Pagrindinė Reikjaviko gatvė, sostinę dalijanti į vakarinę ir rytinę dalis, vadinama Laugavegur – „karštųjų vonių keliu“.
Mat seniau moterys čia dažnai eidavo skalbti drabužių į už trijų kilometrų esančias karštąsias versmes.
Šią gatvę puikiai žinojo 20-metė Birna Brjansdottir. Gyvybinga rusvaplaukė, kuri turėjo puikų humoro jausmą, užaugo 30 minučių kelio nuo šios vietos pėsčiomis, Reikjaviko priemiestyje.
2017 metų sausio 13-osios, penktadienio, vakarą centrinėje miesto gatvėje ji praleido su draugais bare žaisdama kortomis.
Kaip priimta Islandijos sostinėje, po vidurnakčio kompanija išėjo šokti.
Savimi pasitikinti Birna buvo viena pirmųjų, tą vakarą užlipusių ant scenos klube „Hurra“. Jos draugams 2 valandą nakties išsiskirsčius, ji pasiliko klube iki jo uždarymo 5 valandą, tada viena patraukė namo.
Net ir Reikjavike jaunai merginai naktį vaikščioti vienai yra neįprasta.
Bet Islandija garsėja kaip saugi šalis, nuo paskutinės žmogžudystės buvo prabėgę daug laiko – tad gali būti, kad žingsniuodama ji niekuo nesirūpino.
Eidama ji prasilenkė su keliais nepažįstamais žmonėmis, praėjo pro kelis barus ir kavines siauroje gatvėje, vedančioje prie jūros.
Šioje gatvėje ji ir pradingo.
B.Brjansdottir šeštadienio rytą nepasirodė darbe, o jos draugė Maria pradėjo nerimauti. Birna visada į darbą ateidavo laiku.
Maria bandė skambinti bičiulei, tačiau jos mobilusis telefonas buvo išjungtas.
Maria paskambino Birnos motinai Sillai Hreinsdottir.
Žinia, kad su B.Brjansdottir susisiekti nepavyksta, privertė ją sunerimti. Jos dukra visada pranešdavo tėvams, kur užtruko.
Tą vakarą kreipdamasi į policiją motina parašė ir žinutę socialiniame tinkle „Facebook“: „Brangūs draugai, nebūdinga, kad negalėtume su Birna susisiekti. Prašau, pasidalinkite žinute ir suraskime ją.“
Per kelias valandas motinos prašymu pasidalijo tūkstančiai žmonių, tačiau nebuvo jokių žinių iš B.Brjansdottir. Motina visą naktį praleido skambindama pareigūnams.
Policija naujienų turėjo tik sekmadienio rytą. Pasirodo, B.Brjansdottir telefonas buvo išjungtas 6 valandą ryte beveik 10 kilometrų nuo Reikjaviko. Tėvai ir draugai nuvyko ten ieškoti merginos.
Sekmadienio popietę dar nebuvo aišku, kur dingo islandė, oficiali policijos paieška taip pat nebuvo pradėta.
Neturėdama įkalčių policija nenorėjo nieko daryti, bet šią istoriją išgirdo žiniasklaida ir apie jauną dingusią merginą vakare pranešė per visus naujienų kanalus.
Šalis be nusikaltimų
Islandija yra laikoma viena saugiausių valstybių pasaulyje. Beje, tai vienintelė NATO narė, neturinti kariuomenės.
2000–2015 m. šalyje buvo įvykdyta vidutiniškai 1,6 žmogžudystės per metus.
Maža to, 2008 metais nebuvo nė vienos. Regis, tokiu atveju nestebina ir tai, kad policininkai čia nesinešioja pistoletų.
Lemtingą 2017 m. sausio savaitgalį detektyvas Grimuras Grimssonas nežiūrėjo žinių, tačiau po sekmadienio vakarienės suskambo jo telefonas. Kolegos jį iškvietė į komisariatą.
