Po rinkimų puotos rusų laukia 6 metai pagirių

„Absoliuti pergalė“, „Tauta susivienijo“. Tokiomis frazėmis kitą dieną po Rusijos prezidento rinkimų plyšavo vietinė žiniasklaida.

Lyderis buvo aiškus jau tada, kai buvo viešai pradėti skelbti pirmieji rusų balsavimo rezultatai. O tiksliau – aiškus buvo ir be rinkimų.

Nors deklaruojama, kad „Rusija apsisprendė“ ir V.Putinas vieningai perrinktas dar vienai kadencijai, Maskvoje juokaujama, jog tai buvo ne Rusijos, o prezidento sprendimas.

65-erių V.Putinas pergalę iškovojo surinkęs beveik 77 proc. rinkėjų balsų.

Tai – rekordinis rezultatas, kuris beveik 13 procentinių punktų didesnis nei prieš šešerius metus. Rinkimų aktyvumas siekė 67 procentus.

Dauguma Vakarų šalių vadovų prezidento sveikinti neskubėjo – vakar linkėjimai plūdo tik iš V.Putino sąjungininkų Baltarusijoje, Kinijoje, po pietų sveikinimą parašė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.

Lietuva rinkimus, kurie vyko minint Krymo aneksijos dieną, pavadino nelaisvais ir nedemokratiškais.

Už tai sekmadienį Maniežo aikštėje susirinkę didžiausi prezidento gerbėjai džiaugėsi, kad jų gyvenime ir toliau nebus permainų.

„Man atrodo, kad nuo jo sklinda jėga, jis toks, kuriuo galima pasitikėti“, – „Lietuvos rytui“ sakė savo balsą rinkimuose už V.Putiną atidavusi pensininkė Irina Vasiljevna.

Po sekmadienio vakaro euforijos į Maskvą vakar jau buvo grįžusi kasdienybė.

Prezidentas tas pats, situacija ta pati, regis, nieko ir neįvyko.

Maskvietės pirmadienį nusimetė brangus kailinius, kuriais pasipuošė eidamos balsuoti.

Gatvėmis skubančių žmonių veiduose vėl atsirado kasdieniška išraiška – į vieną tašką ar mobilųjį telefoną įbestas žvilgsnis.

Šį didmiesčio žmonėms būdingą reiškinį viena pašnekovė netgi pavadino taškalige.

 

Po stingdančių šalčių mieste pakvipo pavasariu. Gatvėmis pasruvo upeliai.

Gausūs darbininkų būriai miesto centre nuo pat ryto skainiojo grėsmingai pakibusius sunkiasvorius varveklius.

Pakvipo tikru pavasariu, tačiau mažai vilčių, kad politiniu.

Pirmadienio rytą Maskvos Senojo Arbato alėjos gyventojas Valerijus, kavinėje sklaidydamas Rusijoje įtakingus laikraščius „Vedomosti“ ir „Komersant“, su malonumu leidosi į kalbas apie ką tik praėjusius Rusijos prezidento rinkimus.

„Rinkimai Rusijoje buvo kaip niekad neįdomūs. Jokių netikėtumų, jokių staigmenų“, – gurkšnodamas kavą dėstė 60-metis.

Pareigūno pensiją gaunantį vyriškį galima kiekvieną dieną sutikti vienoje iš Senojo Arbato kavinių.

Čia jis mėgsta padiskutuoti su jaunimu, prisėdęs prie pianino parodyti savo muzikinius talentus.

Kalbėdamas su „Lietuvos ryto“ žurnalistėms Valerijus atviravo oficialiai dirbęs konservatorijoje, bet tikino iš tiesų buvęs žvalgas.

„Vokietija, Afganistanas, Gruzija, Čečėnija, Nachičevanė, – vardijo savo tariamas tarnybos vietas. – Be mūsų patikrinimo nepakilo nė vienas lėktuvas, nebuvo galima nusipirkti kompiuterių, telefonų.“

Juokaujama, kad buvusių žvalgų nebūna. Panašu, kad šį juokelį žinojo ir pašnekovas.

„O aš jus jau kažkur mačiau, tikrai mačiau“, – įsmeigė į žurnalistes žvitrias akis, kurios kiek priminė akylą kito žvalgo profesionalo V.Putino žvilgsnį.

Tačiau Valerijus tvirtino šiuose rinkimuose pasirinkęs ne „profesijos brolį“ V.Putiną, bet kitą kandidatūrą.

