Nuo atvykėlių dūstanti Europa per vėlai suprato turizmo kainą

Kol Lietuva diskutuoja, kaip pritraukti daugiau turistų iš užsienio, kitoms šalims jie – galvos skausmas. Vakarų Europa tiktai dabar liūdnai pripažino: atsivilioti smalsuolius lengviau negu juos išvyti.

Šv.Morkaus aikštę vietiniai gyventojai Venecijoje seniai aplenkia. Bet miesto svečių neatbaido net tai, kad už porą puodelių kavos gali tekti sumokėti 40 eurų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Šv.Morkaus aikštę vietiniai gyventojai Venecijoje seniai aplenkia. Bet miesto svečių neatbaido net tai, kad už porą puodelių kavos gali tekti sumokėti 40 eurų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale verda pašėlęs naktinis gyvenimas, nuo kurio olandai pavargo. O Paryžiuje dėl eilių streikavo ir Eiffelio bokšto darbuotojai.<br>„123rf.com“/„Scanpix“ nuotr.
Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale verda pašėlęs naktinis gyvenimas, nuo kurio olandai pavargo. O Paryžiuje dėl eilių streikavo ir Eiffelio bokšto darbuotojai.<br>„123rf.com“/„Scanpix“ nuotr.
Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale verda pašėlęs naktinis gyvenimas, nuo kurio olandai pavargo. O Paryžiuje dėl eilių streikavo ir Eiffelio bokšto darbuotojai.<br>AP nuotr.
Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale verda pašėlęs naktinis gyvenimas, nuo kurio olandai pavargo. O Paryžiuje dėl eilių streikavo ir Eiffelio bokšto darbuotojai.<br>AP nuotr.
 Nuo 2004-ųjų per dešimtmetį turistų skaičius didžiausiame pasaulyje šventyklų komplekse išaugo 300 proc.
 Nuo 2004-ųjų per dešimtmetį turistų skaičius didžiausiame pasaulyje šventyklų komplekse išaugo 300 proc.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 12, 2018, 4:13 PM

Senamiesčio gyventojus išstūmė pigių magnetukų ir puodelių pardavėjai. Kasnakt po langais rėkauja įkaušę bernvakarių dalyviai. Po siautulio nakties rytą pasitinka šiukšlių kalnai ir nosį nuo smarvės riečiančios šlapimo balos.

Tokia yra dalies Europos sostinių gyventojų kasdienybė. Turistai prie meno vertybių, architektūros paminklų, istorinių pastatų plūdo visada.

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį šis srautas prie traukos objektų, kuriuos pamatyti mėgina kone kiekvienas turistas, pradėjo dusinti.

2017 metais Prancūziją aplankė rekordinis skaičius turistų – 87 mln. Kiek mažiau, 58,3 mln. žmonių, apsilankė Italijoje. Net palyginti mažyčiai Nyderlandai pritraukė 17,9 mln. keliautojų.

Turizmas patiria pakilimą kone visur. 2016-aisiais atvykėlių iš užsienio Azijoje padaugėjo beveik dešimtadaliu, o šios pramonės indėlis į Lotynų Amerikos regiono ekonomiką šiemet gali padidėti 3,4 proc.

Net ir pragariškas uraganų sezonas, su žeme sulyginęs aibę Karibų regiono salų, neatbaidė svetimšalių – turistų skaičius pernai paaugo 1,7 proc. Beje, JAV turistų srautas sumažėjo. Manoma, kad dėl stiprėjančios dolerio vertės – dėl to kainos užsieniečiams tampa sąlygiškai didesnės.

Tačiau didžiausia našta krinta ant Europos pečių. Net 51 proc. lėktuvų iš 1,3 mlrd., pernai skridusių tarptautiniais reisais, leidosi Europoje. Šis skaičius ūgtelėjo 8 proc.

Senojo žemyno žavesys ir turtai labiausiai traukia amerikiečius. Iš kitos Atlanto pusės pernai atvyko 15,7 mln. turistų – 16 proc. daugiau nei 2016-aisiais.

Nors apie turistų keliamą siaubą kalbama jau seniau, besibaigianti 2018-ųjų vasara jau vadinama rekordine. Anksti sušilusį pavasarį prasidėjęs sezonas privertė žmones net protestuoti prieš turistus.

Antai liepos viduryje Maljorkos gyventojai atvykėlius oro uostuose pasitiko plakatais, skelbiančiais, kad turizmas pražudys šią Ispanijai priklausančią salą.

Kol lankytinų miestų šešėlyje dar tūnantis Vilnius kamuojasi dėl turistų dėmesio ir ginčijasi dėl juos pritraukti turinčių reklamų, Vakarų Europa suka į priešingą pusę. Kaip juokiasi kai kurie europiečiai, net ir turistai jau pavargo nuo turistų.

