti pasus, bet ji nepanoro to daryti.
Kryme moteris turi tiktai butą. Tačiau viso kito beveik visiškai neteko: pusiasalyje ji iš esmės nebeturi jokių teisių, nes, turėdama ukrainietišką pasą, negali pretenduoti į jokias išmokas, nors yra pensininkė.
N.Šengaljeva yra registruota Sevastopolyje, kuris drauge su visu Krymu prijungtas prie Rusijos. Bet jos gyvenamosios vietos registracija netapo priežastimi išduoti jai nuolatinį leidimą gyventi Kryme, mat Rusijos paso ji neturi.
Juokdamasi ji sako: „Kartais kyla noras viešai kreiptis į V.Putiną ir prašyti atimti iš manęs tai, ko niekuomet neturėjau ir nenoriu. Neturiu jūsų pilietybės ir nenoriu gauti. Duokite man tiesiog galimybę nuolat gyventi savo gimtajame Kryme.“
Tačiau tai – ne visos problemos, kurios užgriuvo ukrainietę Rusijai aneksavus Krymą. Šiuo metu ji neturi gyventojo statuso visoje Ukrainoje, nes jis suteikiamas pagal registracijos adresą, o jos registruota gyvenamoji vieta dabar jau liko Rusijoje.
Moteris teigė, kad Rusijai aneksavus Krymą ne visi norintys iš pusiasalio išvykti galėjo tam pasiryžti. Ir dėl to ji negailėjo kritikos dabartinei Ukrainos valdžiai.
„2015 m. priimtas nutarimas, draudžiantis iš Krymo išvykstantiems žmonėms pasiimti baldus arba buitinę techniką. O kas taip pasiryš išvažiuoti? Įdomiausia, kad rusai taip išvažiuoti išleidžia, o štai Ukrainos pusė su daiktais krymiečių nepriima“, – piktinosi ukrainietė.
Viltys greitai žlugo
Nors nuo neteisėto referendumo Kryme praėjo ketveri metai, daugelis atsimena rusiška simbolika nešinas močiutes, kurios tą kovo 18-ąją šaukėsi V.Putino ir „rusiškos taikos“.
„Tuomet eidamos į referendumą senutės šaukė iš laimės, kad bent mirs Rusijoje.
Bet man baisu, kad jos iš tiesų miršta, nes aš jų nebematau“, – komentavo N.Šengaljeva.
Moteris neslepia, kad anuomet palaikančiųjų Rusiją išties būta. Žmonės paprasčiausiai tikėjo jiems skiepijama propaganda: esą kartu su „rusų taika“ ateis ir rusų pinigai.
„Krymo gyventojų meilė Rusijai atsirado ne staiga.
Štai, pavyzdžiui, Sevastopolio žmones buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas palengva pavertė zombiais.
Jis ėmė investuoti Sevastopolyje didžiulius pinigus, pastatė geriausią vaikų darželį, mokyklą. Pastarojoje kabėdavo didžiuliai ekranai kiekvienoje klasėje. Jis mokėjo kelis kartus didesnius atlyginimus šios mokyklos mokytojams, kurie, be abejo, buvo atvykę iš Rusijos.
Jis taip pat įsteigė aukštąją mokyklą, į kurią dėstytojai iš Rusijos buvo skraidinami privačiu lėktuvu.
Tarsi to būtų maža, jis, J.Lužkovas, pastatė visą gyvenamąjį kvartalą“, – pasakojo N.Šengaljeva.
Tuo metu likusi Krymo dalis paprasčiausiai naiviai tikėjo, kad rusai turi daugiau pinigų ir jiems atėjus viskas bus geriau.
Jie nesuvokė, jog dauguma rusų ilgai taupo pinigus, kad galėtų sau leisti atostogauti Kryme.
„Kai Krymas buvo prijungtas prie Rusijos, kalbėta, kad viskas bus geriau, didės pensijos.
Bet žmonėms jie pamiršo pasakyti, kad pensijos padidės, tačiau smarkiai išaugs kainos.
Tie, kurie šiuo metu išeina į pensiją, imasi už galvos, nes jiems daugiausia skiriama 10 tūkstančių rublių (141 euras) per mėnesį. Tačiau daugelis gauna mažiau, o už tokius pinigus Kryme pragyventi neįmanoma“, – realią padėtį pasakojo ukrainietė.
Pamiršta pasakyti ir tai, kad Ukraina nebetieks Krymui vandens, elektros. Krymo gyventojai ne tik to nesuprato – jie paprasčiausiai šios informacijos nenorėjo girdėti.
