Daug kas įsitikinę, kad dešiniųjų populistą J.Bolsonaro ir antrajame ture lydės sėkmė. Todėl pasaulis su nerimu laukia rezultatų: nejaugi Brazilijoje į valdžią vėl ateis kariškiai?
Viskas turėtų paaiškėti jau šį sekmadienį. Bet 63-ejų J.Bolsonaro jautė tapsiąs prezidentu jau tą dieną, kai per rinkimų kampaniją kažkas į jį pasikėsino.
Tą dieną mažame Brazilijos mieste Žuis de Foroje švietė saulė. Niekas net neįtarė, kokie grėsmingi gali būti praeities šešėliai.
Į siauras Žuis de Foros gatves pasipylė tūkstančiai žmonių.
Savo kandidatą į Brazilijos prezidentus jie nešė tarsi mesiją ant rankų.
J.Bolsonaro vilkėjo sportinius marškinėlius su užrašu „Mano partija – Brazilija“. Jis džiūgavo matydamas tokį didžiulį tautiečių palaikymą.
Bet staiga vyriškis iš minios į J.Bolsonaro kūną įsmeigė virtuvinio peilio ašmenis. Kandidatas susmuko.
Jis neteko dviejų litrų kraujo. Tačiau jau po trijų dienų J.Bolsonaro socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje jo sūnus Flavio pranešė: „Šalis jau turi naują prezidentą.“
J.Bolsonaro populiarumas šovė į padanges, o per pirmąjį rinkimų turą jam pavyko gauti 46 proc. rinkėjų balsų.
Būsimas Brazilijos prezidentas?
Įsivaizduoti jį prie valdžios vairo daugumai brazilų ilgą laiką atrodė kaip mintis, prasilenkianti su tikrove.
Šiurkščiomis kalbomis garsėjantis kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikas prasiveržia į aukščiausią valstybės tarnybą? Vyriškis, vienai deputatei šaukęs, kad ji neverta būti jo išprievartaujama? Žmogus, viešai aiškinęs, kad juodaodžiai per kvaili dirbti netgi vaikų auklėmis?
Iš J.Bolsonaro buvo šaipomasi, kai kurie jį net lygino su sunkiai prognozuojamo elgesio JAV vadovu Donaldu Trumpu.
Bet peilio dūris rugsėjo 6-ąją pakeitė požiūrį į šį kandidatą.
Nuo šios dienos daugeliui brazilų J.Bolsonaro tapo žmogumi, praliejusiu savo kraują dėl valstybės.
Žurnalistai daugelį savaičių naktimis budėjo San Paulo ligoninės, kurioje J.Bolsonaro buvo gydomas, priimamajame.
Tiesioginių transliacijų metu reporteriai mosikavo gydytojų pranešimais ir stengėsi J.Bolsonaro sužeidimus susieti su apklausomis apie prezidento rinkimus.
Dar iki išpuolio Žuis de Foroje daugelis manė, kad per pirmąjį rinkimų turą J.Bolsonaro gaus daugiausia balsų. Taip ir įvyko.
Laukia svarbus posūkis
Šie rinkimai – svarbiausi po karinės diktatūros pabaigos 1985-aisiais.
Jie nulems, kokį kelią pasirinks šalis stengdamasi ištrūkti iš krizės gniaužtų. Tokios dramatiškos ir pražūtingos krizės, kad jos neįmanoma įvertinti skaičiais.
Daug metų Brazilija buvo laikoma nauja svarbia globalia žaidėja. Investuotojai iš viso pasaulio veržėsi į šią Lotynų Amerikos šalį – žvaigždę tarp ekonomiškai kylančių BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinijos Liaudies Respublika ir Pietų Afrikos Respublika. – Red.) valstybių.
Milijonai brazilų vadavosi iš skurdo, turėjo vilčių. Ir būtent dėl to jie skausmingiau reagavo į šalies ekonomikos kritimą.
Sunkiausios recesijos, kokią dabar patiria Brazilija, metais 6,5 mln. žmonių prarado darbą. Daugelį šalies vietų užvaldžiusios nusikalstamos grupuotės.
60 tūkst. Brazilijos gyventojų praėjusiais metais žuvo nuo smurtinės mirties – daugiau nei Sirijoje.
Antrame pagal dydį šalies mieste Rio de Žaneire dėl susišaudymų kasdien kone tūkstantis mokinių praleidžia pamokas.
Daugiau nei 900 tūkst. pacientų laukia savo eilės įprastinei operacijai valstybinėse šalies ligoninėse. Nuo 2013 metų daugiau negu 200 politikų ir didžiųjų statybos bei naftos bendrovių vadovų buvo nubausti korupcijos bylose.
Dvejus metus prezidento pareigas einančio Michelio Temerio populiarumo kartelė siekia 3 proc. Teigiama, kad ir jis įsivėlęs į nesąžiningus sandėrius.
