Javožne nuo 2016 m. vidurio iki 2018 m. pradžios keliuose nežuvo nė vienas žmogus. Tokia statistika labai skiriasi nuo kitų Lenkijos miestų.
Miesto valdžia tvirtino, kad jų sėkmės paslaptis yra infrastruktūra. Esą jei norima išvengti žmonių mirčių, pirmiausia reikia pradėti nuo jos tobulinimo.
Miesto kelių ir tiltų departamento direktorius Tomaszas Toszas pasakojo, kad pastaruosius keliolika metų miestas nemažai investavo, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių.
Pirmiausia buvo sutvarkyti keliai, šaligatviai ir viešasis transportas.
Vizija – nulis mirčių
„Pokyčiai“, – tvirtina T.Toszas, kai jo paklausia, kokia yra pagrindinė kampanijos „Nulio vizija“ idėja. Šią kelių saugumo didinimo praktiką lenkai pasiskolino iš skandinavų.
1997 metais Švedijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri ragino imtis veiksmų ir pasiekti, kad šalies keliuose nežūtų nė vienas žmogus.
„Nulio vizijoje“ tvirtinama, kad iš etinės pusės nepriimtina, jeigu naudojantis kelių transportu žūsta ar smarkiai susižaloja žmonės.
Deklaracija pakeitė suvokimą, jog ne vien patys žmonės atsakingi už tai, kad keliuose vienas kito nesužalotų, bet atsakomybę prisiima ir institucija, prižiūrinti susisiekimo sistemą.
Eismas turi būti organizuojamas taip, kad būtų sumažinta pavojingų ir tragiškų atsitikimų rizika.
„Reikia savęs paklausti, su kiek mirčių keliuose esame pasiruošę susitaikyti.
Tarkime, konkrečioje kelio atkarpoje žūsta 100 žmonių per mėnesį. Norime šį skaičių sumažinti ir tuomet kyla klausimas – iki kokio skaičiaus? Jeigu per metus žus 50 žmonių, ar jau bus gerai?
Tačiau kiek mirčių toleruos visuomenė? Nė vienos“, – įsitikinęs T.Toszas.
Lenkijoje tokios idėjos yra dar tik užuomazgų stadijos. Net eismo dalyvių suvokimas yra kitoks nei Švedijoje. Lenkijoje eismo dalyviai suvokiami siaurai – tiktai kaip keleivinių automobilių vairuotojai.
Maža to, būtent jiems verčiama visa atsakomybė tiek dėl nelaimingų įvykių, tiek dėl susidarančių spūsčių mieste.
Neseniai vienas Varšuvos radijo vedėjų tiesioginiame eteryje šaipėsi iš miesto kelių inžinieriaus biuro.
Pastarasis pasiūlė, kad sostinės gyventojai paliktų savo automobilius namuose ir naudotųsi viešuoju transportu – taip išvengtų spūsčių.
Tuo metu radijo laidų vedėjas pasiteiravo, už ką gi biuras ima pinigus, jei nesugeba racionaliai išspręsti problemos.
Tiesa, radijo laidų vedėjas taip pat nesuprato, kad eisme dalyvauja ne tik automobiliai, bet viešasis transportas ar pėstieji, tad reikia išspręsti problemas, susijusias su jais visais.
Švedų „Nulio vizijos“ idėją greitai perėmė Norvegija, Danija, Suomija. Vėliau ir kitos valstybės. Javožno miestas oficialiai ją perėmė prieš ketverius metus.
„Tačiau miesto infrastruktūrą pertvarkyti pradėta jau prieš 12 metų“, – aiškino T.Toszas.
Nebuvo ateities strategijos
Prieš keliolika metų Javožno Aukščiausios kontrolės biuras atkreipė dėmesį, kad miestas neturi ilgalaikės transporto infrastruktūros plėtros strategijos. Tada jos neturėjo iš esmės nė vienas Lenkijos miestas.
Javožne buvo paskelbtas konkursas tokiai strategijai sukurti. Konkursą laimėjo Katovicų įmonė „Inkom“.
