Sergejaus Skripalio istorija priminė, kad Rusija tobulai žaidžia dezinformacijos žaidimą

Kai Jungtinės Karalystės teisėsauga šią savaitę paviešino dviejų buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimu Solsberyje įtariamų agentų tapatybes, žinia buvo iliustruota Getviko oro uoste į šalį atvykstančių rusų nuotraukomis.

 A.Petrovas ir R.Boširovas apkaltinti S.Skripalio apnuojimu. Jų nuotraukos Getviko oro uoste sukėlė sąmokslo teorijų mėgėjų pasipiktinimą. 
 A.Petrovas ir R.Boširovas apkaltinti S.Skripalio apnuojimu. Jų nuotraukos Getviko oro uoste sukėlė sąmokslo teorijų mėgėjų pasipiktinimą. 
Rusijos skleidžiamos propagandos tikslas – užliūliuoti skaitytoją ir supainioti jį daugybėje viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų. 
Rusijos skleidžiamos propagandos tikslas – užliūliuoti skaitytoją ir supainioti jį daugybėje viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų. 
Rusijos skleidžiamos propagandos tikslas – užliūliuoti skaitytoją ir supainioti jį daugybėje viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų. <br>lrytas.lt montažas.
Rusijos skleidžiamos propagandos tikslas – užliūliuoti skaitytoją ir supainioti jį daugybėje viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų. <br>lrytas.lt montažas.
Rusijos skleidžiamos propagandos tikslas – užliūliuoti skaitytoją ir supainioti jį daugybėje viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų. <br>AP nuotr.
Rusijos skleidžiamos propagandos tikslas – užliūliuoti skaitytoją ir supainioti jį daugybėje viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų. <br>AP nuotr.
Abejonių sėjimo taktiką Rusija ištobulino po to, kai Rytų Ukrainoje numuštas MH17.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Abejonių sėjimo taktiką Rusija ištobulino po to, kai Rytų Ukrainoje numuštas MH17.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Rusijos skleidžiamos propagandos tikslas – užliūliuoti skaitytoją ir supainioti jį daugybėje viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų. <br>lrytas.lt montažas.
Rusijos skleidžiamos propagandos tikslas – užliūliuoti skaitytoją ir supainioti jį daugybėje viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų. <br>lrytas.lt montažas.
 A.Petrovas ir R.Boširovas apkaltinti S.Skripalio apnuojimu. Jų nuotraukos Getviko oro uoste sukėlė sąmokslo teorijų mėgėjų pasipiktinimą. 
 A.Petrovas ir R.Boširovas apkaltinti S.Skripalio apnuojimu. Jų nuotraukos Getviko oro uoste sukėlė sąmokslo teorijų mėgėjų pasipiktinimą. 
 A.Petrovas ir R.Boširovas apkaltinti S.Skripalio apnuojimu. Jų nuotraukos Getviko oro uoste sukėlė sąmokslo teorijų mėgėjų pasipiktinimą. 
 A.Petrovas ir R.Boširovas apkaltinti S.Skripalio apnuojimu. Jų nuotraukos Getviko oro uoste sukėlė sąmokslo teorijų mėgėjų pasipiktinimą. 
 A.Petrovas ir R.Boširovas apkaltinti S.Skripalio apnuojimu. Jų nuotraukos Getviko oro uoste sukėlė sąmokslo teorijų mėgėjų pasipiktinimą. 
 A.Petrovas ir R.Boširovas apkaltinti S.Skripalio apnuojimu. Jų nuotraukos Getviko oro uoste sukėlė sąmokslo teorijų mėgėjų pasipiktinimą. 
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Sep 9, 2018, 6:32 PM, atnaujinta Sep 9, 2018, 8:45 PM

Du kadrai, kuriuose užfiksuoti įtariamieji, greitai išplito po socialinius tinklus, kur prorusiški sąmokslo teorijų kūrėjai arba įtariami troliai suabejojo viena detale.

