Socialinį tinklą purto dar neregėtas skandalas. Iki 87 milijonų jo vartotojų duomenimis galėjo būti pasidalyta su Jungtinės Karalystės duomenų analizės ir konsultavimo įmone „Cambridge Analytica“.
Anksčiau skelbta, kad buvo atiduoti 50 mln. žmonių duomenys, tačiau šią savaitę skaičius patikslintas – ne į gerąją pusę.
Įmonė „Cambridge Analytica“ dirbo kartu su JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanija ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos rėmėjais.
Britų bendrovė socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenis panaudojo, kad sukurtų kompiuterinę programą, kurios tikslas buvo nuspėti balsuotojų veiksmus ir daryti jiems įtaką.
„Facebook“ taip pat prisipažino, kad dauguma socialinio tinklo 2 mlrd. vartotojų paskyrų informacijos surinkta per duomenų rinkimo operaciją, kuri nesusijusi su „Cambridge Analytica“ skandalu.
„Facebook“ vyriausiojo technologijų pareigūno Mike’o Schroepferio teigimu, piktų kėslų turintys veikėjai internautų informaciją rinko naudodamiesi socialinio tinklo ypatumais.
Kol pamažu aiškėja, kad nesuskaičiuojamas vartotojų duomenų kiekis galėjo patekti į trečiųjų šalių rankas, socialinio tinklo akcijų vertė čiuožia žemyn. Nuo įmonės „Cambridge Analytica“ skandalo pradžios „Facebook“ rinkos vertė sumažėjo kone 100 mlrd. JAV dolerių (81,5 mlrd. eurų).
„Manau, išlipsime iš šios duobės, bet tai užtruks kelerius metus, – svarstė 33-ejų M.Zuckerbergas. – Labai norėčiau sugebėti išspręsti visas bėdas per tris ar šešis mėnesius, bet, manau, tikrovė kiek kitokia.“
Sunkios dienos – visiems
Šiomis dienomis nesiilsi ne tiktai M.Zuckerbergas, bet ir Adamas Mosseri – „Facebook“ viceprezidentas, vadovaujantis svarbiausiam, tūkstantį darbuotojų turinčiam Naujienų srauto („News Feed“) skyriui.
Šis padalinys atsakingas už tai, ką mato vartotojas: kada, kokias nuotraukas bei įrašus ir kokių – ne. Ar draugai nuolat bendrauja, ar juos ignoruoja.
A.Mosseri atsakingas už tai, kaip atrodo pasaulis daugiau nei dviem milijardams vartotojų per mėnesį.
Išties šis žmogus turi daug valdžios. Ir daug daugiau, nei dar neseniai manyta.
Kiauri filtrai, nesugaudę melagingų naujienų, apgavystės per rinkimus – už visa tai atsakingu laikomas A.Mosseri vadovaujamas „Facebook“ skyrius.
Jau keli mėnesiai virš socialinio tinklo kompanijos siaučia audra. Paaiškėjo, jog abejotiną reputaciją turinti politikų konsultacijų bendrovė „Cambridge Analytica“ įgijo 87 mln. „Facebook“ vartotojų duomenis: žmonės atlikinėjo asmenybės testą „Facebook“, o jų atsakymus ir paskyrų duomenis susirinko britų įmonė.
Vos per dvi dienas nuo skandalo pradžios „Facebook“ vertė nukrito 60 mlrd. dolerių. Kalbama, kad socialinio tinklo saugumo vadovui Alexui Stamosui teks palikti postą. Šį pranešimą A.Stamosas iš dalies paneigė socialinio tinklo „Twitter“ asmeninėje paskyroje: „Nepaisant visų sklandančių gandų, vis dar esu įpareigotas dirbti „Facebook“.
Silicio slėnį ištiko krizė
„Visa tai mano atsakomybė. Aš įkūriau šią įmonę. Aš jai vadovauju ir esu atsakingas už tai, kas čia vyksta. Vis dar manau, kad įmonei geriausiai vadovaučiau aš.
Neketinu nieko paversti atpirkimo ožiu ir atleisti iš darbo“, – tvirtino M.Zuckerbergas, kuris šią savaitę pareiškė, jog nieko neatleis ir pats neatsistatydins.
