81-erių J.McCaino gyvybė užgeso rugpjūčio 25 dieną.
Jam praėjusią vasarą buvo diagnozuota glioblastoma – sunkios formos piktybinis smegenų vėžys.
Arizonos valstijai atstovaujantis senatorius Vašingtone nesirodė jau nuo praėjusio gruodžio, bet iki mirties išliko ištikimas savo principams ginant liberalią ir demokratišką pasaulėžiūrą, kuriai iššūkį metė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Šalia senatoriaus mirties valandą buvo jo žmona Cindy ir šeimos nariai. Jis Jungtinėms Valstijoms ištikimai tarnavo 60 metų“, – buvo skelbiama J.McCaino biuro pranešime.
J.McCainas buvo vedęs du kartus, susilaukė 5 vaikų, dar du įsivaikino iš buvusios žmonos Carol pirmosios santuokos.
Per ilgus darbo metus jis užsitarnavo politiko, kuris visada surasdavo kompromisą ir sutarimą tarp dviejų skirtingų pusių, reputaciją.
Daugeliui amerikiečių J.McCainas dėl pasiaukojimo ir tarnavimo šaliai išliks nacionaliniu didvyriu.
Vietnamo karo didvyris
J.McCainas gimė laivyno admirolų šeimoje 1936-ųjų rugpjūčio 29 dieną JAV priklausiusioje Panamos kanalo zonoje.
1958-aisiais jis pats baigė Kairinio jūrų laivyno akademiją, vėliau išmoko pilotuoti lėktuvą. Vietnamo karo metais J.McCainas pilotavo bombonešį.
Ten pirmą kartą ir susidūrė su mirtimi.
1967-ųjų liepą raketa sprogo netoli jo lėktuvo degalų bako. Tai sukėlė gaisrą laive, nusinešusį 134 karių gyvybę.
Po trijų mėnesių J.McCaino lėktuvą virš Hanojaus numušė Šiaurės Vietnamo kariai ir jį paėmė į nelaisvę.
Lakūnas buvo uždarytas į kalėjimą, vadintą Hanojaus „Hilton“.
Beveik kiekvieną dieną jis buvo žiauriai kankinamas, kol kankintojai sužinojo, kas yra šio kario tėvai.
Tada jis dvejiems metams buvo uždarytas į vienutę.
J.McCaino tėvui tapus JAV pajėgų Vietname vadu jam buvo pasiūlyta laisvė, bet nuožmus karys atsisakė būti paleistas, nebent kartu bus išlaisvinti ir kiti amerikiečių kariai.
Žiaurūs kankinimai tęsėsi toliau. Į laisvę suluošintas J.McCainas buvo paleistas po penkerių su puse metų, 1973-iaisiais, bet laivyne jis tarnavo iki 1981-ųjų.
Tarnaudamas J.McCainas buvo įvertintas daugybe karinių apdovanojimų, bet D.Trumpas per rinkimų kampaniją pašiepė Respublikonų partijos senatorių.
„Jis nėra karo didvyris, nes buvo sugautas. O man patinka žmonės, kurie nebuvo nelaisvėje“, – rėžė D.Trumpas.
Vienijo dvi partijas
Į Atstovų Rūmus respublikonas J.McCainas buvo išrinktas 1983-iaisiais, po ketverių metų tapo Senato nariu.
J.McCaino užsienio politikos patarėju dirbęs Richardas Fontaine’as tvirtino, kad „senatorius politiniame spektre užėmė ypatingą vietą – jis dažnai ėmėsi iniciatyvos suvienyti respublikonus ir demokratus“.
Iš tikrųjų demokratai J.McCainą itin mėgo.
2004 m. Demokratų partijos kandidatas prezidento rinkimuose Johnas Kerry paprašė J.McCaino tapti jo kampanijos partneriu kovojant dėl Baltųjų rūmų, tačiau respublikonų senatorius atsisakė.
Respublikonų senatorius buvo užsispyręs ir dažnai pasipriešindavo savo partijos daugumai. Jis siūlė įvesti ginklų kontrolę ir teigiamai žiūrėjo į imigrantus.
Tokios pozicijos buvo itin nepopuliarios tarp respublikonų Arizonoje.
J.McCainas aktyviai kritikavo George’o Busho administracijos politiką, pagal kurią buvo vykdomas Gvantanamo kalinių kankinimas.
Tačiau politikas buvo už karą Irake.
J.McCainas tvirtino, kad amerikiečių kariai ten turi likti „nors ir 100 metų, svarbu, kad būtų padarytas reikalingas darbas“.
Kandidatavo į prezidentus
2008-aisiais J.McCainas tapo respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose. Ten jis pralaimėjo Barackui Obamai. Kritikai tvirtina, jog tai lėmė nevykęs kampanijos partnerės pasirinkimas. Ja tapo tuometinė Aliaskos gubernatorė Sarah Palin.