56-erių detektyvas 30 darbo metų praleido tirdamas įvairias mažas nelaimes. Todėl ir važiuodamas į darbą G.Grimssonas pernelyg nesijaudino.
Miestuose dingusieji greitai atsirasdavo, paprastai juos atrasdavo užsibuvusius pas draugus.
Policijos nuovadoje detektyvas buvo supažindintas su byla. Detektyvas ėmė sekti Birnos pėdsakais stebėdamas vaizdo kamerų įrašus, tačiau vienoje vietoje ji tiesiog pradingo.
Peržiūrėdami įrašą antrą kartą tyrėjai pastebėjo mažą raudoną automobilį „Kia Rio“, važiuojantį priešinga kryptimi, negu ėjo B.Brjansdottir. Gali būti, kad mergina įsėdo į šią mašiną, tačiau nebuvo įmanoma įžiūrėti nei kas yra mašinos viduje, nei koks jos numeris.
Patikrinę duomenų bazę policininkai aptiko šimtą tokį modelį ir spalvą atitinkančių mašinų.
Vėliau naktį Birnos tėvai atvyko į policijos komisariatą. Motina reikalavo kuo greičiau pradėti dukros paiešką.
Policininkams parodžius kamerų užfiksuotą medžiagą S.Hreinsdottir įniršo, kad policininkai dar nenustatė, kas vairavo mašiną.
Vėlai paskelbta paieška
Pirmadienio popietę neturėdami daugiau įkalčių policininkai sušaukė spaudos konferenciją ir paskelbė informaciją, galinčią padėti rasti B.Brjansdottir.
Paskelbta paieška pirmadienio naktį davė rezultatų.
Du dvidešimtmečiai broliai, neturintys jokių ryšių su B.Brjansdottir, išėjo jos ieškoti ten, kur pastarąjį kartą buvo užfiksuotas jos telefono signalas.
Priėję netoliese esančią prieplauką jie pamatė statybinių medžiagų krūvą. Nusprendę apsižvalgyti atidžiau broliai tarp jų pastebėjo juodų batų porą.
Atvykusi policija greitai patvirtino, kad tai B.Brjansdottir batai.
Iš vaizdo kamerų medžiagos matyti, kad į prieplauką buvo atvykęs ir raudonasis „Kia Rio“. Mašina buvo sustojusi prie žvejybos tralerio „Polar Nanoq“ su Grenlandijos vėliava.
Iš automobilio išvirtęs akivaizdžiai įkaušęs keleivis nusvirduliavo į laivą. Tada mašina nuvažiavo.
Šį kartą policijai pavyko įžiūrėti mašinos valstybinį numerį ir išsiaiškinti, kad jį išsinuomojo 25 metų žvejai Thomas ir Nikolajus Olsenai iš Grenlandijos.
Nors jų pavardė ta pati, paaiškėjo, kad jie nėra giminės.
Automobilį jie grąžino šeštadienį per pietus, vėliau jį spėjo išsinuomoti jauna šeima. Mašinoje buvo justi stiprus chemikalų kvapas.
Policininkai ant galinės sėdynės rado kraujo pėdsakų. Jų pavyzdys kartu su B.Brjansdottir DNR buvo nusiųstas į tyrimų laboratoriją.
Deja, pradėjus ieškoti įtariamųjų paaiškėjo, kad traleris jau seniai išplaukęs.
Gaudė žvejų laivą
Antradienį Th.Olsenas už šimtų kilometrų jūroje gavo „Facebook“ žinutę iš vieno žurnalisto.
Jis teiravosi, ar žvejys buvo išsinuomojęs raudoną „Kia Rio“.
Sunerimęs vyras parodė žinutę laivo kapitonui, pastarasis jį guodė, kad nereikia jaudintis, jei nieko blogo nepadarė, ir davė jam raminamųjų.
Tuo metu detektyvo G.Grimssono komanda susiruošė gaudyti žvejų laivo. Sraigtasparniu jie nuskrido į Danijos karinį laivą.
