Europos saugumo tyrėjas teigė, kad saugumo situacija Senajame žemyne pradėjo keistis jau prieš dešimtmetį dėl finansų krizės, kai pradėta ieškoti būdų sutaupyti ir nuo to pirmiausia nukentėjo gynybos sritis.
Tiesa, po karo Rytų Ukrainoje, teroristinių išpuolių, migrantų krizės, „Brexit“ ir Donaldo Trumpo atėjimo į JAV prezidento postą Europa susirūpino savo saugumu kaip niekada anksčiau.
„Tačiau skirtingos šalys nevienodai vertina šiuos saugumo klausimus“, – tvirtina P.Harroche’as.
Prancūzijos karo akademijos Strateginių tyrimų institute Prancūzijoje dirbantis mokslininkas tikina, kad ES valstybės privalo įsiklausyti vienos į kitų pozicijas ir bendradarbiauti, net jeigu Baltijos šalims Afrika ir nėra saugumo prioritetas.
Tik taip bus įmanoma kurti bendrą gynybos politiką, o ateityje galbūt suvienyti ir kai kuriuos karinius pajėgumus.
– Ar Europa juda link bendros kariuomenės projekto?
– Europos Komisijos (EK) prezidentas Jeanas Claude’as Junckeris Europos armijos terminą vartojo norėdamas paskatinti diskusijas šia tema.
Šiandien ši perspektyva atrodo miglota, bet turime ne vieną iniciatyvą, kuri gali sustiprinti ES, kaip strateginės veikėjos, vaidmenį.
Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) sutartis ir Prancūzijos vadovaujama Europos intervencijos iniciatyva – net ir be kalbų apie bendrą kariuomenę – suartina šalis gynybos srityje. Šios iniciatyvos gali privesti prie kai kurių pajėgumų suvienijimo. Nors tai dar nevyksta, jau yra teigiamų signalų.
Reuters/Scanpix nuotr.
– Minėjote, kad keičiasi požiūris į JAV. Ar Europa dar gali jomis pasitikėti?
– Nemanau, kad Vašingtono įtaka artimiausiu metu pasitrauks iš Europos, tačiau kartu akivaizdu, kad jie reikalaus iš mūsų padaryti daugiau. D.Trumpo idėjos net ir jam pasitraukus neišnyks. Jis simbolizuoja struktūrinį pokytį, kurį turime suprasti.
Kilus krizinei situacijai JAV pasakys, kad jos gali padėti, bet iniciatyvos turime pirmiausia imtis mes patys. Tačiau šiuo metu nesame pasiruošę net ir tam.
– Kaip reikia siekti Europos solidarumo bendrais saugumo klausimais, jei visame pasaulyje plinta D.Trumpo ideologija ir paisoma tik savų interesų?
– Tai yra grėsmė Europos integracijai.
Europos Parlamentas, kuriame daugėja euroskeptikų, nepatvirtins bendro gynybos biudžeto. Tačiau tai paradoksalu, nes populistai kartu siekia ir didesnio ES įsikišimo.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ar Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini nekalba apie gynybą, tačiau jiems rūpi sienų kontrolė. O tai yra Europos intervencijos klausimas.
M.Salvini nori solidarumo perskirstant pabėgėlius, o Vengrijos premjeras siūlo kurti ES kariuomenę, kuri rūpintųsi pietinių sienų saugumu.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas palaiko EK planą padidinti Europos krantus saugančių karių skaičių iki 10 tūkstančių.
AFP/Scanpix nuotr.
Tai jau būtų galima laikyti nedidele kariuomene.
Populistai turi ir teigiamą poveikį, nes skatina žmones kalbėti apie ES klausimus. Artėjantys Europos Parlamento rinkimai bus tik dar labiau sutelkti į Europą, o ne nacionalines problemas.
– Ar migrantų krizę galime laikyti rimtu saugumo iššūkiu, kuriam įveikti reikėtų kurti net mažą armiją?