Žmonės nebesijaučia saugūs

Amsterdame 59-erių Bertui Napui pastaruoju metu dažnai tenka vidury nakties raminti įsišėlusius užsieniečius, kurie šūkauja po langais, vemia į jo augalus ar netgi šlapinasi į pašto dėžutę.

„Kodėl negalite tuo užsiimti savo mieste?“ – kartą paklausė jis Elvio Presley kostiumais persirengusių bernvakario dalyvių.

Vienas iš jų piktai atšovė jam: „Mes perkame tai, ką Amsterdamas parduoda, mokame už tavo gatves. Jeigu nepatinka, kraustykis kitur.“

Galima pamanyti, kad B.Napas ir jo žmona Conchita Lavalette patys kalti, kad gyvena prostitutėmis ir pigiomis pramogomis garsėjančiame Raudonųjų žibintų kvartale.

Bet kai pedagogai į šią gatvę atsikraustė prieš keturis dešimtmečius, miestas buvo visai kitoks.

„Žinoma, prostitutės languose stovėjo ir tada. Mūsų dukra lankė darželį visai šalia viešnamio. Bet toks buvo mūsų kvartalas.

Tačiau dabar mus baigia išstumti turistai. Nesuprantu, ko čia važiuoti: vaikščiodami gatvėmis jie gali pamatyti nebent kitus turistus“, – teigė B.Napas.

Praėjusią savaitę Amsterdamo ombudsmenas Arre Zuurmondas pasmerkė 850 tūkst. gyventojų turinčio miesto savivaldybės nesugebėjimą susidoroti su 18,5 mln. turistų, kurie šią vasarą mindys siauras gatveles prie kanalų.

„Purvas, šiukšlės, net išmatos vidury gatvės, – skundėsi 27-erių Suzanne Bleijenberg, kuriai tenka dažnai kirsti Raudonųjų žibintų kvartalą, – Tai erzina, nes rytais mums reikia eiti į darbą.“

Pasak olandės, vakarėliai Amsterdame vyksta ne tik savaitgaliais, bet ir kiekvieną dieną, nes į miestą nuolat plūsta nutrūkti nuo grandinės arba lengvųjų narkotikų pabandyti užsimaniusių jaunuolių minios.

„Nebesijaučiame saugūs. Jeigu greitajai pagalbai reikėtų pasiekti kurį nors iš šių namų, per žmones ekipažas tiesiog negalėtų privažiuoti“, – teigė S.Bleijenberg.

Patys prisikvietė turistų

Priežastys, dėl kurių Europai tapo sunku kvėpuoti nuo turistų, yra tos pačios, kurios daugelio keliautojų kasdienybę gerokai palengvino.

Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje mažų sąnaudų oro linijos labai išsiplėtė. Vis plačiau prieinamos tapo kruizinės kelionės – mažiau nei per dešimtmetį jų populiarumas išaugo 50 proc.

2008-aisiais pradėjusi veikti platforma „AirBnB“, leidžianti žmonėms paprastai išnuomoti gyvenamąsias patalpas turistams, smogė apgyvendinimo kainoms.

Prakutusi vidurinė klasė Azijoje taip pat vis aktyviau ėmė traukti į Europos sostines. Prie pakilimo prisidėjo net klimato kaita – dėl ilgesnių ir karštesnių vasaros sezonų patrauklios tapo net anksčiau vengtos šalys.

Tiesa, kaltos ir pačios valstybės – po ekonominės krizės turizmas daliai jų, ypač Europos pietuose, tapo tikru gelbėjimosi ratu. 2016 metais iš turizmo pramonės, kurioje dirba 12 mln. žmonių, Europos Sąjungos šalys uždirbo 276 mlrd. eurų.

„Dešimtmečius miesto valdžia leido mokesčių mokėtojų pinigus, kad pritrauktų naujas kruizų linijas, naujus viešbučių tinklus, naujas oro linijas, – aiškino Barselonos tvaraus turizmo asamblėjos narys Danielis Pardo. – Tačiau niekas nepagalvojo apie pasekmes.“

Pernelyg intensyviai lankomų Europos miestų problemą pastebi ir lietuviai. Pasak kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovės Ingos Aukštuolytės, didžioji dalis jų keliautojų vyksta ne į didmiesčius ar sostines, o į pakrantėse įsikūrusius kurortus, kur jūra, kalnai ar daug žalumos.

„Turime skrydį į, pavyzdžiui, minėtąją Barseloną, kurioje pernelyg didelio turistų srauto problema – itin pabrėžiama.

Vis dėlto didžioji dalis mūsų keliautojų iš Barselonos vyksta atostogauti į kurortus prie jūros“, – teigė atstovė.

O su turistų srauto nulemta padidėjusių kainų problema daugiau susiduria savarankiškai keliauti nusprendę lietuviai.