Svarbiausio „Facebook“ skyriaus vadovas A.Mosseri sako: „Mes mokomės, mes daug ir labai įtemptai dirbame.“
Bet to veikiausiai nebepakaks. „Facebook“ prarado kontrolę.
Kritikai sako, jog socialinis tinklas taip pat esąs atsakingas už daug ką, kas globaliame pasaulyje pakrypo tam tikra linkme – nebūtinai teigiama.
Jis galėjo svariai prisidėti prie to, kad JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas, kad pasaulyje suaktyvėjo ir sustiprėjo kraštutinės dešiniosios jėgos, kad vaikai tapo priklausomi nuo išmaniųjų telefonų, kad melas labai greitai plinta po pasaulį ir žmonija susiskaldžiusi.
Trumpai tariant, „Facebook“ kelia pavojų demokratijai.
D.Trumpo išrinkimas prezidentu įstūmė Silicio slėnį į tapatybės krizę.
Prieš daugelį metų „Facebook“ pareiškė: norime įvykdyti revoliuciją žmonių komunikacijos srityje ir parodyti, kad revoliucijos neprievartiniu būdu atveda į geresnį gyvenimą.
Įtakingu, populiariu naujuoju komunikacijos instrumentu naudojasi ne tiktai demokratai, bet ir demagogai.
Tapatybės krizė tapo sistemos krize. Technologijos – nuolatinis žmonijos pažangos variklis.
Vakar geriau nei šiandien
Rytojus visada geresnis nei dabartis – tai ideologijos branduolys, kuris skatina visus ir viską Silicio slėnyje.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais technologijų optimistai turėjo pripažinti: vakar buvo geriau nei dabar. Iki prezidento D.Trumpo, melagingų naujienų, iki „Cambridge Analitica“.
Puolimus atremti tenka ne tik „Facebook“ ir jo įkūrėjui M.Zuckerbergui – jam, žinoma, kritikos strėlių tenka daugiausia.
Vašingtone į paviršių iškyla vis nauja išvada: kaip lengva manipuliuoti žmonėmis per socialinius tinklus, kaip juos kaip ginklą galima nukreipti prieš demokratinius procesus.
Amerikos ir Europos politikai nori M.Zuckerbergą asmeniškai išsikviesti į tyrimo komisijas.
„JAV gyventojai turi gauti atsakymą apie socialinių medijų manipuliacijų mastą“, – tokia Amerikos senatoriaus Marko Warnerio nuomonė.
Net itin optimistiškai nusiteikęs Silicio slėnio elitas nerimauja, ar dar verta gelbėti taip sugadintą „Facebook“ įvaizdį.
Mat tai nebus taip jau paprasta. Su „Cambridge Analytica“ susijęs duomenų skandalas nėra pavienis atvejis – jis nulemtas struktūrinių ypatybių.
Tai – verslo modelis, kuris remiasi duomenų rinkimu, jų panaudojimu. Modelis, kuris šiuo metu iš principo kelia abejonių.
Vienas turtingiausių žmonių
„Facebook“ įkūrėjas žino, kas pastatyta ant kortos. M.Zuckerbergas yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių, kasmet iškeliantis sau asmeninį iššūkį.
Pernai jis mokėsi kinų kalbos ir perskaitė 25 knygas.
Šių metų M.Zuckerbergo iššūkis: apsaugoti „Facebook“ vartotojus nuo piktnaudžiavimo ir neapykantos, svetimų vyriausybių manipuliacijos.
Taigi, paprastai tariant, įmonės remontas.
Tik praėjus penkioms dienoms po duomenų skandalo, susijusio su „Cambridge Analytica“, jis asmeniškai viešai atsiprašė.
Tačiau, daugelio nuomone, tikrai neįtikinamai: „Mes nuvylėme visuomenę. Dėl to siaubingai jaučiuosi ir apgailestauju.“
Koks netikėtas posūkis: juk nebuvo vertingesnės ir populiaresnės kompanijos negu „Facebook“? Kaip tai galėjo atsitikti? Kas pakišo koją? Per didelės ambicijos? Neapgalvotas žingsnis?
