Pirmadienį Graikijos sostinę Atėnus iš rytinės ir vakarinės pusių apsupo miškuose prasidėję, stipriai išplitę ir Egėjo jūros pakrantę pasiekę gaisrai. Židinių būta net 15.
Dešimtys žuvo, sužalotųjų skaičius artėja prie dviejų šimtų, daug dingusiųjų be žinios.
Vietinė spauda ir premjeras Alexis Tsipras neatmeta tikimybės, jog vienu metu įsiliepsnoję 15 skirtingų laužų galėjo būti įplieksti tyčia.
Graikijoje egzistuoja ilgametis savotiškas padegimų kultas. 90 proc. visų Graikijoje kilusių gaisrų sukelia žmonės, bet iki šiol dar niekas nėra nei rimtai nubaustas, nei nuteistas.
Susikuria sau plotą
Nelegaliomis statybomis susigundę žmonės ryžtasi padegti mišką, nes žino, kad už tai bausti turinti sistema beveik neveikia.
Dar prieš kelerius metus Graikija buvo vienintelė Europos Sąjungos šalis, neturinti žemės kadastro, o jo kūrimui skirta Bendrijos parama nugulė valdininkų kišenėse.
Oficialus žemės registravimas nepaprastai lėtai prasidėjo 2008 metais.
Jam sudaryti iki šiol remiamasi 1945 metais ir dar anksčiau darytomis žemės nuotraukomis, kurios jau seniai nebeatitinka realybės ir todėl labai sunku įrodyti, kokios paskirties sudegę žemės plotai iš tikrųjų buvo.
Miškus apsaugoti turėję įstatymai liko painūs ir pilni spragų, o jomis toliau naudojosi kompanijos, investuotojai ir miškų savininkai, norintys savo valdose statyti namus.
Nuo antradienio internete plinta peticijos, kuriose raginama išdegintose vietose atsodinti miškus, o ne statyti vilas – tai labiau tikėtina, nes aplink Rafiną esantys miškai visada buvo labai patrauklūs ieškantiems žemės plotų viešbučių ir vilų statyboms.
Per šias dienas išdegusios teritorijos buvo mėgstamos graikų turistų.
Ekonominei krizei vis dar nepaleidžiant šalies, arčiau Atėnų esantys pajūrio plotai tampa vis patrauklesni nebegalintiems sau leisti prabangių atostogų.
Nežinojo, kaip elgtis
Žmonės, gaisre praradę artimuosius, namus, automobilius ir augintinius, savo kailiu įsitikino, kad gaisrams malšinti ir šį kartą pasiruošta prastai.
Kaip visuomet, žmonės kaltina valdžią ne tik todėl, kad ji neturėjo jokio konkretaus plano, kaip išgelbėti kuo daugiau žmonių, o pasiruošimas užėmė per daug laiko, bet ir todėl, kad gyventojai ir turistai net nebuvo perspėti apie artėjantį gaisrą.
Graikijos spaudoje mirga pareiškimai, kad gaisrui prasidėjus dauguma žuvo, nes nežinojo, ką daryti.
Tie, kurie tikėjo, kad saugiau likti namuose ir laukti pagalbos, sudegė namuose. Tie, kuriems buvo pasakyta evakuotis, neturėjo nė menkiausios idėjos, kur bėgti.
Matyje žmonės, turintys laivus ar katerius, iš karto mobilizavosi ir puolė gelbėti ugnies į jūrą suvarytų poilsiautojų.
Chaoso metu daug kas sudegė savo automobiliuose, kurių sudaryti kamščiai ne tik užblokavo kelius pabėgti žmonėms, bet ir ugniagesiams pasiekti gaisravietes.
Tokiam tikėtinam įvykiui buvo visai nepasirengta. Net prasidėjus gaisrams nebuvo uždaryti keliai naujai atvykstantiems žmonėms, jie nebuvo perspėti apie ugnį.
Gausiai telkia pagalbą
Kol ugniagesiai vis dar ieško galimų aukų sudegusiuose ir sunkiai prieinamuose pastatuose, o narai tikrina pakrantes ir uolas, šalis ne tik tyliai gedi ar garsiai kaltina valdžią, bet ir imasi veiksmų padėti nukentėjusiesiems.
ACS kurjerių tarnyba ir Graikijos paštas siūlo nemokamas paslaugas siunčiant paramą gaisrų nuniokotų vietovių gyventojams.
Centrinis Rafinos prekybos centras, „Pikermi Everest“ bei „Grigoris“ kavinės siūlo nemokamą maistą ir vandenį aukoms ir savanoriams.
Visur renkama labdara – žmonės neša maistą, drabužius, vandenį, sauskelnes, vaistus. Sunkvežimiams kelių rinkliavos kuriam laikui atšaukiamos.
Kai buvo paskelbtas kraujo trūkumas sužeistiesiems, visoje šalyje žmonės suskubo aukoti kraujo.
Keli viešbučiai ir pavieniai gyventojai žmonėms, praradusiems namus, siūlo pastogę, o gyvūnų prieglaudos skatina žmones pranešti apie rastus pasiklydusius šunis ar kates.
