Atrodo, kad didvyriai Baltuosiuose rūmuose ilgą laiką gerai slėpėsi. Bent jau toks įspūdis susidaro pasirodžius legendinio reporterio B.Woodwardo knygai „Baimė: Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose“ („Fear: Donald Trump in the White House“).
Jau antra savaitė dėl ištraukų iš šios knygos kunkuliuoja Vašingtonas. Regis, tai įrodo, kad iš valdžios centro nutekėjusios informacijos troškulys dar nepasotintas.
Savo įniršį dėl knygos D.Trumpas išliejo „Twitter“, pavadinęs ją visiška fikcija. Tai „Baimės“ autoriui pelnė dar daugiau dėmesio.
Anonimas sukėlė sąmyšį
Bet tai buvo ne vienintelis smūgis prezidentui. Įtakingas dienraštis „The New York Times“ išspausdino aukšto rango vyriausybės darbuotojo komentarą, kurį amerikiečiai palygino su karo D.Trumpui paskelbimu.
„Esu pasipriešinimo D.Trumpo vyriausybėje dalis“, – taip skamba šio komentaro pavadinimas.
Tekstas išspausdintas anonimiškai, bet jo pagrindinis teiginys: prezidentas yra amoralus ir pavojingas Amerikai.
„Aš ir kiti darysime viską jo valdžiai pažaboti ir demokratinėms institucijoms apsaugoti tol, kol jo neliks valdžioje“, – rašė autorius, kurio tapatybę dabar karštligiškai mėgina sužinoti visas Vašingtonas.
Pasak jo, Baltuosiuose rūmuose net svarstoma, ar nepasinaudoti 25-ąja JAV konstitucijos pataisa, kuri leidžia konstatuoti prezidento nesugebėjimą eiti pareigų ir jį nušalinti.
Pradžioje D.Trumpas buvo supykęs dėl B.Woodwardo knygos, o po šio straipsnio dar labiau pratrūko. Pirmiausia „Twitter“ jis tik uždavė klausimą: „Tėvynės išdavystė?“
B.Woodwardo knyga ir komentaras „The New York Times“ atskleidžia, kokia priešiška nuotaika tvyro JAV prezidento aplinkoje.
Faktas, kad turėtų egzistuoti maištininkų ratas, „tylus pasipriešinimas“, kaip rašo komentaro autorius ar autorė, toliau kurstys augančią D.Trumpo paranoją.
Socialiniame tinkle „Twitter“ JAV vadovas reikalavo, kad laikraščio redakcija išduotų anonimo pavardę, žinoma, remdamasis nacionalinio saugumo sumetimais.
Kokio rango iš tikrųjų yra šis asmuo, žinoma tikrai laikraščiui „The New York Times“. Bet tai, kad svarbiausi D.Trumpo darbuotojai bando jį sutramdyti, patvirtina ir B.Woodwardo knyga – taip detaliai, kaip nė viena iki šiol.
Beviltiška kova su prezidentu
„Baimė“ įdomi tuo, kad pagrindinės knygos figūros priklauso milžiniškam D.Trumpo vadovavimu nusivylusiųjų ir pažemintųjų ansambliui.
Kai kurie iš jų yra žinomi – gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ar buvęs vyriausiasis prezidento ekonomikos patarėjas Gary Cohnas.
Kitų pavardės iš pirmo žvilgsnio nieko nesako. Robertas Porteris iki šių metų pradžios Baltuosiuose rūmuose buvo atsakingas už svarbių dokumentų paskirstymą. Jų beveik beviltiška misija – bent jau taip ją vadina B.Woodwardas – bandymas sutramdyti D.Trumpą, priversti jį pamiršti blogiausias idėjas.
Jie tarsi slapti kovotojai užkerta kelią nuolat gresiančiai katastrofai.
Legendinis reporteris atskleidė, kad po cheminio ginklo atakos Sirijoje JAV gynybos sekretorius J.Mattisas ignoravo prezidento D.Trumpo nurodymą tiesiog nužudyti Basharą al-Assadą.
Kitoje knygos vietoje rašoma, kad R.Porteris nugvelbė nuo prezidento stalo spaudos pranešimo juodraštį dėl numatomo JAV pasitraukimo iš Paryžiaus klimato apsaugos susitarimo.
Vyriausiasis ekonomikos patarėjas G.Cohnas paėmė nuo prezidento stalo dokumentą, kuriuo D.Trumpas buvo parengęs Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš laisvosios prekybos sutarties su Pietų Korėja.
„Darome tai ne dėl šalies, o dėl to, kad galėtume jam užkirsti kelią“, – vienoje knygos vietoje cituojamas G.Cohnas.
Prezidento pavaldiniai savo sėkmę skaičiuoja išvengtomis pasaulio pabaigomis.
R.Porteris prasitarė, kad net trečdalį jo darbo sudarė bandymai užkirsti kelią tikrai pavojingoms D.Trumpo idėjoms.
Stipriausias smūgis lyderiui
„Baimė“ – ne pirma knyga, kurioje gąsdinantį D.Trumpo paveikslą piešia artimiausi jo bendražygiai.
Šių metų pradžioje pasirodė žurnalisto Michaelo Wolffo „Ugnis ir įniršis: Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ („Fire and Fury: Inside the Trump White House“).
Knygų pavadinimai – vienas už kitą geresni: šiemet dar pasirodė ir „Pamišėlis“ („Unhinged“).