Paskutinėje savo atsiminimų knygoje J.McCainas pats teigė padaręs klaidą, kad kampanijos partneriu nepasirinko buvusio demokrato ir artimo draugo Joe Liebermano.
Respublikonų partijos nariai tvirtina, kad S.Palin pasirinkimas pradėjo populizmo ir „antielitizmo“ bangą, su kuria iškilo D.Trumpas.
Vieno rinkimų kampanijos renginio metu J.McCainas apgynė savo oponentą nuo rasistinių komentarų, kai viena moteris pavadino B.Obamą arabu.
Ištikimas savo principams
Senatorius J.McCainas ir paskutiniais gyvenimo metais išliko ištikimas savo principams. Jis atsisakė remti D.Trumpo kandidatūrą į viešumą iškilus įrašams, kuriuose kandidatas kalbėjo apie moterų lyties organų graibymą.
J.McCainas nekart ramino JAV sąjungininkus Europoje.
„Dabar yra pavojingi laikai, tačiau jūs neturėtumėte nurašyti Amerikos pagalbos“, – praėjusių metų vasarį Miunchene sąjungininkus ramino J.McCainas.
Politikui diagnozavus smegenų vėžį jam palaikymą išreiškė buvęs varžovas B.Obama.
„Vėžys dar nežino, su kuo stojo į kovą“, – teigė buvęs JAV prezidentas.
Tačiau kovą politikas pralaimėjo, o jo mirtis sukrėtė visą pasaulį. Užuojautą siuntė ne vien artimi draugai, užsienio valstybių vadovai, bet ir praeities priešai.
„Daugybę kartų buvau su juo susitikęs. J.McCainas visada laikėsi tvirtai ir turėjo aiškią poziciją, – tvirtino buvęs Hanojaus „Hilton“ vadinto kalėjimo direktorius Tranas Trongas Duyetas. – Tapęs senatoriumi jis stengėsi atkurti Jungtinių Valstijų ir Vietnamo santykius, už tai aš jį visada gerbsiu.“
Užuojautą J.McCaino šeimai išreiškė ir D.Trumpas, tačiau pranešama, kad į laidotuves JAV prezidentas nebus kviečiamas.
„Gyvenime buvau ne kartą išbandomas. Ne visada dariau geriausius sprendimus.
Svarbiausia yra ne žvalgytis atgal, ką galėjau padaryti kitaip, bet su dėkingumu galvoti apie prisiminimus, kuriais džiaugiuosi“, – kalbėjo J.McCainas.
Jis penktadienį bus pašarvotas Kapitolijaus rūmuose Vašingtone, o palaidotas rugsėjo 2 dieną netoli Vašingtono esančio Anapolio miesto JAV Karinio laivyno akademijoje, kurioje šis iškilus politikas ir mokėsi.
Buvo ir artimas Lietuvos draugas
Senatorius J.McCainas ne kartą lankėsi Lietuvoje (nuotr.) ir buvo artimas mūsų sąjungininkas. 2011 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė senatorių J.McCaino ir J.Liebermano vadovaujamą delegaciją. Susitikimo metu buvo aptarta partnerystė NATO, situacija Baltarusijoje.
2016-ųjų gruodį J.McCainas Lietuvoje lankėsi paskutinį kartą. Jis kartu su kitais JAV senatoriais susitiko su Lietuvos vadovais, aptarė saugumo klausimus ir aplankė Lietuvoje tarnaujančius amerikiečių karius.
Paskelbus apie Lietuvos draugo mirtį prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą senatoriaus šeimai, artimiesiems bei bendražygiams. „J.McCainas buvo išskirtinis savo šalies patriotas ir lyderis, meilę ir atsidavimą savo šaliai pavertęs viso gyvenimo tarnyba. Jis ištikimai gynė savo šalį ir jos interesus burdamas visuomenę, ieškodamas susitarimo tiek su bendraminčiais, tiek su politiniais oponentais“, – rašoma prezidentės užuojautos laiške.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad atsakomybė ir pasiaukojimas, moralinis autoritetas ir nebijojimas visada sakyti tiesą senatoriui pelnė palaikymą ne tik JAV, bet ir daugelyje pasaulio kraštų.
Premjeras Saulius Skvernelis prisiminė, kad vienas pirmųjų jo, kaip premjero, tarptautinių susitikimų buvo su J.McCainu. „Jis buvo nepaprasta asmenybė, išsiskirianti humoro jausmu ir gebėjimu kalbėti tiesiai ir atvirai. Tai buvo nepaprastai drąsus vyras. Mūsų tautai labai trūks jo nuolatinės paramos ir tvirto žodžio, išreiškiančio nepagražintą tiesą“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Už nuopelnus Lietuvai senatorius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