Abu jos vadovai – Piotras Trybusias ir Janas Gregorowiczius – yra kelių inžinieriai.
Jie patarinėjo ne vienam Lenkijos miestui, tačiau Javožne jų užduotis buvo kiek kitokia.
„Javožne išlaikomas valdžios tęstinumas, todėl daug metų galėjome tęsti savo darbus ir viską keisti laipsniškai“, – tikino J.Gregorowiczius.
Vakarų šalys anksčiau už Lenkiją susidūrė su keliuose labai padidėjusiu automobilių skaičiumi ir ėmė šią problemą spręsti. Dabar tie metodai taikomi ir Lenkijoje.
Kai kurie jie paremti psichologų tyrimais, kurie išsiaiškino, kokiomis aplinkybėmis žmogus kelyje yra linkęs rizikuoti, o kokiomis stengiasi būti atsargus.
Pavyzdžiui, kelerius metus Lenkijoje žiedo viduje supilamas kalniukas, ant jo dar pasodinami medžiai. Tai daroma tam, kad sumažėtų vairuotojų matymo laukas.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nelogiška. Tačiau tam yra paaiškinimas.
J.Gregorowicziaus teigimu, jei privažiuodamas prie žiedo vairuotojas viską puikiai mato, įprastai jis įlėks į jį net pernelyg nestabdydamas.
Esą jeigu akivaizdu, kad kitas automobilis neartėja, tai kam pristabdyti?
Jeigu matomumas bus prastesnis, vairuotojas mažiau pasitikės savimi, bus apdairesnis.
„Daugelis mūsų nė nesusimąsto, kas tas kelias akimirkas vyksta mūsų smegenyse.
Tačiau tiesa yra tokia, kad nesijausdami visiškai saugūs nukeliame koją nuo greičio pedalo. Būtent tai mums ir svarbu“, – aiškino J.Gregorowiczius.
„Visi esame žmonės ir visi darome klaidų – ne išimtis ir tada, kai kur nors važiuojame.
Kai artėjame prie tuščio žiedo, neretai nepastebime, kad jis nėra visiškai tuščias: nematome šaligatvio kraštu einančio pėsčiojo, ką tik į žiedą įvažiavusio automobilio arba kokio nors ant kelio pamesto daikto.
Tuomet įvyksta avarija. Jei per žiedą ar sankryžą asmuo važiuos lėčiau, bus mažesnė tikimybė, kad įvyks nelaimė“, – dėstė T.Toszas.
Lenkijos saugaus eismo keliuose stebėjimo institucija pateikė, kokiu greičiu važiuojančio automobilio partrenktas žmogus turi didesnę galimybę likti gyvas.
Pasak jos, jei automobilis kliudys žmogų važiuodamas 30 km/h greičiu, 9 iš 10 žmonių po šio susidūrimo gyvens.
Jeigu automobilio greitis sieks 50 km/h, gyvi liks 5 iš 10 pėsčiųjų. Tačiau jei automobilio greitis viršys 60 km/h, gyventi turės galimybę tik vienas iš 10 žmonių.
„Lenkams atrodo, kad 60 km/h greitis yra visai nedidelis. Maža to, jie dažnai linkę jį viršyti ir nepaiso greičio ribojimo.
Gali statyti bet kokius ženklus, vis tiek žmonės važiuos tokiu greičiu, koks jiems patiems atrodys tinkamas“, – teigė P.Trubusas.
Būtent todėl esą kelių infrastruktūrą reikia sukurti taip, kad ji priverstų žmones sulėtinti automobilį. Tam yra nemažai priemonių: nuo paprasčiausių greičio ribojimo kalnelių.
Dar geriau visą perėją padaryti ant pakilimo. Prieš tokius kalnelius vairuotojai pristabdo, nes galų gale važiuojant greitai galima sudaužyti automobilį.
Ėmė siaurinti kelius
Dar vienas iš pirmo žvilgsnio keistas pasiūlymas – susiaurinti kelią.