„Prezidento rinkimuose balsavau už Sergejų Baburiną, – kalbėjo jis apie 0,6 procento rinkimuose surinkusį nacionalistą politiką ir išdėstė argumentus. – Nors V.Putinas kalba panašiai, S.Baburinas žadėjo lygybę, išmokas moterims, vaikams ir senjorams, o tai apima visą visuomenę.“

Naujojo Arbato gatvėje sutiktas politologas ir ekonomistas, Rusijos mokslų akademijos narys Ruslanas Zarasovas savo balsą rinkimuose atidavė už komunistą Pavelą Grudininą: „Man svarbu, kad kuo daugiau balsų surinktų opozicija, kad valdžia matytų, jog visuomenėje yra ir kitokių idėjų, kad jie politikoje vieną dieną gali būti pakeisti.“

 

Maskvietis tvirtino puikiai suprantantis, kad jo pasirinktas kandidatas neturėjo jokios galimybės laimėti prezidento rinkimų – jis liko antroje vietoje, surinkęs maždaug 12 procentų rinkėjų balsų.

Rusijos gyventojų pasirinkimo motyvus R.Zarasovas paaiškino paprastai: netgi jo paties motina balsavo už V.Putiną, nes jį mato kaip herojų, stiprų lyderį, galintį užtikrinti saugumą.

Tokios pat nuomonės, anot pašnekovo, yra daugelis vyresnio amžiaus rusų, kuriems dėl karčios istorinės praeities vienas svarbiausių dalykų yra saugumas.

„Jaunajai kartai viskas atrodo šiek tiek kitaip.

Jai itin svarbios yra ekonomikos augimo perspektyvos, o jos nedžiuginančios.

Iš šalies kiekvienais metais išvežamas privatus kapitalas – po kelis milijardus dolerių. Priimami įvairiausi reguliavimo įstatymai, bet nieko nedaroma, kad tai būtų iš tiesų sustabdyta“, – kalbėjo maskvietis.

Pasak R.Zarasovo, jeigu ekonominis sektorius pradės labai rimtai šlubuoti, iškils grėsmė ir saugumo lūkesčiams – mat visa tai yra susiję ekonominiais ryšiais.

„Dabar vyksta tam tikri struktūriniai nacionalinių pajamų pokyčiai privataus kapitalo naudai. Vien per pastaruosius trejus ketverius metus realios gyventojų pajamos krito apie 10 procentų. Tai didelis pokytis.

Visa tai rodo, kad vidinė Rusijos rinka traukiasi, gyventojai priversti mažinti savo poreikius.

Dabar ir pasaulio rinkos išgyvena užsitęsusią stagnaciją, todėl šiomis aplinkybėmis turėtume gauti daugiau įplaukų iš samdomo darbo ir skatinti vidaus rinkos augimą“, – apie ekonominius iššūkius kalbėjo R.Zarasovas.

Pašnekovas tvirtino netikintis, kad reikšmingų permainų į Rusijos gyvenimą būtų galėjęs įnešti provakarietiško lyderio išrinkimas.

„A.Navalnas – Vakarų sukurta figūra, kuri siekia per korupcijos kritiką Rusijoje įvesti provakarietišką režimą.

Tokio prezidento kaip A.Navalnas išrinkimas tokiai šaliai kaip Rusija turėtų neigiamų pasekmių – prasidėtų rinkos fundamentalizmo politikos era.

Rusijos užsienio politika turėtų pradėti kitaip vertinti Vakarų interesus.

Amerikiečiai nori Rusijos pagalbos strategiškai izoliuojant Kiniją, tikisi savo interesų palaikymo Viduriniuose Rytuose“, – kalbėjo ekonomistas.

Atšilimu ir politiniu pavasariu pirmadienį nekvepėjo ir vos už kelių žingsnių nuo Kremliaus esančioje siauroje ir paprastai į akis nekrintančioje Iljinskajos gatvelėje.

Rinkimų dieną „Lietuvos ryto“ žurnalistėms teko gerokai paklaidžioti po Maskvos centrą, nes nebuvo jokių nuorodų, kad būtent čia yra įsikūręs V.Putino rinkimų štabas.

 

Bet jis čia buvo. Dėmesį patraukė tik gausios policijos pajėgos prie įėjimo.

