Pasinaudodamas bejausme ambicija ir sėkme Kim Jong-unas pasiekė tai, kas iki šiol nebuvo pavykę nė vienam Šiaurės Korėjos vadovui – tarptautinio lyderio ir branduolinės galiūnės prezidento pripažinimą, rašo „The Guardian“.
Vyresnis jo brolis Kim Jong-namas buvo laikomas tikėtinu sosto įpėdiniu, tačiau susipyko su savo tėvu 2001-aisiais, kai buvo pričiuptas mėginantis su suklastota viza patekti į Japoniją, kur norėjo pasilinksminti Tokijo Disneilende.
Greitai po to Kim Jong-ilas valdžiai ėmė ruošti kitą savo sūnų – Kim Jong-uną, kurį atidavė į karininkų mokyklą Pchenjane.
Tiesa, atėjęs į valdžią jis labiau primena ne savo tėvą, o senelį.
Dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio tėvas Kim Jong-ilas buvo atsargus ir vengė viešumos, bet pats Kim Jong-unas dažnai fotografuojasi su žmonėmis, šypsosi, jo kalbas transliuoja televizijos.
„Jis kur kas labiau linkęs rizikuoti nei ankstesni lyderiai ir netgi parodė, kad moka pripažinti klydęs. Tokio požiūrio iki šiol nebuvo, – aiškino Šiaurės Korėjos stebėtojų grupės „38 North“ vadovė Jenny Town. – Susitikimai su JAV ir Kinijos vadovai, kalbos apie karą rodo, kad Pchenjaną pasaulio lyderiai laiko sau lygiu, o tai labai patinka žmonėms namuose.“
Pradžioje buvo smurtas
Pirmosios Kim Jong-uno valdymo dienos buvo pačios žiauriausios. Vos 27-erių diktatorius siekė kuo greičiau konsoliduoti valdžią visuomenėje, kurioje didžiausia pagarba yra skirstoma pagal amžių, ir patraukė iš kelio visus, kuriuos laikė grėsme.
Kim Jong-uno dėdė Jang Song-thaekas, kuris rūpinosi šalies santykiais su Kinija, buvo viešai suimtas per Darbininkų partijos suvažiavimą ir vėliau nužudytas.
Vėliau lyderis buvo apkaltintas surengęs savo vyresniojo brolio Kim Jong-namo nužudymą Kvala Lumpūro oro uoste 2017-ųjų vasarį. Kim Jong-uno valdymo metu padažnėjo ir viešos karininkų egzekucijos.
Be to, jis nė piršto nepakrutino, kad būtų išardytas 120 tūkst. politinių kalinių darbo stovyklose uždaręs tinklas, vadinamas nusikaltimu žmogiškumui.
Tiesa, vieno tėvo palikimo jis atsisakė. Metų metus Kim Jong-ilas labiau rūpinosi kariuomene nei žmonių išmaitinimu, o pinigus kišo į brangią branduolinių ginklų vystymo programą.
Kim Jong-unas šią problemą ištaisė sulygindamas karui ir ekonominiam šalies vystymuisi skiriamas lėšas.
Pchenjanas paskendo statybų bume, o kai šių metų pradžioje diktatorius paskelbė, kad Šiaurės Korėja sėkmingai užbaigė kurti atominę bombą, pasak analitikų, tai buvo ženklas, jog dabar ekonomika bus svarbiausia sritis.
Tokio rizikingo elgesio viršūnė buvo susitikimas su D.Trumpu. Kim Jong-unas paliko šalį iš anksto sutartą valandą, taip sukeldamas grėsmę, kad pasinaudodami politiniu nestabilumu valdžią gali užgrobti konkuruojančių jėgų valdžios atstovai.
Tačiau galimas laimėjimas atrodė pernelyg viliojantis, kad būtų galima atsisakyti progos susėsti su JAV prezidentu prie vieno stalo.
Laukia tolesnės kelionės?
„Kim Jongžuno tikslas yra užsitikrinti ekonominę paramą, finansų srautą, sumažinti sankcijas ir pritraukti investicijas į specialiąsias ekonomines zonas“, – aiškino analitinio centro „Council on Foreign Relations“ vyresnysis bendradarbis Scottas Snyderis.
Tad gali būti, kad Kim Jong-unas surengs turnė susitikimų ir su kitais pasaulio lyderiais – pavyzdžiui, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu arba Japonijos premjeru Shinzo Abe.
„Taip jis dar labiau įtvirtintų savo tarptautinio lyderio įvaizdį“, – teigė S.Snyderis.
Net jeigu Šiaurės Korėjos lyderis sutiks išmontuoti raketų bandymo poligonus, kaip tikino D.Trumpas, šios pastangos bus tik paviršutiniškos,
Jau dabar aišku, kad Vašingtono „maksimalaus spaudimo“ politika jau neatlaiko Kim Jong-uno diplomatinių smūgių.
Net Kinija, su kuria Šiaurės Korėja palaiko 90 proc. prekybos santykių, galimai atlaisvins sankcijas, o Pietų Korėjos įmonės ruošiasi investuoti.
Visi šie laimėjimai tik patvirtino Kim Jong-uno nuojautą, kad drąsiai rizikuoti apsimoka.
Šiaurės Korėjos lyderis įtvirtino savo valdžią susitikime su D.Trumpu, o Vašingtono delegacija išvyko tik su aptakiai surašytu susitarimu, kurį Pchenjanas jau buvo spėjęs sulaužyti anksčiau.
Teatrališkai pasirašytas dokumentas įrodė: Šiaurės Korėja atsidūrė tokioje pozicijoje, apie kurią labai ilgai svajojo.