Tai reiškia, kad faktiškai joks brazilas nėra patenkintas M.Temerio politika.
Balandį, nepaisant skystų įrodymų, itin populiariam buvusiam šalies prezidentui Luizui Inacio Lulai da Silvai skirta 12 metų įkalinimo bausmė.
Visą vasarą jis stengėsi gauti leidimą kandidatuoti. Bet teismai atmetė visus jo pateiktus prieštaravimus.
Sudegęs muziejus – simbolis
Dar iki pasikėsinimo į J.Bolsonaro degė Nacionalinis Rio de Žaneiro muziejus. Liepsnose pražuvo milijonai vertingų eksponatų.
Teigiama, kad gesinimo darbai vėlavo. Kai kurie gaisriniai hidrantai, kuriais benamiai mielai naudojosi kaip dušu, buvo išjungti.
Degantys Nacionalinio muziejaus rūmai kai kuriems brazilams simbolizavo liepsnose skęstančią šalį.
Reuters / Scanpix nuotr.
Tai kaip bausmė už daugelį metų aplaidžiai tvarkytą ekonomiką, atsakomybės jausmo stokojantį elitą, kuriuo niekas nebepasitiki. Tai kaip politinės sistemos, kuri susidėvėjo, nes pirmiausia valdantieji rūpinosi savimi, žlugimo simbolis.
Dabar Brazilija tapo viena tų šalių, kur krizės įžiebtas populistinis judėjimas stiprėja.
Bet skirtumas nuo kitų tautų tas, kad brazilai ima gręžiotis į senus laikus.
Kartu su prezidento rinkimais daugiau nei šimtas ginkluotųjų pajėgų kariškių pretendavo į vietas šalies parlamente.
Pats J.Bolsonaro – rezervininkas, turintis kapitono laipsnį. Jo galimas pavaduotojas – daug kartų apdovanotas generolas Hamiltonas Mourao. Pučą, per kurį kariškiai septintojo dešimtmečio pradžioje Brazilijoje užgrobė valdžią, abu vadina taikia revoliucija.
Liūdnai pagarsėjusius kankinimais ir blogą reputaciją turinčius generolus abu vadina tautos didvyriais.
Komentuodamas J.Bolsonaro užpuolimą peiliu H.Mourao per televiziją sakė, kad prievartą šalyje turi įgyvendinti profesionalai.
Didžiausias galimybes turintis kandidatas į prezidentus visam tam pasirengęs.
Kariuomenėje – galimybės
J.Bolsonaro kilęs iš Gliserijaus – nedidelio miesto tarp bananų ir kavamedžių plantacijų, stūksančio kalvelėmis išraižytoje vietovėje netoli San Paulo.
Jo tėvas, apsiskelbęs odontologu, ant mulo traukė per kaimus. Jo motina savo vaikus tempė į liūdnai pagarsėjusius dievobaimingų šeimų, kurios prisidėjo prie kariškių pučo, vadinamuosius laisvės maršus.
Tai buvo mažas, darnus Jairo pasaulis.
Laisvalaikį jis leido su meškere prie upės.
Jo vaikystės metais Brazilija augo. Ir už tuos pinigus, kuriuos generolai investavo į infrastruktūrą, tokie nedideli miesteliai kaip gimtasis J.Bolsonaro priartėjo prie didžiojo pasaulio.
Biografinėje knygoje „Mitai arba tiesa“ J.Bolsonaro sūnus Flavio atkūrė tą įvykį, kuris jo tėvui padarė stiprų poveikį.
J.Bolsonaro buvo 15-metis, kai blogą vardą turintis kairiųjų pažiūrų generolas, partizaninio karo Brazilijoje dalyvis Carlosas Lamarca palapines pasistatė aplink Gliserijų esančiuose miškuose.
AFP/„Scanpix“ nuotr.
Kai vieną dieną degalinėje jis paleido ugnį į grupę policininkų, per naktį į gimtąjį J.Bolsonaro miestą įžygiavo šimtai kareivių.
Tai buvo dienos, kurios pažadino jo neapykantą visam kairuoliškam sparnui ir simpatijas kariškiams.
Tad baigęs mokyklą jis patraukė į kariuomenę. Čia iš kukliai gyvenančių šeimų kilę jaunuoliai turėjo daugiausia galimybių prasimušti aukščiau.
Parašiutininku tapusio J.Bolsonaro gebėjimus vadovauti gyrė jo viršininkai.
Paskui paaiškėjo, kad jis su savo draugais, protestuodamas dėl mažų atlyginimų, planavo sukurti bombą.
J.Bolsonaro paliko kariuomenę, tapo Rio de Žaneiro miesto tarybos nariu. Devintojo dešimtmečio pradžioje iškopė į Brazilijos Kongreso deputatus. Per 7 įstatymų leidybos metus prastūmė du įstatymų projektus. Šešis kartus pakeitė partiją.