Euforija dėl rusų atėjimo tęsėsi maždaug metus, o vėliau pradėjo slopti.
Ir ne tik dėl padidėjusių kainų. Kartu su rusų valdžios atėjimu pasirodė ir kariniai lėktuvai bei sraigtasparniai, kuriuos Krymo gyventojai vis dažniau galėjo pamatyti pakėlę akis į dangų.
„Jie skraidė net žemai virš paplūdimio.
Atrodė, kad žiūri tau netgi po apatiniais. Turėjome ilgainiui priprasti prie to, kad miestuose ėmė važinėti ir karinis transportas“, – teigė N.Šengaljeva.
Pavirto valdžios priešais
Jeigu Kryme priklausai totorių bendruomenei, vadinasi, keli grėsmę ir esi valdžios priešas.
Be kita ko, taip atsitiko ir todėl, kad vietos totoriai nuo pat pradžių nepalaikė Krymo aneksijos.
Dar 2014 m. vasarį jie surengė mitingą prieš neteisėtą referendumą ir Rusijos planus. Deja, tai padėties nepakeitė, tiktai užtraukė Maskvos pyktį, tad Krymo totoriai yra persekiojami iki dabar.
Juos persekioja ir paprasti žmonės. Prorusiški pusiasalio gyventojai skundžia kaimynus Krymo totorius teisėsaugos pareigūnams.
Rusijos teisininkas Nikolajus Polozovas, ginantis Krymo totorius, tvirtina, kad į pusiasalį perkeliami gyventojai iš Rusijos.
„Jiems čia suteikiamas būstas, darbas.
Dažnai atvežami jėgos struktūrų darbuotojai, prokurorai, teisėjai.
Manau, jog tai daroma siekiant pakeisti Krymo demografinį balansą. Tam, kad tikrieji Rusijos piliečiai įvestų ten savo tvarką“, – įsitikinęs rusų advokatas.
Tačiau Krymo gatvėse ramu, nes čia draudžiama bet kokia vieša veikla, kuri papiktintų Kremlių. Garsiai reikšti savo nuomonės negalima. Daugių daugiausia – galima kritikuoti vietos valdžią. Esą jeigu kas ir dirba blogai, tai eiliniai Krymo valdininkai, o ne Maskva.
„Iš Krymo totorių neišgirsite žodžių: „Tikimės geresnių laikų.“ Iki pusiasalio aneksijos jame gyveno 13 proc. totorių, jie supranta, kad jų mažai ir jie nieko negali pakeisti, tad svarbiausia – išsaugoti savo tautą gimtose žemėse. Dėl to jie prisitaiko, o ne eina versti valdžios su šakėmis“, – teigė N.Šengaljeva.
„Manau, antroje 2018 m. pusėje, perrinkus V.Putiną ir pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, padėtis dar labiau pablogės“, – tvirtino rusų teisininkas N.Polozovas.
Nors politikai ir politologai neretai laikosi skirtingos nuomonės apie Krymo atidavimą Rusijai, N.Šengaljeva vienareikšmiškai tikino, kad, jos nuomone, būtent taip ir buvo pasielgta.
„Iš pradžių V.Putinas įkišo pirštą tarp durų, pamatė, kad šios prasivėrė.
Tuomet įkišo ranką, tada koją, bet niekas nereagavo, tada jau įžengė pats.
Jį buvo galima apsukti atgal, išvyti, kol buvo laikas. Bet Krymas buvo tiesiog atiduotas“, – kritikos negailėjo ukrainietė.
Smūgis turizmo sektoriui
Rusijos įvykdyta aneksija smogė Krymo turizmui į paširdžius. Nors 2017 metais turistų srautas į pusiasalį sumenko 5 proc., skaičiaus kritimas pastebimas jau ne pirmą kartą, o ir tuštėjantys pliažai byloja apie tai, kad poilsiautojams Krymo paplūdimiai tapo nepatrauklūs.
„Krymas iš tiesų tapo „mūsų“, kaip sako rusai.
Dabar ten nieko nevyksta, paplūdimiai tušti – plaukiok, kur nori“, – ironizavo N.Šengaljeva.
Tiesa, rusai čia vis dar užsuka. 2013 m. Kryme apsilankydavo maždaug 6 milijonai poilsiautojų, iš jų – bent 1,5 milijono rusų.Panašiai tiek jų apsilanko ir dabar. Bet atvažiuoja nebe tie patys turistai, kurie anksčiau žarstėsi čia pinigais.
„Į Krymą galbūt ir atvyksta tie patys 1,5 mln. žmonių iš Rusijos, tačiau jie atvyksta gavę nemokamas keliones darbe ir visiškai neišleidžia čia pinigų.
