Tasmanijoje iš šachtos 2006 metais išgelbėtas Brantas Webbas teigė, kad jie su kolega Toddu Russellu melavo vienas kitam apie savo viltis išsigelbėti per po žeme praleistas 14 dienų.
„Nemanėme, kad išsigelbėsime, tačiau melavome vienas kitam. Kalbėjome, kad labai greitai susitiksime su savo šeimomis ir tai labai padėjo“, – „The Guardian“ B.Webbas pasakojo Naujosios Zelandijos radijo stočiai „Newstalk ZB“.
Gali būti, kad Tailande įstrigę 11-16 metų paaugliai ir jų treneris, turės ilgai laukti, kol gelbėtojai per itin pavojingą tunelį juos išlaisvins. Vaikai yra mokomi nardyti, nes kylantys lietaus vandenys nuolat semia urvą.
Pasak B.Webbo, kuris per 10 įkalinimo dienų suvalgė tik pusę javainių batonėlio, sakė, kad Tailando dingusiesiems urve dabar laukia sunkus metas.
„Šiuo metu jiems sekasi gerai. Jie sausi, turi vandens ir vilties. Yra labai daug žmonių, su kuriais jie gali pasišnekėti. Toddas ir aš turėjome tik vienas kitą. Dvi savaitės be jokio išorinio kontakto yra labai daug“, – prisiminė australas.
Antradienį apie visą pasaulį sudominusią tailandiečių gelbėjimo operaciją pasisakė ir likę gyvi Čilės kalnakasiai, kurie 69 dienas po žeme praleido 2010 metais.
Vienas iš 33 po žeme Atakamos dykumoje tada įstrigusių darbininkų Omaras Reygadas tikino, kad svarbiausia, jog berniukai dirbtų kartu, o trenerio darbas yra juos motyvuoti.
„Baisu, nes jie dar tokie maži. Tačiau tikiu, kad stiprūs berniukai išliks gyvi ir atlaikys spaudimą, kai išeis į laisvę“, – čilietis kalbėjo AP.
Nors kalnakasys pripažino, kad sunku tokioje situacijoje ką nors patarti, jis berniukams pasiūlė galvoti tik apie tai, kad iš urvo jie tikrai išeis ir susitiks savo šeimas.
Be to, pasak O.Reygado, futbolo komanda neturėtų gėdytis savo emocijų: „Normalu būti išsigandusiam. Mes buvome tokie išgąsdinti, kad daug verkėme. Visi, net suaugę vyrai.“
Psichikos randus nešios ilgai
Nors berniukai yra geros fizinės būklės, sulaukė maisto ir medikų priežiūros, specialistai nerimauja, kokią žymę ši istorija paliks jų sąmonėje.
Vaikų ir paauglių psichiatras Andrea Danese aiškino, kad artimiausiu metu vaikai po tokios traumus gali būti išsigandę, prieraišūs, kęsti nuotaikų kaitą.
Tiesa, pasak mediko, faktas, kad vaikai priklauso bendruomenei – futbolo komandai – padės apsaugoti jų psichinę sveikatą.
„Ankstesni atvejai rodo, kad grupė susivienija, sutelkia savo ribotus išteklius tam, kad išgyventų“, – pritarė Ričmondo universiteto profesorius Donelsonas R.Forsythas.
Tiesa, jis įspėjo, kad komandoje gali rastis ir kitokių emocijų – kaltės, beviltiškumo, pykčio ir hierarchijos problemų, tačiau tai, kad paaugliai jau anksčiau buvo priversti dirbti kaip komanda, gali išsaugoti jų vienybę.
Nuo ankstesnių pasaulį sukrėtusių po žeme įstrigusių žmonių istorijų šis atvejis skiriasi ir tuo, kad dauguma urve esančių asmenų – vaikai, todėl jiems sunkiau susidoroti su tokia situacija.
Pasak A.Danese, gelbėtojai, medikai ir juos saugantis treneris turi atlikti savo vaidmenį – aiškiai ir nuoširdžiai komunikuoti, taip sumažindami patirsiamą traumą.
„Labai svarbu, kad jie turėtų visą informaciją apie tai, kas vyksta ir kas vyks. Nenuspėjami pokyčiai gali padidinti ilgalaikės psichinės traumos galimybę“, – BBC teigė psichiatras.
Svarbi dienos šviesa
Kad būtų lengviau laukti, gelbėtojai ketina į urvą atvesti telefono ryšį ir internetą, kad vaikai galėtų susisiekti su artimaisiais.
Vienas didžiausių iššūkių, jeigu išsigelbėjimo laukti reikės ilgai, yra ir tamsa. Negalėdamas pagal šviesos kaitą spręsti apie dienos ir nakties laiką, sutrinka kūno biologinis laikrodis.
Tai galėtų pakenkti ne tik paauglių miego ritmui, bet ir sukelti nuotaikų kaitą, kelti problemų virškinimui ir kitoms organizmo funkcijoms.
Tiesa, manoma, kad gelbėtojai mėgins urve įrengti apšvietimą, kad būtų imituojamas dienos ir nakties ciklas. Taip buvo daroma prieš gelbstint Čilės šachtininkus.
Bet ilgalaikių pasekmių išvengti tikriausiai nepavyks.
„Tokią traumą patyrę vaikai turi didelę tikimybę patirti nuotaikų kaitą. Nuo trečdalio iki pusės berniukų gali susidurti ir su psichinės sveikatos sutrikimais“, – teigė Bostono universiteto profesorius Sandro Galea.