Jie planavo nuplaukti į Grenlandiją, o iš ten drauge su vietiniais pareigūnais nuvykti į „Polar Nanoq“ laivą ir suimti įtariamuosius.
Laikas tuo metu buvo didžiausias detektyvo priešas. G.Grimssonas suprato: kuo ilgiau jie nepasieks laivo, tuo daugiau laiko žvejai turės įkalčiams panaikinti ir suderinti savo parodymus tarpusavyje.
Internete perskaitęs apie dingusią merginą tralerio kapitonas nusprendė grįžti atgal į Islandiją. Tiesa, prieš tai jis išjungė interneto ryšį, kad įgulos nariai negalėtų sužinoti daugiau apie šią istoriją.
Nors islandai ir neturi kariuomenės, šalyje egzistuoja specialios antiteroristinių operacijų pajėgos, vadinamos Vikingų daliniu.
Trečiadienio rytą sraigtasparnis su šešiais šio Vikingų dalinio nariais pasitiko „Palar Nanoq“, įplaukiantį į Islandijos teritorinius vandenis.
Th.Olsenas ir N.Olsenas buvo suimti ir uždaryti savo kajutėse.
Tuo metu visa Islandija jau sulaikiusi kvapą sekė šią istoriją.
„Žmonės kūrė savas teorijas. Ši byla atskleidė mūsų visuomenės baimę: jauna nekalta moteris užsieniečių užpulta miesto centre“, – aiškino sociologijos profesorė Helgi Gunnlaugsson.
Visuomenę nujaučiama tragedija labai sukrėtė. Nacionalinis transliuotojas RUV net nukėlė serialo apie dingusią merginą premjerą. Visuomenė spėliojo, gal B.Brjansdottir yra gyva laive, buvo pasirodę pranešimų, kad ji rasta nuskendusi ežere.
Į uždarytą nuo smalsių žvilgsnių prieplauką laivas atvyko trečiadienį apie vidurnaktį.
„Atrodė, kad ten buvo suvažiavę visi Reikjaviko policijos ekipažai“, – prisiminė didžiausio Islandijos laikraščio reporterė Snaeros Sindradottir.
Islandai su palengvėjimu stebėjo, kaip du įtariamieji su antrankiais paliko laivą.
Nusikaltėlių liudijimai
Policija pradėjo apklausos procesą. Mėginių tyrimai Švedijoje patvirtino, kad kraujas mašinoje buvo B.Brjansdottir. Bet įtariamieji kaltę neigė. O jų pasakojimai apie lemtingą naktį buvo identiški.
Vyrai teigė penktadienio vakarą prieš grįždami į jūrą praleidę baruose.
Abu žvejai tikino, kad tuo metu, kai vaizdo kameros paskutinį kartą užfiksavo B.Brjansdottir, į jų mašiną įlipo dvi merginos.
N.Olsenas teigė tuo metu miegojęs. O.Th.Olsenas nuvežė jį į laivą, pastatė mašiną prieplaukos gale, persėdo į mašinos galą pas dvi merginas ir ėmė su jomis bučiuotis. Merginas jis išleido netoliese maždaug po pusvalandžio.
Pareigūnams Th.Olseno pasakojimas pasirodė pilnas neaiškumų.
Šeštadienį 7 valandą ryte, kai jis buvo užfiksuotas nuvažiuojantis nuo prieplaukos, jo telefonas buvo išjungtas 4 valandoms.
Mašina nebuvo užfiksuota jokios stebėjimo kameros iki pat 11 valandos, kai Thomas sugrįžo į uostą.
Jis teigė miegojęs mašinoje, nors rodmenys bylojo apie ilgą pasivažinėjimą. Vėliau jis buvo užfiksuotas prekybos centre perkantis valymo skysčio, plastikinių maišų, drabužių ir valantis mašiną.
Jis teigė, kad bandė nuo mašinos galinės sėdynės išvalyti vėmalus. Bet tyrimas parodė, kad ten būta kraujo.
