„Žinote, kad Rusijoje atidžiai sekami atitinkami pareiškimai, sklindantys iš Vašingtono“, – žurnalistams sakė D.Peskovas, komentuodamas klausimą, kaip Maskva reaguoja į JAV pareiškimus apie galimus karinius smūgius Sirijos režimo taikiniams po praeitą savaitgalį netoli Damasko įvykdytos numanomos cheminės atakos.
Tuo metu Vašingtonas dėlioja galimus įvykių scenarijus už uždarų durų. D.Trumpas vėliau parašė tviteryje, kad gali smogti Sirijai arba labai greitai, arba visai negreit.
Maskva ketvirtadienį paragino Vakarus „rimtai apsvarstyti“ grasinimų Sirijai padarinius, JAV ir Prancūzijai paskelbus apie galimą karinį atsaką į numanomą cheminę ataką Dumos mieste.
„Raginame tarptautinės bendruomenės narius rimtai apsvarstyti galimus tokių kaltinimų, grasinimų ir ypač veiksmų (prieš Siriją) padarinius“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Socialinių tinklų „diplomatija“
JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas ir CŽV direktorius Mike'as Pompeo trečiadienį susitiko Baltuosiuose rūmuose aptarti galimybių.
Aptarti išties yra ką. Trečiadienis buvo paženklintas tikru žodžių karu tarp JAV ir Rusijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam būdingu stiliumi griebėsi socialinių tinklų „diplomatijos“ ir paaiškino, kas laukia Rusijos, jei ši bandys numušti JAV raketas, skriejančias į Siriją.
Žengti šį žingsnį D.Trumpas pagrasino, po to, kai įtarta, jog Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgos galimai įvykdė cheminę ataką Rytų Gutoje.
Susiję straipsniai
Įtampa augo sulig kiekviena diena ir trečiadienį tapo tikru sprogimu.
„Jeigu bus smūgis iš Amerikos pusės, raketos bus numuštos, taip pat bus smogta objektams, iš kurių buvo paleistos salvės“, – sakė Rusijos ambasadorius Libane Aleksandras Zasypkinas.
„Rusija, pasiruošk, nes raketos atskris, – naujos, gražios ir išmanios. Jums neverta bičiuliautis su dujomis žudančiu gyvuliu (B.al-Assadu), kuris žudo savo žmones ir tuo mėgaujasi“, – netrukus atkirto D.Trumpas.
Kol pats Rusijos lyderis tylėjo, ginti „Rusijos garbės“ stojo praeityje „kalinkos“ šokiu pagarsėjusi Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Jos retorika, tiesa, labiau priminė ne rimtą atsakymą JAV lyderiui, o tai, ką galima pavadinti „trolinimu“ (pašaipa).
Ji sakė, kad amerikiečių raketos sunaikins visus įrodymus apie tariamą išpuolį.
„O galbūt originali idėja buvo panaudojus išmaniąsias raketas sušluoti provokacijos pėdsakus po kilimu?“ – šaipėsi rusė.
Vėliau sekė kiti įrašai socialiniuose tinkluose, D.Trumpo kalba apie blogesnius Rusijos ir JAV santykius net už Šaltojo karo laikotarpį.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas laikėsi gana ramiai. Visiems laukiant oficialios šalies lyderio reakcijos, D.Peskovas paragino ramiau vertinti žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose plintančius pranešimus.
Tuo metu pats Vladimiras Putinas buvo labiau užsiėmęs raštų teikimu nei Sirijos klausimu. Praėjus kelioms valandoms po D.Trumpo, M.Zacharovos ir kitų Rusijos politikų „nuomonių apsikeitimo“, Kremliaus šeimininkas prabilo apie sveiką protą ir konstruktyvumą.
Laukiama sprendimo
Tik tiek. Kol Rusijos valstybiniame kanale buvo rodomas reportažas kaip pasiruošti karui ir kokios kruopos ilgiau išsilaiko, neatrodė, kad V.Putinas labai rimtai vertina padėtį. Tai davė peno ekspertams, politikams spėlioti, kokių veiksmų imsis tiek Maskva, tiek Vašingtonas.
Danijos Tarptautinių studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Flemmingas Splidsboelas situaciją apibūdino kaip „žvanginimą ginklais“. Tokiais žodžiais jis įvertino A.Zasypkino grasinimus numušti Amerikos raketas, jei jos skris į Siriją.
„Aš tikrai labai nustebsiu, jei rusai išties smogs Amerikos kariniam laivui Viduržemio jūroje, jei šis paleis raketas į Siriją“, – Danijos leidiniui „Politiken“ kalbėjo ekspertas.
„A.Zasypkino žodžius vertinu kaip bandymą puolimu apginti savo sąjungininkus – Siriją. Rusai gina savo interesus“, – teigė politologas.