Durys, pro kurias patenkama į štabą, buvo pažymėtos užrašu „Įėjimas Nr.7“. Pro jas patenkama į siaurą koridorių, toliau – patikros vieta.

„Nu, vy vobšče!“ (liet. „Na, jūs iš viso“), – akis išpūtė brangiu kostiumu vilkintis vyriškis, lankytojus sutinkantis kandidato į prezidentus V.Putino rinkimų štabe.

Atidžiai išstudijavęs žurnalisčių pasus, darbo pažymėjimus ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos išduotą akreditaciją vyras negalėjo nuslėpti nuostabos.

„Tu įsivaizduoji, šitos iš Lietuvos“, – stebėjosi V.Putino rinkimų štabo darbuotojas, rodydamas mūsų dokumentus šalia stovinčiam kolegai.

„O jūs kur?“ – nuskambėjo kitas klausimas. Atsakius, kad į rinkimų štabą, paklausė, ar pavardės yra sąrašuose.

Prie patikros vietos ant stalo gulėjo pluoštai lapų, primargintų įvairiomis pavardėmis.

Išgirdęs, kad žurnalisčių šiuose sąrašuose nėra, vyras toliau nesileido į kalbas.

Nors paprastai rinkimus nušviečiantiems žurnalistams turint akreditaciją patekti į rinkimų štabus nebūna keblu, akivaizdu, kad Rusijoje galioja savos taisyklės.

Nors žurnalistės į štabą nepakliuvo, galėjo įsisukti į minią, šventusią jos laukiančius dar 6 metus su V.Putinu.

„Nuo ko prasideda tėvynė“, – jau žinodama pirminius rinkimų rezultatus Kremliaus pašonėje spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui traukė kelių dešimčių tūkstančių žmonių minia.

Maniežo aikštėje V.Putino perrinkimą šventę jaunuoliai savo emocijas ir prezidento palaikymą reiškė šūksniais „Rusija! Rusija! Rusija!“.

Į mitingą-koncertą jie atėjo ne tik nešini Rusijos vėliavomis, bet ir vilkėjo Rusijos tautine simbolika padailintomis striukėmis, ant daugelio nugarų puikavosi ryškūs užrašai „Maskva“, angliškas „Russia“.

Vėliavų jūroje skambėjo ne tik patriotiniai šūkiai, bet ir mėgstamiausia Rusijos prezidento V.Putino daina.

Taip į mitingą-koncertą „Rusija. Sevastopolis. Krymas“ susirinkusi minia šventė ne tik V.Putino pergalę rinkimuose, bet ir neatsitiktinai sutapusią Krymo „sugrąžinimo“ Rusijai ketvirtųjų metinių dieną.

Minios euforiją kurstė ir vedėjų, ir atlikėjų nuolatos primenama koncerto priežastis: „Šiandien švenčiame dvigubą šventę.

Lygiai prieš ketverius metus Krymas buvo sugrąžintas Rusijai, ir šiandien Krymo gyventojai su visa didžiąja Rusija pasirinko savo ateitį!“

Mitingo-koncerto pradžioje daug liaupsių nuskambėjo Krymo tilto statybų projektui.

Girdami projekto mastą renginio vedėjai miniai sakė, kad ant šio tilto vienu metu gali tilpti milijonas žmonių.

Šio renginio metu buvo žaidžiama ir kitais sentimentais – priminta sovietmečiu populiarios vaikų stovyklos „Artek“ veikla, Krymas vadintas laimingos vaikystės kraštu, minios buvo prašoma kelti rankas, jei buvote Kryme, o nebuvusieji paraginti jame apsilankyti.

Scenoje garsūs atlikėjai traukė Rusiją šlovinančius sovietmečio šlagerius, o spaudžiant šalčiui vaikų ansamblis šoko tradicinę „Kalinką“.

Aikštėje buvo sutelkta keli tūkstančiai karių, kurie gyva kelių eilių grandine suskirstė aikštę į kelias zonas. Taip nepajudėdami iš savo pozicijų, spaudžiant šalčiui, jie prastovėjo apie tris valandas.

Tarp koncerto dalyvių vaikštinėjo ir „Omon“ pareigūnai.

Koncerto pabaigoje scenoje netikėtai pasirodė ir pats šventės kaltininkas V.Putinas.

Į euforijos apimtą minią naujai perrinktas Rusijos prezidentas kreipėsi žodžiais: „Mums reikia vienybės, kad judėtume į priekį. O tam, kad judėtume, turime jausti kiekvieno piliečio petį šalia.