Garsina skandalingi žodžiai
J.Bolsonaro dėmesį traukė vien aštriais, prieštaringais pareiškimais. Diktatūros problema, kartą sakė J.Bolsonaro, ne ta, kad generolai turėję kankinti. Jie neturėjo žudyti.
Moters prigimtis – gimdyti sūnus, aiškino J.Bolsonaro, kuris pats turi keturis sūnus, iš kurių trys pasuko į politiką. Kai su antrąja žmona susilaukė dukters, pareiškė, kad jis susilpnėjęs.
Dabar J.Bolsonaro nori privatizuoti dideles valstybės įmones ir taip padaryti galą praturtėjimui.
Kaip atsaką į klestintį smurtą reikalavo leisti turėti ginklus visiems piliečiams.
Jeigu būtų J.Bolsonaro valia, policininkai galėtų nebaudžiamai žudyti.
Jis antrą kartą krikštijosi Jordano upėje ir tai buvo plačiai nušviesta žiniasklaidos.
Vėliau J.Bolsonaro sakė, jog Dievas išsirenka ne gabiausią, o pasirūpina tuo, kad jo išrinktasis būtų talentingas ir pajėgus.
Ir dabar jis mano atliekantis misiją. J.Bolsonaro pasirinktas retorikos ir religijos derinys turi poveikį.
„Negalime leisti, kad kairieji paverstų mūsų šalį antrąja Venesuela. Mes kariaujame!“ – šaukė J.Bolsonaro viename Rio de Žaneiro kongresų centrų susirinkusiems jo paklausyti 3 tūkstančiams žmonių.
Konkrečios partijos programos neturi, trumpai paliečia tokias emocines temas kaip religija, šeima, ginklai.
Ruošia dirvą perversmui
Žmogus, kurio pareiškimai konkretesni, – atsargos generolas, kandidatas į Brazilijos viceprezidento postą H.Mourao. Skvarbių tamsių akių vyriškis į savo kalbą įterpia ir prancūziškų žodžių.
„J.Bolsonaro – mūsų kandidatas. Esu jo kalavijas ir skydas“, – sakė H.Mourao.
Jis įsitikinęs, kad Brazilijai reikia naujos konstitucijos. Tačiau ją turėtų parengti ne brazilų tautos atstovai, o garbingi vyrai, kuriuos skiria prezidentas.
Verslininkams jis kalbėjo apie brazilų tautos charakterį: iš vietinių pirmykščių gyventojų paveldėję tinginystę, o iš Afrikos vergų palikuonių – polinkį į gudrybes.
Tokie būsimojo Brazilijos viceprezidento posakiai nebuvo vien rinkimų retorika.
H.Mourao veikiausiai tikslingai dabartinę tvarką pateikia lyg vertą paniekos, kad parengtų dirvą kariškiams sugrįžti į valdžią.
„Kariškiai įsikiš tik tuomet, kai institucijos neatliks savo funkcijų“, – užtikrino H.Mourao.
Bet kas nustatys, kada šis momentas atėjo?
Valstybės perversmo scenarijus galėtų būti jau parašytas, planas B galbūt jau guli stalčiuose.
Keista tai, kad kariškių atėjimo į valdžią vizija praėjus 33 metams po diktatūros nuvertimo mažai gąsdina brazilus – tai sunku pripažinti demokratijos gynėjams.
Kaip ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, Brazilijoje ginkluotosios pajėgos perėmė valdžią ne be civilių palaikymo.
Brazilijos generolai, palyginti su Argentina ir Čile, nužudė mažiau opozicionierių. Nepriklausomos komisijos duomenimis, 400–500 režimo šalininkų tapo diktatūros budelių aukomis. Šie nusikaltimai niekada nebuvo įvertinti teisiškai.
Ir dėl to toks kaip J.Bolsonaro gali žaisti karinės drausmės ir tvarkos ilgesio korta. Ir ką tai galėtų reikšti Brazilijai, galima jau dabar matyti pasidairius po kai kuriuos šalies regionus.
Gojaso federalinėje valstijoje, kuri žinoma kaip J.Bolsonaro šalininkų citadelė, yra 46 mokyklos, valdomos karo policijos. Kitais metais turi atsirasti dar 70.
„Šios mokyklos taps modeliu“, – aiškino J.Bolsonaro prezidento rinkimų kampanijos metu.
Susiję straipsniai
Jis nori didžiąją dalį valstybinės mokyklų sistemos militarizuoti. Kai kam jo idėjos atrodo atsiradusios vietoje ir laiku.
„Už J.Bolsonaro balsuosiu dėl saugumo.
Nusikalstamumas mūsų kvartale labai išaugo. Mano duktė bijojo lankyti normalią mokyklą, nes prie jos vartų prekiaujama narkotikais.
Mums trūksta drausmės ir stiprios rankos“, – sakė brazilas.