Atsakymų į šiuos klausimus žurnalistai pradėjo ieškoti kompanijoje „Facebook“ ir už jos ribų, imdami interviu iš vadovų, buvusių darbuotojų ir pirmiausia – iš Silicio slėnio genijų.
Juk „Facebook“ nepakanka vertinti atskirai: šis verslas atsirado ne tuščioje vietoje.
Jį formavo jo aplinka, besąlyginis Silicio slėnio, kuriame įsikūrę daugelis technologijų įmonių lyderių ir startuolių, optimizmas.
Norint susivokti, kodėl virš „Facebook“ pakibo juodi debesys, reikia atsigręžti atgal iki kompanijos ištakų.
Ir tuomet atsiskleidžia įdomus dalykas: M.Zuckerbergas ir „Facebook“ niekada faktiškai nebuvo pasirengę prisiimti augančios socialinio tinklo įtakos ir dėl to dar didesnės atsakomybės.
Politiškas – per prievartą
Ar M.Zuckerbergas yra politiškas žmogus? Priverstinai.
Tas, kuris nori pakeisti milijardų žmonių gyvenimą, nevalingai įsiveržia į valstybės ir politikos sferas. Jis privalo paaiškinti ar bent jau diskutuoti dėl visuomenei rūpimų klausimų, įstatymų ir taisyklių.
Silicio slėnyje įsikūrę koncernai nuo dešimtmečio pradžios veržiasi į pasaulio sceną. Jie tampa ambicingesni, arogantiškesni, nes likusi pasaulio dalis tik stebi, kaip Silicio slėnis keičia vieną sritį po kitos.
Arabų revoliucija patraukė pasaulio dėmesį, ji tapo įmanoma tik dėl „Facebook“ ir „Twitter“ – toks plačiai vartojamas šių įvykių paaiškinimas.
Kai 2016-ųjų lapkritį D.Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu, greitai paaiškėjo: to nebūtų įvykę, jei ne „Twitter“ ir „Facebook“.
Kadangi po šį socialinį tinklą sklido maždaug tokio turinio žinios: popiežius oficialiai palaiko D.Trumpą.
Ir šia informacija per keletą dienų buvo pasidalyta ar ji buvo komentuojama milijoną kartų.
Melas, bet tik algoritmas nustato, kiek vartotojų skaito ir dalijasi informacija, – kuo daugiau reakcijų, tuo reikšmingesnė ir įtikinamesnė žinia atrodo. Nors yra iš piršto laužta.
M.Zuckerbergas negali visu tuo patikėti, o ir nenori. Praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento rinkimų jis viešai pasakė: „Idėja, kad melagingos naujienos turėjo įtakos rinkimams, yra gana beprotiška.“
Bet juk buvęs vyresnysis prezidento D.Trumpo strategas Stephenas Bannonas socialinį tinklą „Facebook“ anksti įvertino kaip pagrindinį rinkimų kovos variklį. Ir idealų dezinformacijos įrankį. Ir juo pasinaudojo per „Cambridge Analytica“.
„Facebook“ vadybininkai nuolat žeria pavyzdžius, kaip komunikacijos galia padeda žmonėms per internetą susivienyti į savipagalbos ar maištingas grupes.
Vis dėlto pasitelkę tuos pačius įrankius diktatoriai melu maitina savo šalies žmones, svetimos vyriausybės bando daryti įtaką rinkimams, renkami duomenys apie vartotojus, kad jais būtų manipuliuojama.
Programėlė „Messenger“ iššifruoja jūsų žinutes
Jūsų ir pašnekovo pokalbiai „Facebook“ pokalbių programėlėje „Messenger“ – ne tokie slapti, kaip įsivaizduojate. Bendrovė šią savaitę pripažino, kad skenuoja programėlės vartotojų žinutes, o jų turinys gali būti pasiekiamas bendrovei.
„Facebook“ tai daro esą tam, kad apsisaugotų nuo vaikų pornografijos ir virusų plitimo. Pokalbis peržiūrimas įmonės darbuotojų, kai apie nederamą turinį praneša programėlės vartotojai. Taip pat tada, kai automatinė filtravimo sistema aptinka pavojingą turinį.
