Pirmininkaudami tarp britų ir likusios Europos bandys surasti aukso viduriuką

Pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai besiruošianti Rumunija išlieka kontrastų šalimi. Viena vertus, vos atvykus į Bukareštą galima išgirsti perspėjimų dėl vagių, kita vertus, kalbama apie pažangą.

Pirmininkauti ES Tarybai besiruošianti Rumunija nuolatos susiduria su problemomis savo šalyje – valdžia nepatenkinti gyventojai traukia į gatves.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Pirmininkauti ES Tarybai besiruošianti Rumunija nuolatos susiduria su problemomis savo šalyje – valdžia nepatenkinti gyventojai traukia į gatves.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Pirmininkauti ES Tarybai besiruošianti Rumunija nuolatos susiduria su problemomis savo šalyje – valdžia nepatenkinti gyventojai traukia į gatves.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Pirmininkauti ES Tarybai besiruošianti Rumunija nuolatos susiduria su problemomis savo šalyje – valdžia nepatenkinti gyventojai traukia į gatves.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
V.Negrescu: „Kol kas Rumunija kitoms ES valstybėms yra menkai žinoma. Iki šiol gausu stereotipų apie mūsų valstybę, piliečius. “
V.Negrescu: „Kol kas Rumunija kitoms ES valstybėms yra menkai žinoma. Iki šiol gausu stereotipų apie mūsų valstybę, piliečius. “
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos ryto“ spec. korespondentė, Bukareštas

Aug 12, 2018, 3:39 PM, atnaujinta Sep 28, 2018, 11:57 AM

Į Rumunijos sostinės Bukarešto gatves neretai išeina nepatenkinti gyventojai – jie reikalauja, kad valdžia kovotų su šalį apraizgiusia korupcija. Bet apie pastarąją politikai kalbėti vengia, ypač su svečiais iš užsienio.

„Mūsų pagrindinis tikslas – parodyti, kad Rumunija yra europietiška valstybė, kurioje gyvena daug savo srities profesionalų. Deja, kol kas mūsų šalis kitoms ES valstybėms menkai žinoma.

Iki šiol gausu stereotipų apie mūsų valstybę, piliečius. Daugelis užsienyje gyvenančių žmonių susikoncentruoja tik į laikraščių antraštes, tačiau nenori pažvelgti į detales“, – „Lietuvos rytui“ sakė Rumunijos įgaliotasis ministras Europos reikalams Victoras Negrescu.

Pasak jo, šalies ekonomika auga, todėl Rumunija gali pasigirti gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis ir būtent tai nori parodyti kitąmet sausio–birželio mėnesiais pirmininkaudama ES Tarybai.

Tačiau akivaizdu, kad šaliai teks nemenkas iššūkis, mat kitąmet laukia ne tik Europos Parlamento rinkimai, bet ir Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos.

Pastarasis dideliu iššūkiu taps visai Bendrijai. Juolab kad galutinio sutarimo dėl išstojimo sąlygų kol kas dar nematyti.

Pasak V.Negrescu, Rumunija sieks konsensuso, visoms šalims naudingo sutarimo, tačiau žengti šį žingsnį nebus labai lengva.

Į kalbas nesileidžia

Praėjusių metų pabaigoje dešimtys tūkstančių rumunų žingsniavo Bukarešto gatvėmis ir tikino, kad šalį „užvaldė politinė mafija“. Jie tikino, kad šalyje priimami įstatymai, kuriais siekiama apsunkinti kovą su korupcija.

Dar kartą dešimtys tūkstančių rumunų į gatves patraukė šių metų pradžioje.

Žmonės buvo nepatenkinti, kad šalies valdantieji esą siekia sumažinti teismų nepriklausomybę.

Kritikos dėl to Bukareštui negailėjo ir Europos Komisija. Tačiau valdžia įsiklausyti į gyventojų nuogąstavimus, regis, neskuba, todėl dar vienas protestas buvo surengtas šių metų liepą.