Kai naftos kainos siekė aukštumas, rusai jausdavosi pas mus kaip karaliai, o mes laukdavome jų išskėstomis rankomis. Krymui labai svarbu, kad vyktų turistai: juk nuo to priklauso visų žmonių gerovė – ne tik tų, kurie tiesiogiai dirba turizmo srityje“, – teigė N.Šengaljeva.
Rusai, pirmaisiais okupacijos metais nuvažiavę pasižiūrėti to „mūsų Krymo“, pamatę kainas, aptarnavimo lygį, daugiau į pusiasalį vykti nepanoro.
Jie apsiskaičiavo, kad už tuos pačius pinigus su tautiečių būriu galima nuvažiuoti į Turkiją, kur geresnės paslaugos, aptarnavimas ir poilsis. Todėl Krymo turizmas nyksta.
Tai Maskva bando kompensuoti atsiųsdama čia valstybės tarnautojus. Bet jie turizmo ir ekonomikos auginimo neskatina.
Gavę būstus, maitinimą, jie turi nemokamą jūrą ir tikrai niekur neina leisti pinigų.
Tad nieko nuostabaus, kad vien pernai turizmo paslaugų apimtis smuko trečdaliu.
Bet Krymo valdininkai bando nutaisyti patenkintą miną ir tikinti, kad padėtis kontroliuojama, nors reikalai klostosi prastai.
Itin brangi užgaida
Vos prieš kelias dienas V.Putinas pareiškė, kad Krymo „prijungimas“ buvo geras sprendimas: nors tai ir užtraukė sankcijas, bet esą atsipirks tolimoje ateityje. Tiesa, kol kas Rusijos ekonomikai Krymas yra ne investicija, o greičiau akmuo po kaklu.
2018 metais Krymas ir Sevastopolis vėl gaus dotacijas iš Rusijos biudžeto, kad galėtų subalansuoti savo iždą.
Praėjusių metų pabaigoje Rusijos Valstybės Dūma patvirtino, kad šiais metais Krymas gaus 23,2 mlrd. rublių (326 mln. eurų), Sevastopolis – 5,4 mlrd. rublių (76,5 mln. eurų).
Maža to, užsienio prekybos apimtis Kryme 2016 m., palyginti su 2013 metais, sumažėjo 14 kartų. O tai sudavė stiprų smūgį pusiasalio ekonomikai.
Tačiau praėjusių metų viduryje Krymo vadovas Sergejus Aksionovas vis dar tvirtino, kad padėtis Kryme gerėja.
Anksčiau Krymas nemažai pajamų gaudavo iš augalininkystės. Tačiau po to, kai Kijevas užblokavo kanalą, kuriuo vanduo tekėdavo į Krymą, laukai čia išdžiūvo, o drėkinti jų nėra kuo. Tad ir šis pajamų šaltinis išseko.
Problemą pripažino ir S.Aksionovas. Jis teigė, kad šiaurinėse pusiasalio dalyse iš čiaupų bėga sūrus vanduo. Ir apskritai padėtis esą kritinė.
„Mes negalime žmonėms tiekti kažkokį jūros vandenį ir sakyti, kad jis geriamasis“, – kalbėjo S.Aksionovas.
Per savo metinę kalbą Rusijos Valstybės Dūmoje V.Putinas viltingai kalbėjo, kad statomas Kerčės tiltas atgaivins pusiasalio ekonomiką.
„Automobilių eismas juo bus atidarytas jau netrukus, kitąmet tiltu pajudės ir traukiniai“, – didžiavosi Rusijos prezidentas.
Tačiau jis vėlgi užmiršo paminėti, kad kalbant apie Kerčės tiltą, jei kas ir juda, tai tik pinigai į V.Putino draugo oligarcho Arkadijaus Rotenbergo kišenę.
Nuo pat statybų pradžios projekto sąmata nuolatos augo, kol praėjusių metų pabaigoje pasiekė beveik 4 mlrd. dolerių (3,23 mlrd. eurų) sumą.
Kerčės tiltas tapo brangiausias pasaulyje. Nors jo ilgis – vos 19 km, jis kainuos brangiau nei kinų statytas 164,8 km ilgio tiltas iš Šanchajaus į Nankiną.
Už visa tai moka ne kas kitas, o visi Rusijos gyventojai.
Vieno kvadratinio metro Kerčės tilto kaina siekia 169 tūkst. eurų. Bet Kremliui tai rūpi kur kas mažiau nei tikslas Krymą paversti savo karine baze.