„Matyt, susižavima nebrangiu lėktuvo bilietu, bet kai bilietas – kišenėje, susirasti padorią ir gana nebrangią nakvynę gali būti labai sunku“, – teigė I.Aukštuolytė.

Nenori tapti muziejumi

Kai Amsterdamo gyventojai piktinasi nebeatpažįstantys savo miesto, jie keikia jį vadindami Venecija. Šio Italijos miesto vardas jau yra tapęs turistų antplūdžio sinonimu.

Antai dar 2013-ųjų Nyderlandų dokumentiniame filme „Myliu Veneciją“ vienas turistas klausia: „Kelintą valandą užsidaro Venecija?“ Daliai olandų šis pokštas nebejuokingas.

Vos 55 tūkst. gyventojų turintį Italijos pakrantės miestą kasmet užplūsta 25 mln. smalsuolių, bet kova su jų keliama sumaištimi papiktino ir vietos gyventojus.

Kai miesto meras Luigi Brugnaro pasiūlė įrengti Venecijoje patikros punktus ir užtverti tam tikras gatves nuo turistų, italai išėjo į gatves protestuoti, nes politiko užmojus palaikė noru uždaryti miestą.

„Mes nesame nykstanti rūšis, kad turėtume sėdėti rezervate.

Venecija priklauso mums, o ne užsieniečiams“, – skelbė pavasarį surengtų eitynių dalyviai.

Kadaise turistus pritraukti norėjusi Barselona taip pat gavo daugiau, nei tikėjosi. Sezono metu Katalonijos sostinėje kasdien prisišvartuoja maždaug penki kruiziniai laivai, iš kurių į Ramblos alėją paplūsta tūkstančiai atvykėlių.

„Nebegalime čia net vaikščioti. Nekalbu net apie apsipirkimą Bokerijos turguje – tai jau seniai pamiršome. Sunku netgi įlipti į autobusą, nes jame vien turistai“, – skundėsi D.Pardo.

Atsibodo smalsuolių eilės

Paryžiuje taip pat ne pyragai. Po 2015–2016 metais įvykdytos teroro atakų virtinės Prancūzija visa jėga puolė iš naujo prisivilioti smurto išgąsdintus užsieniečius.

Kampanija buvo tokia sėkminga, kad populiariausia tarp užsienio turistų šalis pasaulyje vėl ėmė dusti nuo svečių.

Paryžius itin patrauklus turistams iš Kinijos, todėl miestiečiai jau priprato prie kinų jaunavedžių porų, kurios fotografuojasi Senos pakrantėse.

10 proc. valstybės pajamų ir net 3 mln. darbo vietų teikianti pramonė dar laikosi, bet Prancūzijos sostinės valdžia svarsto ir galimybes mažinti atvykėlių skaičių.

„Turizmas – puiku, tačiau tam tikru metu reikia sustoti ir pripažinti, kad užsieniečių vilioti į šalį jau nebereikia.

Apie tai reikia galvoti kaip verslininkui: didinti ne atvykėlių skaičių, o jų išleidžiamą pinigų sumą“, – sakė „Louvre Hotels Group“ atstovas Pierre’as Fredericas Roulot.

Nepatenkinti ir patys darbuotojai. Rugpjūčio pradžioje, pačiame sezono įkarštyje, Eiffelio bokšto personalas buvo paskelbęs dviejų dienų streiką dėl pernelyg ilgų eilių, kurios nutįso prie sostinės simbolio dėl pakeistos bilietų pardavimo tvarkos.

Nors ir anksčiau norintiems pakilti į bokštą žmonėms vasarą tekdavo ilgai kepti saulėje geležinės konstrukcijos papėdėje, dėl Eiffelio bokštą nuo galimo teroro akto apsaugančių stiklinių tvorų ir pirmenybės, suteikiamos internetu bilietus įsigijusiems lankytojams, laukimo laikas kone padvigubėjo.

Mokesčių nori ne visi

Populiariausių miestų valdžia susizgribo, kad gatves užkemšančias, kanalus teršiančias, pastatus gadinančias, turgus okupuojančias ir vietos gyventojus varančias lauk minias reikia suvaldyti. Barselona jau prieš kelerius metus įvedė baudas su maudymosi kostiumėliais po miestą vaikštantiems turistams.

Dabartinė merė Ada Colau žengė dar toliau: praėjusiais metais uždrausta naujų viešbučių statyba, ne visi kruiziniai laivai gauna teisę sustoti uoste, o žymiajame Bokerijos turguje lankytojų grupės gali apsipirkti tik nurodytomis valandomis – kad vietos gyventojai kartais dar galėtų įsigyti šviežių produktų.