Mes visada galvosime apie savo didžios tėvynės ateitį! Savo vaikų ateitį! Kartu mes pasieksime daug. Rusijos vardan!“

Tačiau vertindama rinkimų rezultatus politologė Jekaterina Šulman nebuvo tokia optimistė.

 

„Anksčiau režimas sėkmę pelnydavo pasitelkęs plataus masto balsų klastojimą. O dabar pagrindinė taktika – neprileisti tų, kurie kelia V.Putinui grėsmę“, – kalbėjo J.Šulman.

Beje, net „tylos diena“ balsavimo išvakarėse buvo paženklinta sutelktomis policijos operacijomis prieš A.Navalno šalininkus.

V.Putinas iškovojo pergalę užsitikrinęs rekordiškai daug rinkėjų balsų – 76,67 proc. Tai 7 kartus daugiau, nei gavo antras likęs Komunistų partijos kandidatas Pavelas Grudininas.

Per rinkimus pasiektas ir kitas Kremliaus komandos uždavinys – didelis aktyvumas. Kremlius tikino, kad balsavo 67 proc. Rusijos piliečių. Beje, kai kurie jų prisipažino patyrę spaudimą balsuoti iš savo darbdavių. Kitiems atvykusiems apylinkių stebėtojos kartu su balsalapiais dalijo maisto kuponus – rinkėjai vaišinosi bandelėmis, sumuštiniais, blynais, troškiniais. Kai kur vyko ištisi banketai, balsą atidavę rinkėjai rengė puotas.

Laikraštis „Vedomosti“ rašė: „Iš studentų, gydytojų ir valstybinių įmonių darbuotojų reikalauta nurodyti balsavimo vietą, laiką, balsuoti rinkimų apylinkėje, esančioje šalia darbo, mokslo ar tarnybos vietos. Taip pat nufotografuoti „teisingai“ užpildytus biuletenius. Žmonėms, kurių darbo vieta ir gerovė priklauso nuo valstybės biudžeto, nedviprasmiškai buvo duota suprasti, kad, kaip ir sovietiniais laikais, atsisakymas dalyvauti balsavime bus laikomas elgesiu, kuris nesuderinamas su įprastinėmis visuomenės normomis. Jis gali turėti nemalonių pasekmių – net baigtis asmens atleidimu.“

Padėtį balsavimo vietose sekė apie 100 tūkst. stebėtojų. Ten buvo kameros, kurios transliavo vaizdą gyvai. Kai kurie stebėtojai gudravo: vaizdo kameras įtaisė taip, kad balsadėžių paprasčiausiai nebūtų matyti arba visą vaizdą dengtų baltos dieninės užuolaidos. Vis dėlto pažeidimų užfiksuota.

Vienoje Dagestano Respublikos rinkimų apylinkėje balsadėžėje aptiktas biuletenių paketėlis, kai balsavimo pradžia dar nė nebuvo paskelbta. O vienoje Grozno apylinkėje du komisijos atstovai savo kūnais užtvėrė balsadėžes ir siūlė stebėtojui nežiūrėti, verčiau išgerti vyno ir suokė, kad po rinkimų jis galėtų išvykti į kalnus.

Jakutijoje vyras į balsadėžę metė biuletenį po biuletenio. Ir dėl to už jo net susidarė eilė žmonių, kurie laukė, kol vyras atiduos balsus. Panašiai darė ir kelios rinkimų komisijos narės: vaizdo kameros užfiksavo, kaip moterys iš užančio išsitraukia balsalapius ir meta į dėžę.

Buvo ir įtartinai pavyzdingų miestų, kuriuose balsavo 100 proc. rinkėjų. O štai Rostovo srities rinkimų komisija tikrina informaciją, kad buvo balsuojama psichoneurologinio internato pacientų vardu. Iš šių rinkėjų kažkas paėmė dokumentus ir už juos balsavo artimiausioje apylinkėje.

Rusijos rinkimuose sekmadienį buvo gausu ne tik pažeidimų, bet ir žmonių, kurie rinkti V.Putiną atvyko persirengę įvairiais kostiumais. Buriatijoje balsuoti atvyko meška (nuotr.), o Gorbunkų balsavimo apylinkėje savo valią pareikšti nusprendė balistine raketa „Sarmat“ persirengęs pilietis.