Nuotraukose, kuriose Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas, išeina pro oro uosto vartus, užfiksuotas lygiai tas pats jų padarymo laikas. Kadrais besidaliję žmonės klausė: kaip du vyrai tuo pačiu metu galėjo būti toje pačioje vietoje tarp vartų?

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad nuotraukos padarymo data ir laikas buvo vėliau tyčia uždėtas ant nuotraukų: „Arba Rusijos žvalgybos pareigūnai išsiugdė gebėjimą per duris žengti tuo pačiu metu.“

Jos žodžius kartojo aibė Kremlių palaikančių „Twitter“ vartotojų, kurie tikino, kad kaltinimai rusams yra sufabrikuoti Jungtinės Karalystės, o visa S.Skripalio apnuodijimo byla yra tik žvalgybos agentūros MI6 operacija.

Tačiau svarbu ne tai, kad nuotraukų fonas nebuvo identiškas, kad kameros buvo pakreiptos skirtingu kampu, o Getvike yra visai eilė beveik identiškų koridorių, kuriais vyrai galėjo žengti tuo pačiu metu vienas greta kito.

Svarbu tai, kad dalis žmonių, sekančių buvusio Rusijos šnipo apnuodijimo istoriją, ėmė abejoti tuo, kas tikra, o kas ne. O kai kurie ėmė kvestionuoti, ar iš viso įmanoma sužinoti, kokia yra patikima ir teisinga šių įvykių versija.

Rusija neigia bet kokį savo vaidmenį Skripalių byloje, tačiau dabar ėmėsi naujo mūšio dezinformacijos kare, rašo BBC.

Priverčia abejoti viskuo

Valdžios atstovų, Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos ir socialiniuose tinkluose veikiančių trolių arba netikrų paskyrų kartojama žinutė padeda skleisti sąmokslo teorijas.

Rusijos tikslas nėra paneigti įvykių versiją arba įrodyti, kad ji neteisinga. Dezinformacijos operacija siekiama eterį užpildyti tokia gausybe vienas kitam prieštaraujančių aiškinimų, kad stebėtojams taptų neįmanoma atskirti, kas yra tikra, o kas – melas.

„Stebina tai, kad Rusijos mašina buldozeriu nebestumia vienos žinutės, o visą jų šūsnį, — teigė „Atlantic Council“ vyresnysis tyrėjas Benas Nimmo. – Stengiamasi žmones supainioti.“

Apie A.Petrovą ir R.Boširovą paskleista aibė įvairiausių gandų. Svarstyta, kad jie galėjo būti britų aktoriai, vaidinę neegzistuojančiame KGB šnipų seriale iš praėjusio dešimtmečio pradžios.

Kita teorija tikino, kad Solsberio apnuodijimai ir britės mirtis nuo nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ buvo MI6 planas.

„Kodėl visos panašios istorijos nutinka tik Jungtinėje Karalystėje?“ – ironiškai klausė Rusijos parlamento narys Andrejus Klimovas.

Pasak B.Nimmo, kuo daugiau teorijų dezinformacijos sistema išplatina, tuo daugiau skirtingų versijų galima rasti interneto paieškos sistemose.

„Tad vietoj vienos ar trijų versijų, matome 20 ar net 30. Tad istoriją sekantis žmogus vis labiau painiosis, kol visai pasiduos. Tuo metu Rusijos dezinformacinė ataka pasieks savo tikslą“, – aiškino analitikas.

Ištobulino Rytų Ukrainoje

Tokios taktikos Maskva griebėsi nuo pat šio amžiaus pradžios, tačiau didžiausią dėmesį pasaulyje ji pritraukė 2014-aisiais, kai oro linijų „Malaysia Airlines“ lėktuvas, reisu MH17 skridęs virš Ukrainos buvo numuštas prorusiškų separatistų paleistos rusiškos raketos, pražudžiusios 298 žmones.