P.Trubusas įsitikinęs, jog mieste siekiant padidinti saugumą kelius reikia ne platinti, o siaurinti.
Priežastis paprasta – siaurame kelyje vairuotojas jaučiasi ne taip tvirtai, todėl sulėtina greitį.
Javožne keliai per kelerius metus buvo nemažai susiaurinti. Dabar vietoj įprastų 3,5 m jų plotis yra 2,5 m.
Miesto centre imtasi dar drastiškesnių priemonių. Mat inžinieriai čia nusprendė asfaltą pakeisti akmenine kelio danga. Tai buvo padaryta todėl, kad per nelygų kelią vairuotojai važiuoja kur kas lėčiau.
Per keliolika metų buvo pertvarkytas visas Javožno miesto centras. Tuo pat metu buvo keičiamas ir viešojo transporto susisiekimas. Anksčiau per miestą ėjo tranzitinis kelias, tačiau vėliau nuspręsta nutiesti aplinkkelį.
T.Toszas sako, kad kol kas pavyko pertvarkyti vos 30 proc. kelių, nes tam reikia milijoninių investicijų.
Tiesa, miesto valdžia ne tiktai stengėsi pertvarkyti kelius, bet ir ragino gyventojus naudotis viešuoju transportu.
Didžioji dalis autobusų Javožne šiandien yra elektriniai, stotelėse pasirodo punktualiai, turi belaidį internetą ir juose galima įsikrauti telefoną.
Todėl nenuostabu, kad nemaža dalis gyventojų pasirinko tokį susisiekimo būdą.
T.Toszas prisimena, kai buvo imtasi kelių siaurinimo ir kitų infrastruktūros keitimų, kilo nemažai protestų.
„Iš pradžių kilo didelis nepasitenkinimas. Tačiau viską pavyko išaiškinti. Kalbėjomės ir su vairuotojais, ir su pėsčiaisiais“, – tikino T.Toszas.
Prieš keliolika metų Javožno mieste kasmet keliuose žūdavo 11–12 žmonių. O kai buvo imtasi pirmųjų permainų, šis skaičius sumažėjo iki 4–7.
Per pastaruosius penkerius metus iš viso mieste žuvo 8 žmonės. Jei mirčių keliuose statistika Javožne santykinai būtų tokia pati kaip kituose Lenkijos miestuose, kasmet jo keliuose turėtų žūti 35 žmonės.
Kelių pertvarkymas teigiamai paveikė ir vairuotojų elgesį.
Jie tapo daug ramesni, ėmė lėčiau važiuoti net ir tose vietose, kur iš pirmo žvilgsnio būtų galima spustelėti greičio pedalą.
Kasmet netenkama tūkstančių žmonių
Lenkijoje per praėjusius metus iš viso įvyko 32,7 tūkst. eismo įvykių. Šis skaičius išties didelis, tačiau lenkai džiaugiasi, kad, palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 900.
Šaliai nepavyksta išvengti tragiškų įvykių. Vien pernai Lenkijos keliuose žuvo 2,8 tūkst. žmonų. Gąsdina ir sužeistųjų skaičius. 2017 m. kelių eismo įvykiuose buvo sužeista beveik 40 tūkst. žmonių, daugiau nei 11 tūkst. iš jų – sunkiai. Tiesa, šie skaičiai irgi truputį mažėja.
Lenkija negali pasigirti sėkminga kova su nelaimėmis keliuose. Rodikliai šioje srityje – vieni prasčiausių Europoje. Šalyje vienam milijonui gyventojų tenka maždaug 70 žuvusiųjų per avarijas.
Geriausiai Europoje tvarkytis su šiomis problemomis sekasi Švedijai. Čia milijonui gyventojų tenka kiek daugiau nei 20 mirčių per eismo įvykius. Tarp lyderių yra ir Vokietija, Danija bei Nyderlandai. Lietuvoje šis skaičius siekia maždaug 60 žūčių avarijose milijonui gyventojų.
