Jei lygintume šio NATO viršūnių susitikimo toną su praėjusiųjų, būtų aišku, kad šįmet jis visai kitoks, prisotintas nepasitenkinimo, priekaištų ir neaiškumo.
Anksčiau vykdavo įprasti kasmetiniai susitikimai, kur valstybės narės įsipareigodavo tęsti darbus, kalbėdavo apie NATO tvirtybę.
Tačiau vakar Briuselyje prasidėjusiame Aljanso narių vadovų suvažiavime nuo pat pradžių buvo karšta. Kaip „Reuters“ sakė vienos Vakarų diplomatų delegacijos narys: „Bet kokios, net ir didžiausios, pastangos gali pasirodyti bevaisės, jei JAV prezidentas viską paneigs viena „Twitter“ žinute.“
Vis dėlto D.Trumpas neapsiribojo vien žinutėmis. Jau pirmasis jo susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu buvo kartus.
„Daugybė valstybių nemoka tiek, kiek privalo. Jei atvirai, tai daug šalių mums yra jau daug metų skolingos milžiniškas pinigų sumas, nes JAV už šias šalis turėjo mokėti.
Tad jei atsigręžtume 10–20 metų, viską sudėtume, pamatytume, kokios didelės yra tų valstybių skolos“, – tokį susitikimo toną davė D.Trumpas.
Tačiau jo priekaištai nebuvo teisingi, mat nėra tokio dalyko kaip skola JAV ar NATO.
2014-aisiais Aljanso narės sutarė iki 2024-ųjų siekti, kad kiekviena valstybė gynybai skirtų 2 proc. BVP.
Tai nebuvo nei teisiniai įsipareigojimai, tai taip pat nėra pinigai, kuriuos sutarta skirta tiesiogiai NATO arba sumokėti JAV. Be to, tai nebuvo kažkas, ką Aljanso narės pasižadėjo padaryti nedelsdamos.
D.Trumpas teisus, kad dauguma NATO narių gynybai išleidžia mažiau nei 2 proc. savo BVP, tačiau vis daugiau jų juda ta linkme. Dėl pastarojo pokyčio prezidentas sau žėrėsi nuopelnus.
Ypatingą kritiką JAV vadovas vakar skyrė Vokietijai, kuri šįmet nesugebėjo pasiekti tikslo skirti gynybai 2 proc.
Tačiau šiame susitikime prezidentas dar ir rėžė, jog Berlynas – Rusijos įkaitas dėl planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris Rusiją per Baltijos jūrą sujungs su Vokietija.
„Vokietija vis dar yra visiškai kontroliuojama Rusijos.
Jie gauna beveik 60–70 proc. savo energetikos išteklių iš Rusijos. O tas naujas dujotiekis – jūs man pasakykite, ar tai tinkama. Nes aš taip nemanau“, – dar prieš susitikimą su kitais lyderiais kalbėjo D.Trumpas.
Vokietijos kanclerė A.Merkel griežtai atmetė tokius Vašingtono vadovo žodžius sakydama, kad jos valdoma šalis – absoliučiai savarankiška.
„Aš asmeniškai patyriau, kai dalį Vokietijos kontroliavo Sovietų Sąjunga.
Esu labai laiminga, kad šiandien esame susivieniję ir laisvi ir kad galime sakyti, jog vykdome nepriklausomą politiką, galime savarankiškai priimti sprendimus“, – kalbėjo A.Merkel.
Kai vakar abu lyderiai po tokio apsižodžiavimo surengė dvišalį susitikimą, per kurį aptarė ir dujotiekio, ir migrantų bei gynybos finansavimo klausimus, D.Trumpas jau kalbėjo ką kita.
„Mes turime nepaprastai gerus santykius su Vokietija“, – trečiadienio vakare staiga pareiškė JAV vadovas.
Vakar visų NATO narių vadovai surengė bendrą darbinę vakarienę, per kurią aptarė gynybos finansavimo ir partnerystės klausimus. Šiandien, antrąją suvažiavimo dieną, įvyks dar daugiau dvišalių susitikimų.