Rusija jau anksčiau buvo kaltinama naudojusi dezinformacijos technologijas maskuodama savo veiksmus Rytų Ukrainoje ir aneksuotame Kryme, tačiau, pasak B.Nimmo, jos atsakas į MH17 istoriją buvo stipresnis: „Tuo metu Rusijos informacinis karas buvo pakeltas į aukštesnę pavarą.“

Kai lėktuvas buvo numuštas, Rusijos valstybinė žiniasklaida ir ją palaikančios socialinių tinklų paskyros ėmė skirtingų ir viena kitai prieštaraujančių sąmokslo teorijų puolimą: kad avaiakatastrofos vietoje radarai užfiksavo Ukrainos karinį lėktuvą Su-25, kad vaizdo įrašuose matyti, jog raketa buvo paleista iš Kijevo pajėgų kontroliuojamos teritorijos, kad Ukrainos naikintuvai lėktuvą numušė mėgindami nužudyti Vladimirą Putiną, bet sumaišę orlaivius, kad prie to prisidėjo JAV žvalgyba.

„MH17 yra klasikinis pavyzdys. Tada išlindo įvairiausių sąmokslo teorijų ir naratyvų, kurie socialiniuose tinkluose buvo platinami su įvairiomis žymėmis. Tikslas buvo supainioti žmones, juos supriešinti, priversti juos suabejoti pačia realybė“, – teigė Oksfordo universiteto kompiuterinės propagandos tyrėja Samantha Bradshaw.

Technologijas Rusija tobulino ir vėliau: pasinaudodama kariniais veiksmais Sirijoje, 2016-ųjų JAV prezidento rinkimais, Boriso Nemcovo žmogžudyste, Aleksandro Litvinenkos nužudymo tyrimu.

Pokštai veikia ne visada

Pagrindinė tokios propagandos taktika – humoras ir pajuoka.

Kai 2016-aisiais Jungtinės Karalystės tyrėjai pristatė išvadas, kad V.Putinas „tikriausiai nurodė“ buvusio šnipo A.Litvinenkos nužudymą Londone, žymė #PutinasTikriausiaiNurodė (#putinprobablyapproved) ėmė sparčiai plisti „Twitter“. Pokštauta, kad Rusijos prezidentas pritarė planui nužudyti Johną F.Kennedy, pradėti JAV invaziją į Iraką ir sukelti klimato kaitą.

O paviešinus S.Skripalio apnuodijimo įtariamųjų nuotraukas, socialinius tinklus užplūdo beveik identiški pokštai, pašiepiantys Londono pranešimą.

Netgi Rusijos ambasada Londone prisidėjo prie vajaus, paviešindama nuotrauką, kuria abejojo, kaip du paprastai apsirengę žmonės galėjo nešiotis nervus paralyžiuojančias dujas, jeigu nusikaltimo vietoje dirbę britų pareigūnai vėliau dėvėjo specialius skafandrus.

„Tokia strategija yra sukurta specialiai internetui, ji privalo išpopuliarėti it virusas. Todėl pajuoka, sarkazmas ir juokingi paveiksliukai yra taip dažnai naudojami. Tai informacinio amžiaus dezinformacija“, – aiškino B.Nimmo.

Jungtinės Karalystės atstovas Cheminių ginklų uždraudimo organizacijoje Peteris Wilsonas šiemet teigė užfiksavęs daugiau nei 30 skirtingų teorijų dėl S.Skripalio ir jo dukros Julijos apnuojimo kovą.

Tiesa, tokios kampanijos efektyvumas Vakaruose yra kvestionuotinas. Anksčiau atliktos „YouGov“ apklausos duomenimis, 75 proc. britų tiki, kad dėl Skripalių nužudymo kalta Rusijos vyriausybė.

Tik 5 proc. manė, kad Maskva yra nekalta.

Tačiau didžiulė propagandos apimtis ir toliau išlieka neraminančiu veiksniu, kaip tikino vienas su dezinformacija kovojantis Europos Sąjungos pareigūnas, negalėjęs viešinti savo pavardės: „Kai kurie žmonės galvoja, kad tokia taktika naudota prieš „Brexit“ arba Skripalių byloje, o tada dingo. Tačiau tai vyksta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Kiti taip pat naudoja dezinformaciją, tačiau tokia agresija, tokiu informacijos eksporto į užsienį mastu gali pasižymėti tik Rusija.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.