– Klausimai apie migraciją ir saugumą yra susilieję. Išnyko ir riba tarp išorinio ir vidinio saugumo. Karinės pajėgos jau dabar naudojamos migrantų krizei įveikti, nes dalis valstybių tai laiko rimtu saugumo iššūkiu. Laivai, sukurti kovoti jūrų mūšiuose, dabar gelbėja skęstančius prieglobsčio prašytojus.
Migrantų krizė taip pat padėjo Europos šalių valdžioms parodyti, kad svarbu spręsti problemas Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose, nes jos greitai gali persikelti į mūsų daržą.
Susiję straipsniai
– Kokią įtaką Europai daro Rusija ir kaip prie to prisideda dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas? Ar tai galima laikyti grėsme?
– Pirmiausia reikėtų atskirti ekonominius ir strateginius interesus. Pati Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo, kad yra svarbi strateginė šio projekto vertė.
Tai ne vien suartina Vokietiją su Rusija – projektas turi rūpėti visoms Europos valstybėms.
Tai gali būti panaudota ir prieš Ukrainą. Bet nemanau, kad tai yra esminis lūžis tarptautinėje politikoje, tiesiog ekonominių interesų ir energijos tiekimo klausimas.
Sputnik/Scanpix nuotr.
– Koks požiūris Europoje į Rytų partnerystę? Kokios, jūsų nuomone, yra Ukrainos ar Kaukazo šalių perspektyvos prisijungti prie ES?
– Šis klausimas yra sudėtingas. Pirmiausia laikomasi nuostatos, kad organizacijos neverta velti į konfliktą. Padėtis Rytų Ukrainoje visiškai sunaikina Kijevo galimybes.
ES šalys supranta grėsmes ir nenori stoti į kovą su Rusija.
ES plėtra yra sudėtingas klausimas, net jei ir kabame apie Vakarų Balkanų šalis, kurios jau yra laikomos oficialiomis kandidatėmis prisijungti prie Bendrijos. Šiose šalyse nevyksta karinių konfliktų, tačiau vyrauja korupcija, o politiniai režimai nebūtinai atitinka ES standartus.
Manau, kad ES į Ukrainą ateityje žiūrės kaip į buferinę zoną, kurioje skatins taiką ir teigiamus pokyčius, tačiau kalbėti apie narystės galimybes bus sunku.
– Ar Europa skiria pakankamai dėmesio Baltijos šalių saugumui?
– Ilgą laiką Europos saugumu rūpinosi NATO, o ES į šią sferą nesikišo. Bet dabar galime matyti pokyčių, ES politikai yra vis labiau suinteresuoti savo piliečių gynimu. Jau vykdomi bendri ES ir NATO šalių kariuomenių mobilumo projektai.
– Kaip Baltijos valstybės turėtų elgtis, kad sulauktų daugiau dėmesio iš ES saugumo srityje?
– Yra galimybių sustiprinti ES vaidmenį šiame regione. Prie to prisideda tiek ES noras veikti šioje srityje, tiek pasikeitęs požiūris į Jungtines Valstijas.
Europiečiai pradeda manyti, kad JAV nebėra tokios patikimos, kokios buvo anksčiau.
Tačiau skirtingos ES šalys nevienodai vertina saugumo klausimus. Baltijos šalims ir Lenkijai svarbiausias klausimas yra Rusija, tačiau pietinės valstybės tvirtina, kad jokios grėsmės Rytuose nėra, o ES ir netgi NATO turėtų persiorientuoti ir spręsti problemas pietuose.
Taigi, ES narės turi diskutuoti tarpusavyje ir nė vienos šalies nepalikti nuošalyje. Baltijos šalys gali reikalauti didesnės pagalbos tik kai pačios prisidės prie misijų pietuose. Lietuva ir Estija tai jau sėkmingai daro.
