Rytų Sibire savaitę truksiančiuose manevruose „Vostok 2018“ („Rytai 2018“) taip pat dalyvaus Kinijos ir Mongolijos pajėgų daliniai.
NATO šias pratybas įvardijo kaip „didelio masto konflikto“ repeticiją.
Planuojama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyks stebėti „Vostok 2018“ po Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke vyksiančio ekonomikos forumo. Jame dalyvaus svarbių svečių, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.
Japonijos gynybos ministras Itsunori Onodera pareiškė, kad jis „stebi veiksmus, kurie veda prie įtampos didėjimo vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje“.
Tuo metu Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yoshihide Suga teigė, kad „Tokijas įdėmiai stebi Rusijos kariuomenės judėjimą Tolimuosiuose Rytuose ir tuo pat metu imasi visų reikalingų priemonių siekiant apsaugoti Japonijos oro bei jūros erdvę.
Leidiniui „Kommersant“ šaltinis Tokijuje teigė, kad Japonijai Rusijos karinės pratybos kelia nerimą, tačiau kol kas ji susilaiko nuo griežtesnių pareiškimų dėl šikų šalių lyderių susitikimo Vladivostoko ekonomikos forume.
Tiesa, teigiama, kad Tokijui didžiausią problemą kelia ne pačios pratybos, o platus Kinijos įsitraukimas į jas.
„Japonijos santykių su Rusija gerinimo politika nukreipta ne tiek į teritorinių ginčų sprendimą, o pirmiausia siekiant užkirsti kelią Rusijai sukurti aljansą su Kinija, kuris būtų nukreiptas prieš Japoniją. Didėjanti Kinijos įtaka regione kelia grėsmę“, – kalbėjo Tokijo politikos tyrimų cento mokslo bendradarbis Kenas Jimbo.
Tačiau tai ne vieninteliai Japonijos nuogąstavimai, susiję su Rusijos karinėmis pratybomis „Vostok 2018“. Baiminamasi galimų Rusijos operacijų Kurilų salų regione.
I.Onodera pastaruoju metu jau du kartus kėlė šį klausimą. Rugpjūčio 28 d. išleistoje Japonijos gynybos Baltojoje knygoje teigiama, kad „Rusijos karinis aktyvumas, be kita ko, regionuose, esančiuose šalia Japonijos teritorijos, auga ir šiuos procesus būtina stebėti“.
Tiesa, Rusija tikino, kad pratybų planuose nėra numatyti kariniai veiksmai Kurilų salų regione. Esą pratybų mastas nėra toks.
Gali virsti košmaru
Vokietijos politikos analitikai, tokie kaip analizės centro Europos užsienio reikalų tarybos ekspertas Gustavas Gresselas, tikino, kad Rusijos karinės pratybos neturėtų stebinti. Esą kasmet jos organizuojamos kita strategine kryptimi, o šiemet atėjo eilė Rytų regionui, rašo „Deutche Welle“.
Pratybų mastas esą taip pat neturėtų stebinti sakė analizės centro Rusijos ekspertė Sarah Pagung.
„Karinės pratybos Rytuose įprastai yra didesnės nei Vakaruose, nes pastarajame regione jų mastus riboja tarptautiniai susitarimai. Rytuose to nėra“, – tikino S.Pagung.
Pasak G.Gresselo, Kinija jau kurį laiką norėjo būti pakviesta prisijungti prie „sunkiosios“ pratybų dalies, ne tik į policijos ar kovos su terorizmu mokymus. Šiemet pagaliau šis noras išsipildė.
Tiesa, pasak eksperto, glaudus karinis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas gali virsti „košmaru JAV“.
„Ekonominis, o dabar ir karinis bendradarbiavimas tarp šalių jau kurį laiką stiprėja. Rusija suvokia savo saugumą kaip režimo išsaugojimą, o Vakarus su JAV priešakyje – kaip pagrindinį priešą. Nors Kinija gali kelti didesnę karinę grėsmę, tačiau nekelia pavojaus Kremliaus vidaus stabilumui“, – teigė G.Gresselas.
Karinės pratybos „Vostok 2018“ rengiamos tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių, kaltinančių Rusiją kišimusi į jų vidaus reikalus, taip pat dėl šios valstybės vaidmens konfliktuose Ukrainoje ir Sirijoje.
Rusijos kariuomenė sakė, kad „Vostok 2018“ savo mastu prilygs „Zapad 81“ – didžiausioms kada nors Sovietų Sąjungos surengtoms karinėms pratyboms, kuriose dalyvavo 100–150 tūkst Varšuvos sutarties šalių karių.
Tačiau gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė, kad šie manevrai bus netgi didesni: juose dalyvaus 300 tūkst. karių, 36 tūkst. karinių mašinų, tūkstantis lėktuvų ir 80 karo laivų.
„Įsivaizduokite 36 tūkst. karinės technikos vienetų, judančius vienu metu: tankų, šarvuotųjų transporterių, pėstininkų kovos mašinų Ir visa tai, žinoma, vyks kovinei aplinkai kiek įmanoma artimesnėmis sąlygomis“, – sakė S.Šoigu.
Naujausia technika
Rusijos kariuomenė per pratybas naudos savo naujausią ginkluotę: branduolinius užtaisus galinčias nešti balistines raketas „Iskander“, tankus T-80 ir T-90, taip pat naikintuvus Su-34 ir Su-35.
Jūriniuose manevruose dalyvaus kelios fregatos, apginkluotos sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, naudotomis atakuoti taikiniams Sirijoje.
Šias pratybas nušviečiantiems žurnalistams Gynybos ministerija sakė, kad trečiadienį jiems bus pademonstruoti oro erdvės gynybos sistemų veiksmai, o pagrindiniai manevrai vyks ketvirtadienį.
Ministerija pridūrė, kad per pratybas bus išbandomos priemonės, skirtos sąlyginiam priešininkui suklaidinti, pavyzdžiui, pripučiami tankų ir raketų leidimo įrenginių maketai.
„Visuose Rytų karinės apygardos poligonuose inžinerijos daliniai vykdo praktinius veiksmus, įrengdami netikrus ginkluotės ir karinės technikos vienetus... – įvairių modifikacijų tankų ir pėstininkų kovos mašinų, zenitinių raketų kompleksų „Buk M2“, raketų kompleksų „Iskander“, zenitinių raketų sistemų S-300 ir kitokios ginkluotės bei technikos pneumokomplektus“, – pažymėjo ministerija.
NATO sakė, kad „Vostok 2018“ pratybos „demonstruoja Rusijos susitelkimą į didelio masto konflikto manevrus“.
„Tai atitinka modelį, mūsų stebėtą jau kurį laiką – kategoriškesnės Rusijos, reikšmingai didinančios savo gynybos biudžetą ir karinį buvimą“, – rugpjūčio pabaigoje sakė Alkanso atstovas Dylanas White'as.
Praeitą mėnesį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos „gebėjimas apsiginti esant dabartinei tarptautinei padėčiai, kuri dažnai yra agresyvi ir nedraugiška mūsų šaliai, yra pateisinamas, būtinas ir neturintis alternatyvų“.