NATO viršūnių susitikimas: labiausiai nustebinę diplomatiniai sprogimai

Su baime lauktas JAV prezidento vizitas Briuselyje ir Jungtinėje Karalystėje viršijo lūkesčius – blogiausia prasme.

D.Trumpas svaidėsi griežtesniais nei tikėtasi grasinimais NATO viršūnių susitikimo dalyviams dėl to, kad jų šalys ne taip greitai, kaip norėtųsi JAV, siekia 2014 metais priimto susitarimo didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Regis, jis nepaklausė prieš susitikimą duoto Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko patarimo: „Miela Amerika, gerbk savo sąjungininkus. Galų gale, tu jų neturi tiek daug.“

Europa žagtelėjo, kai JAV prezidentas pradėjo 70-uosius metus skaičiuojančios translatlantinės organizacijos susitikimą nuo įžeidimų Vokietijai, tęsė gąsdinimais nebeginti sąjungininkų ir baigė pareikšdamas, kad po jo treptelėjimo koja Aljansas staiga pasveiko nuo visų D.Trumpo diagnozuotų ligų.

Regis, D.Trumpas įrodė, kad NATO jis laiko klubu, kuriame europiečiai Vašingtonui moka už apsaugą. O jeigu jie neatvers piniginių plačiau, Šiaurės Atlanto sutartis bus suplėšyta į skutelius.

Dar prieš kelias savaites šis NATO susitikimas pradėtas vadinti istoriniu susitikimu, kuriame paaiškės Vakarų civilizacijos ateitis.

Mat dar prieš nusileisdamas Briuselyje JAV prezidentas ėmė svaidytis kaltinimais Bendrijai ir ypač Vokietijai ne tik dėl per menko indėlio į NATO gynybą, bet ir dėl prekybos deficito.

Kim Jong-uną ir Vladimirą Putiną komplimentais apdalinęs JAV lyderis dažnai nevengdavo kirsti savo sąjungininkams, tačiau tokio sąmyšio, kokiu baigėsi šis NATO susitikimas, iki šiol nebuvo.

Batuta užsimojus JAV prezidentui gerai suderintas Aljanso orkestras nuskambėjo tartum išklerusių instrumentų kaimo kapela.

Vos per 28 valandas Briuselyje D.Trumpas pavėlavo į oficialius posėdžius, praleido du dvišalius susitikimus su sąjungininkais, o dalį NATO sesijos dėl misijos Afganistane iškeitė į improvizuotą spaudos konferenciją.

Susitikimo šeimininkai nebuvo spėję net patiekti pusryčių, kai trečiadienio rytą D.Trumpas išliejo tulžį ant ilgametės partnerės, pareikšdamas, kad Vokietija yra Maskvos belaisvė, nes perka Rusijos dujas.

Sumišimo dėl D.Trumpo tirados negalėjo paslėpti net ir šalia jo sėdėję aukščiausio rango JAV pareigūnai. Suvažiavimo toną prezidentas uždavė dar net nepasiekęs NATO būstinės.

Kalbas, kuriose abejota NATO paskirtimi, JAV prezidentas pagardino ir nusižengimais diplomatiniam protokolui. Antai per derybas jis kreipėsi į Vokietijos kanclere vardu: „Angela, tu turi kažką dėl to padaryti.“

A.Merkel spėjo atsakyti JAV lyderiui, primindama, kad kadaise pati gyveno Sovietų Sąjungos kontroliuojamoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, tad tikrai žino, kas yra nelaisvė, o kas – sąmoningi sprendimai.

Neeilinis posėdis buvo sušauktas pasklidus gandams, kad D.Trumpas netgi pagrasino, kad Vašingtonas galėtų pasitraukti iš Aljanso, jeigu kitos jo narės nesutiks su prezidento raginimais padidinti išlaidas gynybai.

Tiesa, vėliau pareigūnai šiuos gandus neigė.

„Prezidentas D.Trumpas nė vieną akimirką, nei viešai, nei privačiai negrasino pasitraukti iš NATO“, – teigė Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas.

Sumaištis kilo ir dėl to, kas iš tikrųjų buvo sutarta už uždarų durų. Vašingtonas paskelbė, kad Aljanso narės įsipareigojo viršyti savo įsipareigojimus skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybai.

Tačiau vienybę demonstruojantys kitų NATO šalių lyderiai paneigė, kad Velse prieš ketverius metus priimti susitarimai dėl gynybos išlaidų siekio buvo persvarstyti.

„Vakar paskelbėme labai detalią deklaraciją. Ji patvirtina 2 proc. tikslą, kurį įsipareigojame pasiekti iki 2024-ųjų. Tai viskas“, – aiškino E.Macronas.