Pastarosios knygos autorė – buvusi D.Trumpo padėjėja, jo televizijos šou „Mokinys“ („The Apprentice“) dalyvė Omarosa Manigault-Newman.
M.Wolffo knyga buvo sensacija, bet autorius buvo kaltinamas dėl netikslumų, pasikliovimo nuogirdomis.
Juo labiau aukštų standartų neprašyta iš O.Manigault-Newman – ji yra televizijos įžymybė, bet ne žurnalistė.
Tuo metu B.Woodwardas – tikra Amerikos tiriamosios žurnalistikos žvaigždė. Kruopštaus reporterio straipsniai apie JAV prezidento Richardo Nixono atsistatydinimu pasibaigusį „Watergate“ skandalą buvo įvertinti prestižine Pulitzerio premija.
B.Woodwardas net pusę amžiaus dirba „The Washington Post“ ir yra parašęs bent po vieną knygą apie penkis Amerikos prezidentus – pradedant R.Nixonu ir baigiant Baracku Obama.
Jei yra metraštininkas, kuriuo tiki Jungtinės Valstijos, tai – B.Woodwardas. Dėl to jo šaltinių patikimumu suabejoti D.Trumpui bus labai sunku, o „Baimė“ kerta skaudžiau nei kiti mėginimai atskleisti sumaištį Baltuosiuose rūmuose.
Žvelgia giliau nei pirmtakai
Tiesa, B.Woodwardas neignoruoja intrigų, kuriomis negalėjo pasisotinti ankstesnių knygų autoriai M.Wolffas ir O.Manigault-Newman.
„Baimės“ autorius aprašo, kaip gynybos sekretorius J.Mattisas D.Trumpo gebėjimus prilygina penktos ar šeštos klasės mokinio gebėjimams.
Knygoje galima perskaityti per Baltųjų rūmų personalo vadovo Johno Kelly pokalbį su darbuotojais išsakytą nuomonę apie prezidentą: „Jis – idiotas. Visiškai beprasmiška jį dėl ko nors įtikinėti. Jis visiškai išklydo iš kelio. Atsidūrėme pamišėlių mieste. Tai – siaubingiausias darbas, kokį kada nors esu turėjęs.“
Tačiau knygos „Baimė“ autorius žvelgia giliau. B.Woodwardas aprašo Baltųjų rūmų viduje vykstančio pasipriešinimo nemokšiškam, pavojingam prezidentui sandarą, biurokratų maištą prieš keliamą riziką saugumui, šliaužiantį valstybės perversmą.
Tyliai iškenčia įžeidimus
Regis, JAV prezidentas D.Trumpas gali džiaugtis tik tuo, kad svarbią pergalę Senate jam gali atnešti respublikonai. Ši partija veikiausiai pritars jo pasiūlytam kandidatui į Aukščiausiojo teismo teisėjus Brettui Kavanaugh.
53-ejų kandidatas turėtų pakeisti 81-erių teisėją Anthony Kennedy. Jam pasitraukus, teisme lieka po keturis demokratų ir keturis respublikonų prezidentų skirtus teisėjus.
Nuosaikių pažiūrų teisėją pakeitus tvirtu konservatoriumi daugeliui metų į priekį būtų nulemtas dešiniųjų dominavimas Aukščiausiajame teisme.
Tačiau kyla klausimas, kodėl tiek daug respublikonų viešai palaiko D.Trumpą? Rodos, jis padeda jiems įgyvendinti tai, apie ką seniai svajojo: sumažinti mokesčiai, reguliavimo mažinimas, o dabar – dar ir dauguma Aukščiausiajame teisme.
Ilgą laiką neatsirado jokio aukšto rango darbuotojo, kuris prezidentą būtų apgynęs nuo „Baimės“ autoriaus kaltinimų.
B.Woodwardas, kaip ir ankstesni autoriai, rašė, kad D.Trumpas su savo darbuotojais ir rėmėjais elgiasi paniekinamai ir net su neapykanta.
Esą savo buvusį Baltųjų rūmų personalo vadovą Reince’ą Priebusą prezidentas vadino „mažąja žiurke“, o generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą – „kvailu žmogumi iš pietinių valstijų“ ir „protiškai atsilikusiu“.
Kaip į nuolatinius D.Trumpo pažeminimus reagavo J.Sessionsas ir kiti, B.Woodwardas nepasakoja.
Kodėl suaugę žmonės su tuo susitaiko? Kodėl savo tarnybos nepalieka tie, kurie iki D.Trumpo galėjo padaryti stulbinamą karjerą, tarp jų buvę generolai J.Mattisas ir J.Kelly? Ir kodėl administracijos narys didžiausiame šalies dienraštyje rašo anoniminį komentarą, užuot nutraukęs šio prezidento darbą, išėjęs ir kovojęs su šiuo žmogumi viešai?
Atrodo, jog kai kurie D.Trumpo darbuotojai jau norėtų užsitikrinti saugią vietelę po jo kadencijos, kad vėliau galėtų sakyti, jog Baltuosiuose rūmuose liko ne dėl valdžios troškimo, o iš pareigos.
Tačiau slaptų dezertyrų skaičius daro spaudimą prezidentui. Pripažįstama: D.Trumpas privalo suprasti, kad esant demokratijai baimintis turi ir tas, kuris mano esantis visagalis.