Tvarkosi ir kitos vietos. Dubrovnikas, kurio trauką dar labiau sustiprino pasirodymas populiariame seriale „Sostų karai“ („Game of Thrones“), kasdien aptvertame senamiestyje leidžia apsilankyti tik 8 tūkst. žmonių. Meras siekia šį skaičių sumažinti perpus.

Amsterdamas nusprendė taikyti meduolio ir botago principą: uždraudė pedalais minamus keliaujančius barus, įvedė baudas už nepagarbų elgesį, tačiau kartu mėgina pervilioti užsieniečius į pajūrio miestelį Zandvortą, kurį netgi pakrikštijo Amsterdamo paplūdimiu.

Didžiausiame Nyderlandų mieste taip pat įvestas 6 proc. turizmo mokestis, panašių įmokų reikalauja ir kitos Europos šalys. Šįmet tai padarė ir Graikija, prašanti nuo 50 centų iki 4 eurų už naktį.

Tiesa, ne visos valstybės ryžtasi apmokestinti svečius. Norvegija, kurios šiaurines Lufuteno salas pernai aplankė daugiau nei 1 mln. turistų, nieko nedaro, todėl likimą į savo rankas paėmė patys 25 tūkst. salyno gyventojų.

„Turistai užkišo vienintelį pas mus vedantį kelią. Todėl ėmėmės darbų – savanoriai tiesia pasivaikščiojimo kelius, renka šiukšles.

Vasarą leidžiame visiems naudotis mokyklų tualetais ir prašome turistų už tai simboliškai paaukoti“, – teigė Flakstado meras Hansas Fredrikas Sordalas.

Užsieniečių pinigų pasigedo

Bet ar turizmas yra absoliutus blogis, kurį reikia išrauti su šaknimis? Dalis europiečių su tuo visiškai nesutinka – ypač tie, kuriems atvykėliai pirmiausia yra pajamų šaltinis.

Venecijoje raginimai įvesti bilietų sistemą svečiams, norintiems aplankyti Šv.Morkaus aikštę, sulaukė prekybininkų pasipiktinimo.

Panašiai jautriai sutikti užmojai sumažinti Venecijos uoste stabtelinčių kruizinių laivų skaičių.

„Ar žinote, kad net 5 tūkstančiai žmonių dirba aptarnaudami kruizinius laivus? – klausė Venecijos mero pavaduotoja turizmui Paola Mar. – Jeigu norime, kad gyventojai liktų Venecijoje, negalime iš jų atimti darbo vietų.“

Vietinių ir turistų gerove žongliruoti valdžiai itin sunku. Venecijoje praėjusio amžiaus viduryje gyveno 175 tūkst. žmonių, o dabar šis skaičius sumažėjo daugiau nei triskart.

Net Barselonoje, kuri taip aktyviai kovoja su turistais, šiemet viešbučiai jau kalba apie tai, kad miesto valdžios priemonės kerta per jų biudžetą.

Pirmojoje šių metų pusėje užimtų kambarių skaičius krito 3 proc., kainos – 4,5 proc., o pajamos iš turistų – 7 proc.

„Tokie pokyčiai gąsdina, – neslėpė Barselonos viešbučių asociacijos generalinis direktorius Manelis Casalsas. – Gal turistų sumažėjimas ir nėra didelis, bet jis tikrai kirto per piniginę.“

UNESCO prakeiksmas paminklams

Miestus keičiančių turistų situacija pažįstama ne tik Europai. Azijos traukos objektai taip pat keičiasi – būtent dėl noro juos apsaugoti. Vietnamo pajūrio miesteliui Hoi Anui 1999 metais dėl išsaugotos architektūros ir kultūrinių tradicijų buvo suteiktas UNESCO pasaulio paveldo objekto statusas. Šis vardas paupyje įsikūrusį ramų miestelį pavertė užsieniečių traukos objektu. Pernai Hoi Aną aplankė 3,22 mln. žmonių – penktadaliu daugiau nei užpernai.

Nors valdžia įvedė bilietų sistemą, jos tikslas yra padidinti pajamas ir stebėti turistų srautus, o ne juos mažinti. Siauras miestelio gatves nuo sienos iki sienos užkimšusiai turistų masei vietos verslininkai senuosiuose pastatuose atidarė kavinių ir parduotuvių. Ironiška, bet miestelį paliko daug vietnamiečių, kurie ir kūrė išskirtinę vietos kultūrą.

Panašaus likimo sulaukė ir Kambodžoje esanti Angkoro šventykla (nuotr.), UNESCO pasaulio paveldo objektu paskelbta 1992 metais. Nuo 2004-ųjų per dešimtmetį turistų skaičius didžiausiame pasaulyje šventyklų komplekse išaugo 300 proc. Nors Siem Reapo provincijos valdžia įvedė reikalavimą nusipirkti lankytojo bilietą, šventyklų griuvėsiai kenčia ir dėvisi po turistų kojomis.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.