Tačiau atrodo, kad JAV prezidentas iš Briuselio išvyko manydamas priešingai – santykiai nuostabūs, o NATO bėdos išnyko it pamojus burtų lazdele, nes D.Trumpas taip liepė.

„NATO dabar veikia kaip gerai suteptas aparatas. Žmonės moka tokius pinigus, kokių niekada nemokėjo, ir dėl to yra labai laimingi. O su JAV pagaliau elgiamasi sąžiningai“, – gražų peizažą nupiešė D.Trumpas.

Tiesa, vos perskridus Lamanšo sąsiaurį D.Trumpo nuotaika vėl pasikeitė.

Atvykdamas į masiniais protestais į pasitinkančią Jungtinę Karalystę D.Trumpas kelionę pradėjo priekaištais premjerei Theresai May dėl nepateisintų rinkėjų lūkesčių ir stringančių derybų dėl pasitraukimo iš ES.

Savo minčių apie D.Trumpą kai kurie britai taip pat neslėpė. JAV prezidentą pasitiko tokiu priešiškumu, kad net spėliota, kad didžioji dalis jo vizito buvo suplanuota už Londono ribų, kad būtų išvengta akistatos su protestuotojais.

Beje, aktyvistams buvo duotas leidimas virš sostinės paskraidinti šešių metrų aukščio balioną, vaizduojantį sauskelnes dėvintį kūdikį su D.Trumpo veidu.

Tiesa, pats prezidentas protestų nesureikšmino.

„Aš britams labai patinku, jie pritaria man dėl imigracijos. Manau, kad dėl to ir įvyko „Brexit“ – žmonės balsavo, kad nutrauktų ryšius su ES“, – kalbėjo prezidentas.

O ketvirtadienį jis dar žiauriau smogė premjerei: pareiškė, kad ji nepaklausė jo patarimų dėl „Brexit“, todėl prekybos susitarimai su JAV gali nebūti pasirašyti.

Sąjungininkei į nugarą įsmeigtą durklą dar pasuko pareikšdamas, kad dėl nesutarimų su Th.May atsistatydinęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas būtų geresnis premjeras.

Tiesa, po sumaišties NATO atstovai demonstravo vienybę it sutuoktiniai, kurie po santykių krizės kartoja, kad nugalėtos problemos padarė juos dar stipresniais partneriais.

„Tarp mūsų vyko sąžininga ir atvira diskusija apie naštos pasidalijimą. Manau, kad ši diskusija padarė NATO stipresnę“, – ketvirtadienį kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Kad buvo paliestas gynybos išlaidų klausimas, džiaugėsi ir rytinės NATO sienos šalys – Lietuvos ir Lenkijos lyderiai sveikino D.Trumpo kalbas apie pinigus, lyg negirdėdami, kad su jomis kartu skamba Vašingtono abejonės dėl būtinybės apskritai ginti Europą.

Tikriausiai joms mažiau džiaugsmo kelia pirmadienį numatytas D.Trumpo susitikimas su Rusijos prezidentu V.Putinu. Įrodęs, kad iš jo galima laukti bet ko, JAV prezidento sukėlė nerimą Europoje.

Prisiminta skaudi pamoka Singapūre, kai dėl abejotinų Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo garantijų D.Trumpas nubraukė dešimtmečius su Pietų Korėja rengtas karines pratybas, kurios nepatiko Pchenjanui.

Dėl to dar Briuselyje paklaustas, ar ir NATO pratybas Baltijos šalyse galėtų paaukoti to paprašius V.Putinui, D.Trumpas paliko visas duris atviras.

„Gali būti, kad apie tai kalbėsime“, – apie derybas su V.Putinu, kurias pavadino lengviausia turnė po Europa dalimi, kalbėjo JAV lyderis.

Iki pirmadienio neaišku ir tai, ką prezidentai nutars dėl Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Dar „Didžiojo septyneto“ susitikime birželį kitiems lyderiams D.Trumpas užsiminė, kad iš Ukrainos 2014 metais atimtas pusiasalis turėtų atitekti Rusijai, nes dauguma jo gyventojų kalba rusiškai.

Nepaisydamas vėliau nekart skambėjusių Baltųjų rūmų pareigūnų raminimų, kad aneksijos Vašingtonas tikrai neketina pripažinti, prezidentas Briuselyje vėl gūžčiojo pečiais: „Nežinia, ką mes nuspręsime.“

Kadaise Suomijos sostinės pavadinimas buvo kone žmogaus teisių sinonimas, tačiau dabar prisiminimą apie sovietų nusikaltimus į šviesą tempusius aktyvistus temdo neramus laukimas: ar pirmadienį Vakarų lyderio postą užimantis žmogus išduos Helsinkio grupės idealus?