Maža to, kiti įkalčiai buvo nepalankūs Th.Olsenui. Ant krūtinės jis turėjo įbrėžimų – pasipriešinimo ženklų.
Apieškodami jo kajutę laive pareigūnai rado 23 kilogramus hašišo, kurio vertė juodojoje rinkoje viršijo pusantro milijono eurų.
Galiausiai laivo šiukšlių dėžėje buvo surastas vairuotojo pažymėjimas, priklausantis B.Brjansdottir.
G.Grimssonas neabejojo, kad Th.Olsenas yra kaltas dėl merginos mirties, bet jos kūno niekur nebuvo galima rasti.
Praėjus savaitei nuo merginos dingimo prasidėjo didžiausia paieškos operacija Islandijos istorijoje. Daugiau nei 800 savanorių ieškojo B.Brjansdottir visoje saloje. Galų gale visas viltis sudaužė žinia: merginos kūną jūra išplovė vienoje nuošalioje pakrantėje.
Sulaukė nuosprendžio
Šokas greitai pavirto sielvartu. B.Brjansdottir atminimas buvo pagerbtas ne vien Islandijoje, bet ir Grenlandijoje, Danijoje. Žinia apie mirtį Islandijoje apskriejo visą pasaulį.
B.Brjansdottir laidotuvės vyko didžiausioje šalies bažnyčioje, stovinčioje gatvėje, kurioje paskutinį savo gyvenimo vakarą leido mergina. Ceremonijoje dalyvavo 2000 žmonių, tarp jų ir Islandijos prezidentas bei premjeras.
Kelias savaites Birnos mama buvo pernelyg sugniuždyta, kad galėtų klausytis, kaip mirė jos dukra. Tik po kurio laiko ji susitiko su G.Grimssonu ir jai buvo papasakota, kas žinoma.
Nors B.Brjansdottir buvo rasta nuoga, seksualinės prievartos požymių nebuvo užfiksuota.
Pareigūnai nustatė, kad ji buvo smaugiama ir mušama, bet į vandenį įmesta dar gyva. Skrodimas parodė, kad oficiali mirties priežastis – nuskendimas.
N.Olsenas buvo paleistas į laisvę po dviejų savaičių, nes nedalyvavo įvykdant nusikaltimą.
O Th.Olsenas kaltę dėl žmogžudystės toliau neigė, todėl policija negalėjo suprasti, kodėl jis nužudė B.Brjansdottir. Teismo proceso metu jis bandė pakeisti parodymus ir kaltę suversti N.Olsenui, tačiau visi įkalčiai buvo prieš jį.
Th.Olsenas pripažintas kaltu dėl narkotikų laikymo ir žmogžudystės ir nuteistas 19 metų laisvės atėmimo bausme.
Pokyčius išgyveno ir tauta
G.Grimssonas džiaugiasi ištyręs pirmą ir vienintelę žmogžudystės bylą per savo karjerą, bet apgailestavo, kad policija nesugebėjo sureaguoti greičiau.
B.Brjansdottir motina pripažino esanti dėkinga visuomenei už paramą, tačiau jai ši tragedija sukėlė tik sielvartą.
Nors naktys Reikjaviko centre ir toliau triukšmingos, kiekvienas islandas gali paliudyti, kad beprasmiška tragedija pakeitė jų saugumo jausmą.
Reikjavike padaugėjo stebėjimo kamerų, merginos tapo atsargesnės su nepažįstamaisiais. Tačiau didžiausias pokytis įvyko tautos psichikoje – žmonės suvokė, kad nėra apsaugoti nuo grėsmių, atkeliaujančių iš už salos ribų.
„Manau, daugybei islandų buvo sunku suvokti, kad maža atskira sala tampa atvira ir kosmopolitiška.
Žmonės ėmė labiau nerimauti dėl naujos globalaus pasaulio eros“, – teigė žurnalistas Egillas Bjarnasonas.