Gatvėse sutikti rumunai pripažįsta, kad šalyje korupcija plačiai paplitusi, o politikai apie tai kalbėti vengia, verčiau rodomi teigiami šalies pasiekimai.

„Manau, kad Rumunija žengia teisingu keliu, jei kalbame apie ekonomiką.

Mūsų ekonominiai rodikliai auga. Pernai Rumunijos ekonomika augo beveik 7 proc.“, – vardijo V.Negrescu.

Nors ekonominiai rodikliai gerėja, šalyje iššūkių netrūksta – tarp jų ir stabilumo užtikrinimas.

Mat per pastaruosius pusantrų metų šalyje net tris kartus pasikeitė ministras pirmininkas.

Šių metų pradžioje į premjero kėdę atsisėdo europarlamentarė Viorica Dancila, žadėjusi stabilumą. Tačiau atrodo, kad toli gražu ne visi rumunai yra patenkinti savo politikais.

Tad nereikėtų nustebti, jei važiuodamas pro Parlamento pastatą taksi vairuotojas nepagailės aštrių žodžių ten sėdintiems žmonėms.

Išvyksta iš šalies

„Buvau vienas tų, kurie gyveno užsienyje, tačiau sugrįžo į Rumuniją, kad padarytų daugiau.

Tikiu, jog vis daugiau emigravusių rumunų bėgant laikui sugrįš, kad prisidėtų prie valstybės klestėjimo.

Be abejo, šis uždavinys nėra lengvas, nes išvažiavo ne viena šeima ir vaikų susilaukė jau užsienyje. Aš pats asmeniškai stengiuosi, kad emigrantai gautų daugiau informacijos apie galimybę sugrįžti“, – apie emigraciją kalbėjo V.Negrescu.

Pasak jo, šiuo metu maždaug keturi milijonai rumunų gyvena kitose ES šalyse.

Emigracijos mastas Rumunijoje išties didelis. 2007–2015 metais iš šalies išvyko net 3,4 milijono gyventojų. Pasilikti jų nevilioja nei kiek daugiau kaip 400 eurų siekiantis minimalus atlyginimas, nei maždaug dvigubai didesnė vidutinė alga. Tad nemažai rumunų laimės traukia ieškoti į kitas šalis, pirmiausia – ES valstybes.

Pasak V.Negrescu, daugelis šalies gyventojų džiaugiasi Rumunijos naryste ES.

„Dauguma rumunų palaiko ES ir džiaugiasi naryste joje. Be abejo, kyla ir klausimų dėl jos veikimo, tikslų. Svarbu, jog žmonės suvoktų, kad net jeigu gyveni mažame kaimelyje, dar nereiškia, jog esi mažiau Europos pilietis negu gyvenantys didmiesčiuose.

Tie žmonės taip pat turi pajusti Bendrijos teikiamą naudą. Apie tai savo šalyje jau kalbame ir dar daugiau kalbėsime pirmininkaudami“, – tvirtino V.Negrescu.

Pasak jo, pagrindinės Rumunijos pirmininkavimo ES Tarybai užduotys yra pirmiausia ekonomikos augimas, sienų apsauga, kibernetinis saugumas, Šengeno zonos išplėtimas, taip pat ir valstybių sujungimas.

Ruošiasi visiems scenarijams

Pirmininkavimas ES Tarybai reiškia ir nemažą finansinę naštą. Esate apskaičiavę, kiek tai kainuos Rumunijai? – paklausė „Lietuvos rytas“.

– Žiūrėjome, kiek pirmininkavimui išleido kitos šalys prieš mus. Pavyzdžiui, Malta tam skyrė 60 mln. eurų, Prancūzija – 170 mln. eurų, Estija – 80 mln. eurų. Esame pasiruošę skirti tiek lėšų, kiek būtina. Norime, kad šis procesas būtų sėkmingas. Rezultatą ir mūsų investicijas vertinsime pirmininkavimo pabaigoje.