Tiesa, jis pridūrė, kad kalbėdamas apie atsakomuosius veiksmus, A.Zasypkinas nė pats nežino, kokie tie veiksmai galėtų būti.
Apie tai, kokių veiksmų imtis po įvykdytos cheminės atakos, svarsto ne tik JAV, bet ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad ji neprisijungs prie galimų karinių veiksmų Sirijoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl savo šalies atsako turi nuspręsti artimiausiomis dienomis. Anksčiau jis teigė, kad „nenori eskalavimo“ ir kad bet koks atsakas bus nukreiptas į Sirijos cheminių ginklų pajėgumus, o ne į režimo sąjungininkus.
E.Macronui nusprendus imtiskarinio atsako nereiktų šalies parlamento pritarimo, todėl visi svertai yra jo rankose. Be to, jis sakė turįs įrodymų, kad Sirijos režimas tikrai panaudojo cheminį ginklą.
„Mes turime įrodymų, kad praėjusią savaitę buvo panaudoti cheminiai ginklai, bent jau chloro dujos, ir kad juos panaudojo B.al-Assado režimas“, – sakė E.Macronas interviu Prancūzijos televizijai TF1.
Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad kasdien palaiko kontaktą su JAV prezidentu D.Trumpu ir jie kartu apsispręs dėl savo atsako „pasirinktu laiku, kai nutarsime, kad jis bus naudingiausias ir efektyviausias“.
E.Macronas, kuris anksčiau yra sakęs, kad cheminio ginklo panaudojimu Sirijoje buvo peržengta raudona linija, pareiškė, jog vienas iš jo tikslų Sirijoje yra „atimti iš režimo galimybę vykdyti chemines atakas“.
„Prancūzija jokiais būdais neleis eskalacijos ir nieko, kas pakenktų stabilumui regione, bet negalime leisti (egzistuoti) tokiems režimams, kurie mano galintys blogiausiais būdais pažeidinėti tarptautinius įstatymus ir likti nenubausti“, – sakė jis.
Parodytų tarptautinę nuomonę
Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May ketvirtadienį sušaukė nepaprastąjį savo kabineto posėdį padėčiai Sirijoje aptarti. Kokį sprendimą priims Londonas, kol kas neaišku.
Remiantis agentūros AP šaltiniu, JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė jau apsvarstė stambesnes, ne vieno smūgio karines operacijas, kuriomis būtų siekiama sunaikinti Damasko galimybes surengti daugiau cheminių atakų.
Tarptautiniai ekspertai teigė, kad bendra karinė operacija, kuriai greičiausiai vadovautų Prancūzija, parodytų tarptautinę nuomonę dėl cheminių ginklų naudojimo ir mestų nelengvą iššūkį Sirijos pajėgoms, kurias remia Rusija ir Iranas.
Tuo metu leidinio „The Washington Post“ apžvalgininkas Maxas Bootas negaili kritikos D.Trumpui, teigdamas, kad jo pasisakymus taip pat sunku suprasti.
„D.Trumpas nuolat keičia savo nuomonę, o ir tai, ką sako, neretai sunku suprasti“, – tvirtino M.Bootas.
Atsižvelgiant į tai, kad ketvirtadienį Amerikos lyderis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Niekada nesakiau, kada įvyks ataka prieš Siriją. Ji galėtų įvykti labai greitai arba visai negreitai!“
Nors dar dieną prieš tai jis kalbėjo apie atskrendančias raketas.
Smogė sankcijos
Lenkų leidinys „Newsweek“ tikino, jog Rusija nepuolė smarkiai į atlapus D.Trumpui po jo kalbų apie raketas, nes esą įsivelti į konfliktą su JAV ji tiesiog neturi resursų. Todėl pasirinko konflikto neeskalavimo taktiką.
Tiesa, kalbas apie tai, kad Sirijoje beveik įsivyravo taika, V.Putinui teks pamiršti.
Beje, cheminė ataka Sirijoje vyko panašiu metu, kai Rusijos oligarchams ir valstybės veikėjams buvo skirtos naujos JAV sankcijos.
Pastarosios kirto ne tik atskiriems žmonėms, o visai šalies ekonomikai. Maža to, kad dėl sankcijų oligarchai per vieną dieną neteko maždaug 14 milijardų eurų, rublio kursas smuko į seniai neregėtas žemumas, o tai reiškia nuostolius kiekvienam Rusijos gyventojui.
„Tai dar ne dideli praradimai. Jeigu smukimas nesustos, Rusijos ekonomikai gresia žlugimas. Pasikeis jos vystymosi perspektyvos, kredito suteikimo sąlygos.
V.Putinui reikia gelbėti oligarchus nuo žlugimo. Jeigu jis su tuo nesusidoros, jis negalės sau leisti net ir tokio dalyvavimo Sirijoje, kokį išlaiko dabar“, – prognozavo lenkų „Newsweek“.