Žinome, kad kai kurios šalys skaičius pristato iš pradžių, tačiau vėliau jie kinta. Vis dėlto mūsų išlaidos tikrai bus panašios į tų šalių, kurios ES Tarybai pirmininkavo prieš mus.

Pirmininkavimo renginius organizuosime ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir atokiausiose gyvenvietėse, tačiau nemanau, kad tai išpūs tam skirtą biudžetą.

Labiau tikiu, kad taip lėšos bus panaudotos tikslingiau.

– Kitąmet Bendrijos laukia vienas didžiausių iššūkių – „Brexit“. Jis turi įvykti būtent Rumunijos pirmininkavimo metu. Esate tam pasiruošę?

– Didžiausia našta gula ant derybininkų pečių. Bus dar ne vienas susitikimas, svarbų vaidmenį suvaidins ir Europos Vadovų Taryba. Aišku, tikimės pozityvaus rezultato.

Galimas ne vienas įvykių scenarijus, ir turime būti tam pasiruošę, nes tai palies visas Bendrijos šalis. Be abejo, galimos ir neigiamos pasekmės ne tik kitoms ES valstybėms, bet ir pačiai Jungtinei Karalystei.

Labai svarbu sutarti, kokie bus Jungtinės Karalystės ir Bendrijos santykiai ateityje.

Turi būti sutarta, kaip atrodys prekyba tarp šalių.

Be abejo, „Brexit“ reiškia, kad visi prarandame svarbų partnerį, ne išimtis ir pati Jungtinė Karalystė. Visi turime geriau suprasti, kokių didelių pasekmių turės šis sprendimas. Bet Bendrija turi žengti į priekį.

Po „Brexit“ Rumunija taps šeštąja pagal dydį ES šalimi, o mums tai reikš ir dar didesnę atsakomybę, kuriai turime būti pasiruošę.

– Daug kalbėjote apie bendras ES vertybes, bet, regis, pastaruoju metu Bendriją skaldo nesutarimai dėl pabėgėlių priėmimo, sankcijų Rusijai.

Kalbama, kad ES netgi ištiko krizė.

– Iš esmės krizės mus ištinka visą laiką, tiesiog reikia priimti sprendimus, įvardinti problemą ir ieškoti išeičių. Vienus sprendimus priimti lengva, o kitus – kur kas sudėtingiau.

Kalbant apie migrantų krizę, manau, pastarosios diskusijos davė pozityvių rezultatų. Dabar šalys narės turi įgyvendinti sprendimą, kuris buvo priimtas. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad pabėgėliai ir ekonominiai migrantai yra skirtingos problemos.

Dėl sankcijų Rusijai nematau čia jokios krizės. ES sutaria, kad sankcijos Maskvai išliks. Be abejo, yra pavieniai politikai skirtingose ES valstybėse, kurie nepritaria sankcijoms. Tačiau bendrą sprendimą priima ne atskiri žmonės, o visos valstybės kartu.

Rumunija laikosi pozicijos, kad svarbu ne atskiros valstybės nuomonė, o tarptautinė teisė. Turime laikytis bendro sutarimo, kad būtų išspręstas konfliktas Ukrainoje. Kiekviena šalis turi atlikti savo darbus. Rusija privalo gerbti Ukrainą.

Sankcijos, priimtos ne tik ES, bet ir kitų šalių, privalo išlikti.

– Nors Rumunija ne kartą siekė priklausyti Šengeno erdvei, tam priešinasi kitos ES valstybės. Nesijaučiate nuskriausti?

Rumunija nepriklauso Šengeno erdvei, nors jau 6 metus esame padarę viską, ko reikalaujama siekiant jai priklausyti.

Esame vieni lyderių kalbant apie sienų apsaugą. Nepaisant to, nors tiek Rumunija, tiek Bulgarija nekart siekė priklausyti Šengeno erdvei, mums atsakoma neigiamai be jokių svarių priežasčių.

Tai – politinis sprendimas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.